- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- 1-1341-836/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46451-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Kaltinamasis
- V. Š.
- Nukentėjusysis
- M. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.13Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės (BK 65 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.2Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., gimęs (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis pagal kvitus, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2019 m. rugsėjo 3 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 34 MGL (1 700 Eur) bauda, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. lapkričio 23 d. apie 16.30 val., V.Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo, esančio S(duomenys neskelbtini)., kieme, tyčia dvylika kartų kumščiu sudavė M.K. į galvą ir vieną kartą kumščiu sudavė į kairį petį, taip smurtaudamas sukėlė M. K. fizinį skausmą ir padarė jam poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose ir kairės alkūnės projekcijoje, minkštųjų audinių kraujosruvą dešinėje momeninėje srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis V.Š. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2020 m. lapkričio 23 d. po pietų jis ėjo S. Nėries gatve, Krakių mstl., Kėdainių rajone ir pamatė savo pažįstamą M.K.. M. K. paprašė cigaretės, jis atsakė, kad neturi. Tuomet M. K. pradėjo jį įžeidinėti ir vadinti visokiais žodžiais. Dėl tokio M. K. elgesio jis supyko ir kelis kartus kumščiu sudavė į galvą, taip pat galėjo pataikyti ir į petį. Dėl savo poelgio labai gailisi, įvykio metu jis buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos tokiam poelgiui. M. K. jis atsiprašė, jie susitaikė. Su civiliniu ieškiniu sutinka.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ištirtais kitais įrodymais.
M.K. pareiškime nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 23 d. apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, suduodamas apie trisdešimt smūgių kumščiu į galvą, jį sumušė V. Š.. Prašo išsiaiškinti šį įvykį ir nubausti kaltus asmenis įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b. l. 10-18).
Įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus įvykio vietą, reikšmingų objektų tikslinant įvykio aplinkybes, nerasta. Greitosios medicinos pagalbos automobilyje apžiūrint M.K., užfiksuota dešinės akies mėlynė, veido dešinė pusė bei dešinė ausis raudona, kairės rankos alkūnė ištinusi ir su mėlyne. Pilnai apžiūrėti M. K. kūną nebuvo galimybės, todėl daugiau išorinių kūno sužalojimų neužfiksuota. Apžiūrint įvykio vietą filmuota policijos kūno kamera (1 t., b. l. 22-31).
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad 2020 m. lapkričio 23 d. 19.21 val. M. K. nustatytas 0,27 promilių neblaivumas, o 19.40 val. V. Š. nustatytas 3,15 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 34-35).
Nukentėjusysis M.K. parodė, kad 2020 m. lapkričio 23 d. apie 16.30 val., į jo namų kiemą atėjo neblaivus V.Š., kuris priekaištavo dėl dalinamo telefono numerio ir pradėjo jį mušti kumščiu į galvą, pataikydamas į smilkinius. Sudavė apie 4 smūgius. Jis pradėjo trauktis atgal į kiemą, o V. Š. ėjo priešais jį ir vis kumščiu smūgiavo į galvą. Galėjo suduoti apie 8 smūgius. Jis traukėsi nuo V. Š., kol atsirėmė į ūkinį pastatą, tada V. Š. sudavė jam vieną kartą kumščiu į kairę ranką. Smūgių sudavimo metu jis jautė skausmą tiek galvoje, tiek petyje, prašė daugiau nemušti, bet V. Š. neklausė. Jis rankomis atstūmė V. Š. nuo savęs ir pabėgo iš savo kiemo, paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Atvykę pareigūnai apklausė, patikrino neblaivumą, liepė kitą dieną atvykti į policijos komisariatą, o atvykę greitosios pagalbos darbuotojai jį apžiūrėjo ir nuvežė į priėmimo skyrių, kur po apžiūros išleido gydytis į namus. Iš viso jam kumščiu į galvą buvo suduota 12 smūgių, ir vieną kartą kumščiu suduota į kairę ranką. Pirmoje apklausoje sakė, kad buvo suduota apie trisdešimt smūgių, bet tada jis po sumušimo prastai jautėsi, sukosi galva, todėl ir nurodė tokį smūgių skaičių. Pas teismo medicinos ekspertą nenuvyko, nes komisariate bendraujant su pareigūnais jam pasidarė blogai ir jis buvo pristatytas į psichiatrijos skyrių Kauno mieste, kur gydėsi dešimt dienų, o grįžus namo, vėl pasijuto blogai, todėl vėl savo noru kreipėsi į psichiatrijos skyrių, kur buvo gydomas dar apie mėnesį laiko. V. Š. net nebandė su juo susisiekti ir atsiprašyti. Civilinio ieškinio nereiškia. V. Š. jį sumuša jau nebe pirmą kartą – 2020 m. lapkričio 20 d. V. Š. paėmė iš jo banko kortelę, parsinešė iš parduotuvės alaus ir pasakęs, kad jis melagis, nes kortelėje yra 50 Eur, jį sumušė. Bet dėl šio įvykio pareiškimo jis nerašė, pretenzijų V. Š. neturi. (1 t., b. l. 40-43, 44-47, 48-49, 57).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 2916/2020 (02) M.K. konstatuota: poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir kairės alkūnės projekcijoje; minkštųjų audinių kraujosruva dešinėje momeninėje srityje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 3 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu, dėl konstatuotų sužalojimų M. K. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Bet kokia mechaninė trauma sukelia mažesnį ar didesnį skausmą individualiai ir tai yra subjektyvus pojūtis (1 t., b. l. 61-63).
Liudytojas L.K. parodė, kad 2020 m. rudenį, tikslaus laiko nepamena, gali būti lapkričio mėnesį, dienos metu pas jį buvo atėjęs pažįstamas V.Š., su kuriuo jis vartojo alkoholį. Vėliau pas jį į namus atėjo kaimynas M.K., kuris niekuomet jokio alkoholio neatsineša. Matė, kaip M. K. pagriebė V. Š. puoduką su alumi ir išgėrė, tuomet tarp jų abiejų kilo žodinis konfliktas. Ar tarp jų buvo kilusios muštynės, nematė ir nežino, kadangi buvo išėjęs atsinešti malkų. Apie tai, kad po kelių dienų V. Š. sumušė M. K., sužinojo iš paties V. Š., pats muštynių nematė (1 t., b. l. 96-99).
Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį žmogaus kūnui siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu iš asmeninių motyvų, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiojo pareiškimą apie panaudotą smurtą. Kaltinamasis suduodamas smūgius nukentėjusiajam suprato, jog jo veika padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusiojo sveikatai, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes. Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo ir padarytų sužalojimų masto, t. y. nežymaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada bei rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta, kad kaltu prisipažino ir gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir, teismo vertinimu, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), smurtą panaudojo dėl nepateisinamo pykčio, sudavė smūgius į gyvybiškai svarbią kūno dalį - galvą. Kaltinamasis anksčiau teistas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam (1 t., b. l. 128-129, 130-133), jam paskirtos baudos nesumokėjęs (1 t., b. l. 136, 139), teistumas neišnykęs, taip pat baustas administracine tvarka, baudų nemoka (1 t., b. l. 140-143), nedirba (1 t., b. l. 147-148), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 149), taip pat registruotas dėl priklausomybės ligų gydymo (psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas), psichikos sveikatos priežiūros grupėje neregistruotas (1 t., b. l. 146). Kaltinamasis augina nepilnametį sūnų, gim. 2009 m. (1 t., b. l. 132, 133).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jau teistas, nusikalto neatlikęs jam paskirtos bausmės, laisvės apribojimo bausmė skirtina mažesnė nei bausmės vidurkis. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajam neskirtina, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju ji yra netikslinga, kaltinamasis viso proceso metu buvo pasiekiamas savo gyvenamojoje vietoje. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtinas BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytas įpareigojimas – pradėti dirti arba užsiregistruoti/tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas), kadangi tai jau antras nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio, o ir pats kaltinamasis prisipažino, kad jo smurtinius veiksmus įtakojo alkoholio vartojimas.
Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
V.Š. šią nusikalstamą veiką padarė neatlikęs 2019 m. rugsėjo 3 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa 2019 m. rugsėjo 3 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmė.
Dėl kitų procesinių klausimų.
Kaltinamasis sulaikytas nebuvo, byloje jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 121-123), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui iš kaltinamojo padarytą 327,14 Eur žalą už nukentėjusiojo gydymą, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (1 t., b. l. 80-82, 83). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, jog kaltinamasis prieš nukentėjusįjį M.K. naudojo fizinį smurtą, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. M.K. buvo atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, suteiktos radiologo konsultacijos, skubiosios medicinos pagalbos bei stebėjimo paslaugos. Nukentėjusiajam suteiktos paslaugos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl darytina išvada, jog kaltinamojo veiksmai neabejotinai padarė Kauno teritorinei ligonių kasai turtinę žalą, kurios dydį patvirtina byloje esanti gydymo paslaugų detalizacija (1 t., b. l. 83). Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko, byloje įrodyta, jog ši turtinė žala atsirado dėl kaltinamojo kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl turtinę žalą turi pareigą atlyginti kaltinamasis. Pripažinus kaltinamąjį kaltu, Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).
Nukentėjusysis civilinio ieškinio nepareiškė.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu –nežymiai viršija galimos nepriteistinos proceso išlaidų sumos, todėl iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V.Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant pradėti dirti arba užsiregistruoti/tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą bausmę – 9 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant pradėti dirti arba užsiregistruoti/tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2019 m. rugsėjo 3 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant pradėti dirti arba užsiregistruoti/tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir 34 MGL, t. y. 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) baudą.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V.Š. 327,14 Eur (trijų šimtų dvidešimt septynių eurų 14 ct) turtinę žalą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Proceso išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, nepriteisti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.