Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-02-28 · Civilinė byla Nr. 2A-41-302/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-28
Bylos Nr.
2A-41-302/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Danutė Kutrienė
Ieškovas
S. K.
Atsakovas
A. K.
Trečiasis asmuo
notarė Regina Rasimavičienė, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos tarnyba
Kategorijos
  • 21.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A50-41/2008Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1; 21.4.1.3; 30.2; 30.9.1; 45.6; 92
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. vasario 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Danutės Kutrienės,sekretoriaujant Aurelijai Drevnickaitei,dalyvaujant ieškovui S. K. , jos atstovui adv. Albertui Pocevičiui,atsakovei A. K. , jos atstovei Svetlanai Naidenko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo S. K. ir atsakovės A. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei A. K. dėl bendraturčio nuosavybės teisės įgyvendinimo, ir atsakovės A. K. priešieškinį ieškovui S. K. dėl dalies pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir nuosavybės teisės pripažinimo, tretieji asmenys notarė Regina Rasimavičienė, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas S.K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jam teisę be atsakovės A. K. sutikimo nustatyta tvarka: 1) gauti sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai reikalingas statinio projektavimo sąlygas pagal byloje esantį architekto G. Šernio rekonstrukcijos projektinį pasiūlymą; 2) parengti nurodyto sodo namo rekonstrukcijos projektą pagal byloje esantį architekto G.Šernio rekonstrukcijos projektinį pasiūlymą; 3) gauti statybos leidimą šiam sodo namui pagal nustatyta tvarka gautas statinio projektavimo sąlygas ir rekonstrukcijos projektą, parengtus pagal byloje esantį architekto G. Šernio rekonstrukcijos projektinį pasiūlymą; 4) pripažinti šį sodo namą tinkamu naudoti po rekonstrukcijos, atliktos pagal nustatyta tvarka gautas statinio projektavimo sąlygas ir rekonstrukcijos projektą, parengtus pagal byloje esantį architekto G.Šernio rekonstrukcijos projektinį pasiūlymą; 5) pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimus įregistruoti nurodytą sodo namą po baigtos rekonstrukcijos, atliktos pagal nustatyta tvarka gautas statinio projektavimo sąlygas ir rekonstrukcijos projektą, parengtus pagal byloje esantį architekto G.Šernio rekonstrukcijos projektinį pasiūlymą; 6) laikinai, iki nurodyto sodo namo po rekonstrukcijos įregistravimo nustatyta tvarka nustatyti šio sodo namo tokią naudojimosi tvarką: ieškovui skirti naudoti kambarius, nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtus indeksais - 1-3; 1-4; atsakovei skirti naudoti kambarius, nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtus indeksais - 1-1, 1-5, S-l; bendram naudojimui skirti patalpas, nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtas indeksais - 1-2, R-l, R-2, R-3, bei 1136 kv. m žemės ūkio (sodų) paskirties sklypą.

Nurodė, kad pagal 2001-05-01 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3742 su atsakove A. K. , su kuria jis išsiskyrė dar 1997 metais, bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis įsigijo 47,93 kv.m. bendro ploto gyvenamąjį (sodo) pastatą su priklausiniais (šiltnamiu, ūkiniu pastatu) ir 1136 kv. m. ploto žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Šiltnamis bei ūkinis pastatas nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti, nes atsakovė atsisakydavo pateikti pas ją esančią gyvenamojo (sodo) pastato su sklypu nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą. 2001 metais pablogėjo ieškovo su atsakove santykiai, todėl pradėjus nesutarti dėl bendrosios nuosavybės naudojimo, jie susitarė atlikti sodo namo rekonstrukciją ir pastatyti 28 kv. m. priestatą, o baigus rekonstrukcijos darbus ir pripažinus pastatą tinkamu naudoti – patikslinti pastato kadastrinius matavimus, juos įregistruoti ir notariškai patvirtinti naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarką. Pastato rekonstrukcija, kurią ieškovas vykdė vienas, beveik baigta, trūksta tik dalinės apdailos bei stogo dangos, ir jai įteisinti reikia atlikti šiuos veiksmus: gauti statinio projektavimo sąlygas, parengti rekonstrukcijos projektą, gauti leidimą statybai, pripažinti namą tinkamu naudoti ir įregistruoti jį nekilnojamojo turto registro įstaigoje. Atsakovė be jokio teisėto pagrindo atsisako duoti sutikimą gauti leidimą gyvenamojo (sodo) pastato rekonstrukcijos darbams vykdyti bei atlikti šio pastato su priklausiniais (šiltnamio ir ūkinio pastato) patikslintą registraciją. Įteisinus rekonstrukciją ir ją atlikus būtų galima nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką ir taip išvengti nuolat kylančių konfliktų, be to, būtų galima padalinti turtą be neproporcingos žalos jo paskirčiai, nes trijų kambarių pastatas padidėtų iki keturių kambarių, ir tai visiškai atitiktų tiek jo ir atsakovės, tiek jų dukters interesus. Ieškovas pateikė atsakovei ginčo namo rekonstrukcijos projektinį pasiūlymą, tačiau ji jokių pastabų neturėjo. Ieškovas buvo priverstas išsikraustyti iš savo namų ir nuomotis kitas gyvenamąsias patalpas nes nesijautė saugus dėl 2005-12-31 įvykusio konflikto. Siekiant išvengti konfliktų su atsakove ir jos giminaičiais, yra tikslinga nustatyti laikiną ginčo sodo pastato naudojimosi tvarką.

Atsiliepimas

Atsakovė A.K. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovo reikalavimus atmesti. Nurodė, kad, kad teismo sprendimas negali būti priimtas dėl faktų, kurie gali įvykti arba ne.

Šalies argumentai

Priešieškiniu atsakovė prašė ieškinį atmesti ir tenkinti priešieškinį – pripažinti negaliojančia 2001-05-01 Vilniaus miesto 3-iajame notarų biure sudarytą žemės sklypo su sodo pastatų pirkimo – pardavimo sutartį ½ dalyje, pagal kurią ieškovo vardu įregistruota nuosavybės teisė, ir pripažinti atsakovei nuosavybės teisę į visą turtą, už kurį sumokėjo pilną sutartą kainą savo asmeninėmis lėšomis.

Nurodė, kad su ieškovu santuoka nutraukta teismo sprendimu 1997 m., bendro ūkio su juo nevedė, gyveno atkirai. Nepilnametė dukra E. K. , gim. (duomenys neskelbtini), po ištuokos liko gyventi su ja. 1998-01-14 už savo asmenines lėšas atsakovė nupirko 45/100 dalis 2 kambarių buto (duomenys neskelbtini), kurias 2000-03-24 pardavė, o gautus pinigus padėjo į banką kaupimui, siekdama įsigyti žemės sklypą su sodo namu, kad dukrai būtų sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. 2001-05-01 už banke esančius asmeninius pinigus už 8 400 Lt atsakovė nupirko 1136 kv.m. žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovė, 2000-03-21 susitaikiusi su ieškovu, minėtą turtą įformino sutartyje lygiomis dalimis ir įregistravo kaip dalinę nuosavybę, siekdama išsaugoti šeimą ir kad įrodytų ieškovui, jog tikrai ketina su juo gyventi. Šalys susitarė, kad jokių pretenzijų dėl turto ieškovas neturės, nes tai yra dukrai skirtas turtas. Šalys pradėjo rekonstruoti sodo namą ieškovas prisidėjo darbais. Atsakovė viena mokėjo visus mokesčius. Ieškovas, siekdamas gauti leidimą ir atlikti kadastrinių duomenų tikslinimo registraciją, siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės ir dukros sąskaita. Nustatyti patalpų naudojimosi tvarką teisiškai neįmanoma, nes dar nėra baigta rekonstrukcija ir kiti su tuo susiję veiksmai. Ieškovas nesikreipė į atsakovę dėl rekonstrukcijos leidimo gavimo. Atsakovė nurodė, kad ji viena sumokėjo sutartą kainą už turtą - žemės sklypą su sodo pastatu, ieškovas pinigų nemokėjo. Sandoris ½ dalimi įforminant turtą ieškovo vardu sudarytas tik dėl akių, nes ieškovas nemokėjo ir nemoka jokių mokesčių už šį turtą ir prieš 2006 metus išsikėlė, išsiveždamas visus savo daiktus.

Ieškovas S.K. nesutiko su priešieškiniu, nurodė, kad 2001-05-01 sudaryta žemės sklypo ir sodo pastato pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo tariama, ji buvo ne tik sudaryta, bet ir realiai vykdoma. Abi šalys už įsigytą turtą mokėjo lygiomis dalimis, t. y. po 4 200 Lt. Ieškovas šią sumą sumokėjo iš savo tėvų ir asmeninių lėšų. Iš sutarties turinio matyti, kad šalių valia įsigyti turtą lygiomis dalimis buvo išreikšta aiškiai. Ieškovas įsigijo dalį turto, nes neturėjo kur gyventi atvykęs iš Utenos r. į Vilnių. Pati atsakovė pripažino, kad ieškovas padėdavo darbais. Kai vienas iš bendraturčių nevykdo pareigos išlaikyti bendrą daiktą, kitas bendraturtis turi teisę tik į nuostolių atlyginimą, o ne šia aplinkybe ginčyti sandorio realumą. Sodo pastato rekonstrukcijos darbus vykdė ieškovas iš savo asmeninių lėšų, nesamdant rangovų. Iš ginčo pastato ieškovas išsikraustė tik po 2005-12-31 su atsakovės broliu įvykusio konflikto, nes savo namuose jautėsi nesaugus, neturėjo garantijų, kad atsakovės brolio elgesys nepasikartos ir ateityje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.

Teismas atmetė ieškovo reikalavimus gauti sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai reikalingas statinio projektavimo sąlygas pagal byloje esantį architekto G.Šernio rekonstrukcijos projektinį pasiūlymą, be atsakovės sutikimo, kaip nepagrįstą, nes toks reikalavimas pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalį turėjo būti išspręstas prieš atliekant rekonstrukcijos darbus. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimų, kadangi ieškovas, nesilaikydamas statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, neturėdamas nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto projekto bei išduoto statybos leidimo, jau atliko rekonstrukcinius darbus. Tokiu būdu turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai įstatymų nustatyta tvarka. Teismas taip pat atmetė ieškovo reikalavimus dėl laikinos nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymo konstatavęs, jog ši tvarka gali būti nustatoma tik įteisinus savavališkai atliktus rekonstrukcinius darbus atsižvelgiant į dalinės nuosavybės teise priklausančio objekto pasikeitimus. Ieškovo reikalavimas ginčo žemės sklypą palikti bendram naudojimui yra nepagrįstas, nes jis lygiomis dalimis nuosavybės teise priklauso abiems šalims ir valdomas bendru sutarimu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad minėta 2001-05-01 pirkimo – pardavimo sutartis būtų sudaryta tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Šis sandoris yra įvykdytas, pardavėjai J.J. yra sumokėta sutartyje nustatyta kaina už nekilnojamąjį turtą. Teismas nurodė, kad atsakovės nurodyta aplinkybė, jog už žemės sklypą su sodo pastatu ji sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis, ir patvirtinta liudytojų, nėra teisiškai reikšminga, nes neturi įtakos vertinant sandorio ydingumą. Teismas konstatavo, kad 2001-05-01 pirkimo – pardavimo sandoris yra įvykdytas, o įvykdytas sandoris negali būti pripažintas tariamuoju, todėl atsakovės priešieškinį laikė nepagrįstu.

Šalies argumentai

Ieškovas S.K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-12-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą patenkinant ieškinį.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka. Teismas neįvertino ieškovo įrodinėjamų aplinkybių, jog numatoma sodo namo rekonstrukcija būtina, nes ją atlikus būtų galima nustatyti bendro turto naudojimą taip, kad neliktų bendro naudojimo su atsakove patalpų, kas leistų išvengti nuolatos kylančių konfliktų, būtų galima padalinti turtą be neproporcingos žalos abiems bendraturčiams, nes namas padidėtų iki 4 kambarių, tai visiškai atitiktų ir niekaip nepažeistų atsakovės ir nepilnametės dukros teisių ir interesų. Atsakovė nepateikė jokių pagrįstų prieštaravimų dėl jau beveik atliktos namo rekonstrukcijos.

Apeliantas, pripažindamas faktą, kad rekonstrukcija buvo atlikta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nesutinka su teismo išvada, kad atliktų rekonstrukcijos darbų rezultatas turi būti pašalintas savavališkos statybos padarinių šalinimo Statybos įstatymo 28 str. nustatyta tvarka, nes įstatymas nedraudžia ieškovui kreiptis į teismą dėl savo statytojo teisės įgyvendinimo ir gynimo net ir esant savavališkos statybos faktui.

Šalies argumentai

Atsakovė A.K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-12-22 sprendimą dalyje, kurioje atmestas priešieškinis ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, tenkinant priešieškinį. Kitą sprendimo dalį dėl ieškinio atmetimo palikti nepakeistą. Nurodė, kad pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kurių pagrindu ieškovo ieškinys buvo atmestas, tačiau teismas, atmesdamas priešieškinį, netinkamai vertino faktines sandorio sudarymo aplinkybes, įrodymus, netinkamai aiškino sutarties sudarymo sąlygas, dėl ko netinkamai pritaikė įstatymus ir nepagrįstai atmetė priešieškinį. Teismas, nustatęs aplinkybę, kad už nekilnojamąjį turtą, įgytą 2001-05-01 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, atsakovė sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis, ką patvirtina ir oficialūs rašytiniai įrodymai, be pagrindo pripažino, kad tai teisiškai nereikšminga vertinant sandorį. Teismas turėjo vertinti kartu ir teisines, ir faktines aplinkybes, nes tik tokiu atveju galima išspręsti klausimą iš esmės ir tinkamai pritaikyti įstatymą. Pažymėjo, kad teismas turėjo įvertinti atsakovės elgesį ir suklydimą, kurie įvyko dėl nepilnametės dukters interesų.

Atsiliepimas

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė atsiliepimų į apeliacinius skundus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad šalys 2001-05-01 sutarties pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 4184-08260911, su sodo pastatu, unikalus Nr. 41/000-0514-01-2, esančius (duomenys neskelbtini) (T1, b.l. 7, 76-77). Ieškovas siekia įteisinti savavališkai atliktą sodo pastato rekonstrukciją, tuo tikslu pareiškė ieškinį dėl pripažinimo atsakovės atsisakymą duoti sutikimą atlikti pastato rekonstrukcijos darbus neteisėtu, o atsakovė pareiškė priešieškinį dėl ieškovo nuosavybės teisių į pastato dalį panaikinimo, savo reikalavimo pagrindą dėl sandorio dalies pripažinimo nurodydama Civilinio kodekso 186 straipsnį (tariamas sandoris).

Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovo reikalavimas yra atmestas. Pirmos instancijos teismas savo sprendime nurodė kokius Statybos įstatymo pažeidimus padarė ieškovas savavališkai rekonstruodamas tokį pastatą ir teisingai sprendė, kad bendraturčių sutarimai ar nesutarimai dėl pastato rekonstrukcijos turėjo būti išspręsti iki savavališkai padarytos rekonstrukcijos. Tačiau kolegija konstatuoja, kad vien šis argumentas nėra pagrindas atmesti ieškovo reikalavimą dėl pripažinimo jam teisės atlikti rekonstrukcijos darbus jam priklausančios namo dalies. Tačiau kolegija visiškai sutinka su teismo sprendimo motyvais, kad sutinkamai su Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 d. bendraturčiai turėdami pareigą bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdyti, juo naudotis ir juo disponuoti jų bendru sutarimu. Tik tuo atveju jeigu šalys nesutaria dėl tokių veiksmų, tam tikrą teisė, tame tarpe ir atlikti rekonstrukciją be kito bendraturčio sutikimo, gali kitam bendratučiui pripažinti teismas. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas nurodytą normą ignoravo, nes teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jis tokio sutikimo apskritai prašė iš atsakovės ir kad atsakovė atsisakė jam duoti sutikimą. Ieškovas nepateikė įrodymų ir dėl to kokiu būdu siūlė atsakovei atlikti rekonstrukciją, t.y. pastato rekonstrukcijos projekto. Byloje esantys brėžiniai (T 1, b.l. 15-17) pateikti tik su patikslintu ieškiniu, todėl tikėtina atsakovės nurodyta aplinkybe, kad jai jokie brėžiniai nebuvo pateikti ir jie atsirado tik po nutarties dėl ieškinių trūkumų šalinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad net jeigu tokius brėžinius būtų galima laikyti tinkamu projektiniu pasiūlymu bendraturčiui, tai pripažinti ieškovui teisę rekonstruoti pagal jį pastatą nėra pagrindo, nes ieškovas siekia rekonstruoti visą pastatą, kai tuo tarpu pusę šio pastato priklauso atsakovei.

Taip pat teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl laikinosios naudojimo tvarkos namu nustatymo. Ieškovas prašo jam skirti naudotis du kambarius, pažymėtus indeksais 1-3; 1-4, tokie kambarius pagal kadastro ir registro bylos Nr. 41/26058 (pridėta prie bylos) duomenis yra, o atsakovei prašo skirti naudotis kambarius, pažymėtus indeksais 1-1,1-5,S-1, tačiau pagal registro duomenis yra tik vienas kambarys su indeksu 1-1, o kambario su indeksu 1-5 nėra, nes ši patalpa inventorizuota kaip palėpė, o indeksu S-1 apskritai nėra patalpa, o terasa. Nustačius ieškovo siūlomą naudojimosi tvarka būtų pažeistos atsakovės kaip bendratautės teisės naudotis jos nuosavybėje esančia ½ dalimi namo.

Dėl išdėstyto sprendimo dalis kuria atmestas ieškovo reikalavimas palikta nepakeista (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1p.).

Kita sprendimo dalis, kuria atmestas priešieškinis naikintina dėl procesinių teisės normų, reguliuojančių ieškinio priėmimą, netinkamo taikymo (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 d.), kadangi šį pažeidimą reikalinga šalinti nuo priešieškinio priėmimo stadijos, tokiu būdu kolegija sprendžia, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl byla šioje dalyje perduotina nagrinėti apylinkės teismui. Priimdama tikį sprendimą kolegija vadovaujasi Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje reglamentuotu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu, nes bylą išnagrinėjus tik teisėtai, tačiau neteisingai, šis principas būtų pažeistas.

Atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančia 2001-05-01 žemės sklypo su sodo pastatu pirkimo-pardavimo sutartį ½ dalyje, pagal kurią ieškovo S. K. vardu įregistruota nuosavybės teisė, ir pripažinti atsakovei nuosavybės teisę į visą turtą. Šio reikalavimo pagrindą nurodo Civilinio kodekso 1.86 straipsnį, motyvuoja tuo jog ½ dalį turto pagal minėtą sandorį įformino tik dėl akių, spręsdama asmeninius klausimus, kad būtų išsaugotas tėvas vaikui ir šeima, nors pinigus už perkamą turtą mokėjo iš savo asmeninių lėšų. Šis atsakovės nurodytas ieškinio pagrindas neatitinka jos reikalavimo – ieškinio dalyko – pripažinti sandorį iš dalies negaliojančiu. Pagal Civilinio kodekso 1.86 straipsnio 1 d. nuostatas negalima laikyti sandorio tariamuoju, jeigu jis yra įvykdytas, nes įvykdytas sandoris sukuria teisines pasekmes, o jeigu sandoris yra tariamas, tai jis negali sukurti teisinių pasekmių. Akivaizdu, kad atsakovės ginčijamas sandoris sukūrė teisines pasekmes – ieškovas šio sandorio pagrindu įgijo nuosavybės teises į ½ dalį turto, ir sandoris yra įvykdytas, nes turto pardavėjas realiai perdavė turtą, jo dalį, ieškovui, ir pastarasis įregistravo savo teises į turtą nekilnojamojo turto registre. Tą aplinkybę teismas galėjo nustatyti priimdamas ieškinį, todėl turėjo pasiūlyti sukonkretinti ieškinio pagrindą, kad jis atitiktų ieškinio reikalavimą.

Ieškinio trūkumų šalinimo instituto būtinybė civilinio proceso teisėje apsprendžia tai, kad kilus ginčui dėl teisės teismas gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantis į jį asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Priešingu atveju ieškovui tiksliai nesuformulavus ieškinio dalyko (ieškinio reikalavimo) ir (ar) ieškinio pagrindo (aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą bei šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai) arba ieškinio dalykas neatitinka jo pagrindo, nėra ieškinio, o kartu ir teisminio nagrinėjimo dalyko. Jeigu ieškovas šių ieškinio trūkumų nepašalina, ieškinys turi būti laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str., 135 str., 138 str.).

Jeigu atsakovė palieką jos suformuluotą reikalavimą – ieškinio dalyką, ieškovei siūlytina suformuluoti tinkamą reikalavimo faktinį pagrindą, nes iš jos nurodytų tam tikrų aplinkybių matyti, kad ji sumokėjusi už perkama turtą savo asmeninėmis lėšomis, ką ji nurodė savo priešieškinėje ir teismas nustatė nagrinėdamas bylą, o kolegija sutinka su tokia teismo išvada, sutiko, jog ieškovo vardu būtų įforminta dalis nuosavybės, galėjo suklysti dėl tokio savo apsisprendimo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovė prašydama pripažinti sandorį dalyje negaliojančiu, bylos šalimi nepatraukė vienos iš sandorio šalies – turto pardavėjos, todėl ši klaida taisytina iš naujo nagrinėjant bylą, nes sandorio šalis turi suinteresuotumą bylos baigtimi, jos interesus gali liesti būsimas teismo sprendimas (Civilinio proceso kodekso 37 straipsnio 1 d. ).

Dėl išdėstyto pirmos instancijos sprendimas dalyje naikintinas ir byla dalyje perduotina nagrinėti pirmos instancijos teismui (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 4 p.), tuo dalinai tenkintinas apeliacinis skundas.

Panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų apeliantui grąžintinas jo sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą (Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 7 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija

n utarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimą dalį, kuria atmestas atsakovės A. K. priešieškinis panaikinti ir šioje dalyje perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

A. K. grąžinti 100 Lt žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą iš valstybės biudžeto.

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Rasa GudžiūnienėDanutė Kutrienė