- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-14
- Bylos Nr.
- N-438-194-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Romanas Klišauskas (pran.)
- Kategorijos
- 50.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Romano Klišausko (pranešėjas) išnagrinėjo A.S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutarties A.S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos teisininkas 2009 m. kovo 19 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (toliau – ir LRT) generaliniam direktoriui A.S.pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 214-19 straipsnio 3 dalį už tai, kad televizijos programoje „LTV“ buvo transliuojama spektaklio „Svynis Todas: Demonas kirpėjas“ reklama (2009 m. vasario 19 d., 18.30 val., 21.20 val.; 2009 m. vasario 20 d., 18.30 val., 19.17 val.), kurioje pavaizduotas pjūvis per kaklą ir kraujo pliūpsnis ant veidrodžio, nepažymėta jokiu indeksu. Vadovaujantis Žurnalistų etikos inspektoriaus pateikta ekspertų grupės 2009 m. vasario 20 d. išvada Nr. V5-33, konstatuota, jog šiais veiksmais buvo pažeista Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 681 patvirtinto Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos, priskirtos viešosios informacijos, kuri ribojama skelbti ir platinti, kategorijai, skelbimo ir platinimo tvarkos aprašo (toliau – Skelbimo ir platinimo tvarkos aprašas) 11.2 punktas ir Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo, garso ir vaizdo priemonių sistemos aprašo (toliau – Viešosios informacijos žymėjimo sistemos aprašas) 5 ir 6 punktai.
2009 m. balandžio 1 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – ir Komisija) nutarimu VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ generaliniam direktoriui A.S.už ATPK 214-19 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 2000 litų bauda.
A.S. su priimtu nutarimu nesutiko ir savo skundu Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašė 2009 m. balandžio 1 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.
Teigė, kad nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai išaiškinus ir pritaikius materialines teisės normas. Pažymėjo, kad reklamos paskelbimas pats savaime nėra neteisėtas, neteisėtumą jam suteikia tik konkrečios draudžiamos skelbti informacijos, darančios neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi, paskelbimas, nesilaikant tam tikrų apribojimų. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, nutarime visiškai neatskleista ATPK 214-19 straipsnio 3 dalyje ir Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų sudėtis – nenurodyta, kokiomis aplinkybėmis žala nepilnamečių vystymuisi pasireiškė, argumentai ir motyvai, kodėl paskelbta informacija yra priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos kategorijai, administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudarančių elementų buvimą patvirtinančios faktinės aplinkybės bei jas patvirtinantys įrodymai. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens manymu, išvada, kad muzikinio spektaklio reklaminis klipas atitinka Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto numatytą kriterijų, paremta tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis. Pažymėjo, kad pjūvis per kaklą reklaminiame klipe nėra vaizduojamas, jame iš nugaros vaizduojamas tik kirpėjo judesys ranka. Tai pagrindžia ir 2009 m. vasario 20 d. Televizijos programos patikrinimo akto Nr. 14 išvada. Kraujo pliūpsnis ant veidrodžio reklaminiame klipe nėra ryškus, rodomas labai trumpą laiką, be to, pateikiamas antrame plane, pirmame plane iš nugaros vaizduojant kirpėjo figūrą. Komisijos pozicija, kad muzikinio trilerio „Svynis Todas: Demonas kirpėjas“ reklaminis klipas atitinka Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto kriterijų, paremta vien tik tuo, jog tokios išvados priėjo prie Žurnalistų etikos inspektoriaus veikianti ekspertų grupė, papildomai nemotyvuojant, kodėl manoma, kad ši yra pagrįsta ir teisėta. Tokia ekspertų grupės išvada, pareiškėjo manymu, yra neobjektyvi, neparemta jokiais argumentais, paaiškinimais. Komisija papildomai reklaminio klipo atitikimo Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto kriterijui nepagrindė. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigė, kad skundžiamas nutarimas nemotyvuotas, Komisija tik pakartojo neargumentuotą ekspertų grupės išvadą, pažymėdama, kad ekspertų grupė sudaroma iš nepriekaištingos reputacijos specialių žinių turinčių ekspertų, todėl abejoti jos atlikto vertinimo kokybe ir objektyvumu nėra pagrindo.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, jog tai, kad ekspertų grupę sudaro nepriekaištingos reputacijos žmonės, dar savaime nereiškia, jog jų teiginiai yra pagrįsti. Komisija skundžiamame nutarime nepasisakė, kodėl pjūvis per kaklą ir kraujo pliūpsnis ant veidrodžio sukelia nepilnamečiams siaubą ir baimę. Teigė, jog Komisija, konstatuodama, kad reklaminis klipas atitinka Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto kriterijų, t.y., sukelia baimę ir siaubą, turėjo įvertinti, kaip būtent tokia informacija daro neigiamą įtaką nepilnamečių vystymuisi. Pažymėjo, jog Komisija pati pripažino, kad A.S. „administracinėn atsakomybėn traukiamas ne už netinkamą (draudžiamą) transliuotos reklamos turinį“.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigė, kad Komisija nepagrįstai per siaurai įvertino informacijos, kuri nėra priskiriama neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančiai informacijai Įstatymo 6 straipsnio prasme, apimtį. Pažymėjo, jog Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta sąlyga, kad informacija, kuriai taikytina išimtis, gali būti tik meno kūriniai. Jo teigimu, į išimtį patenka bet kuri informacija (įskaitant reklamą), jei ji reikšminga meniniu požiūriu. Nurodė, jog transliuojant aptariamą reklaminį klipą visuomenė buvo ne tik informuojama apie kultūros ir meno įvykius, bet ir skatinama domėtis menu ir kultūra, reklaminis klipas sukėlė meno kūrinio populiarumą visuomenėje, todėl akivaizdžiai yra reikšmingas meniniu požiūriu. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens manymu, Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies taikymas ir reklaminio klipo transliavimas televizijoje tarp 23 ir 6 valandos (jo transliavimo apribojimas) nepagrįstai apribotų visuomenės galimybę sužinoti apie muzikinio trilerio „Svynis Todas: Demonas kirpėjas“ pastatymą, nes tokiu laiku transliuojama reklama būtų matoma tik nedidelės žmonių auditorijos. Tokiu būdu neproporcingai ir nesant būtinumo būtų suvaržyta tiek visuomenės teisė sužinoti apie kultūrinius renginius, tiek menininkų teisė nevaržomai platinti informaciją apie jų kūrinius, būtų nepagrįstai apribota veiklos ir saviraiškos laisvė. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutiko su tuo, jog aptariamas reklaminis klipas gali būti vertinamas kaip nereikšmingas meniniu požiūriu ir todėl jam turi būti taikomi transliavimo televizijoje apribojimai. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens manymu, jis, tinkamai įvertinęs, jog reklaminis klipas atitinka Įstatymo 6 straipsnio 2 punkto numatytą kriterijų, pagrįstai jo skelbimui netaikė Skelbimo ir platinimo tvarkos apraše numatytų viešosios informacijos skelbimo apribojimų ir Viešosios informacijos žymėjimo sistemos apraše numatytų viešosios informacijos žymėjimo reikalavimų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 3 d. nutartimi A.S. skundą tenkino iš dalies, o Lietuvos radijo ir televizijos 2009 m. balandžio 1 d. nutarimą pakeitė bei A.S.nutarimu paskirtą 2000 Lt baudą sumažino ir nustatė šią baudą 1000 litų dydžio. Likusią nutarimo dalį teismas paliko galioti nepakeistą.
Teismas pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo byla A.S.buvo iškelta todėl, kad jo vadovaujama LRT televizijos programoje „LTV“ transliavo spektaklio „Svynis Todas: Demonas kirpėjas“ reklamą („LTV“, 2009 m. vasario 19 d., 18.30 val., 21.20 val; 2009 m. vasario 20 d., 18.30 val., 19.17 val.) pažeidžiant Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo (toliau – ir Įstatymas), 7 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 681 patvirtintų Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos, priskirtos viešosios informacijos, kuri ribojama skelbti ir platinti, kategorijai, skelbimo ir platinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Platinimo tvarkos aprašas) 11.2 punkto ir Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo, garso ir vaizdo priemonių sistemos aprašo (toliau – ir Žymėjimo sistemos aprašas) 5 ir 6 punktų reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad A.S. pažeidimas buvo kvalifikuotas pagal ATPK 214-19 straipsnio 3 dalį ir jam buvo paskirta 2000 Lt bauda.
Teismas pripažino, kad A.S. padarytas pažeidimas pilnai įrodytas byloje surinkta medžiaga, kvalifikuotas tinkamai. Spektaklio „Svynis Todas: Demonas kirpėjas“ reklaminiame vaizdo klipe buvo rodoma, kaip kirpėjas galanda skustuvą, tačiau vietoje to, kad nuskustų juo savo klientą, jis staiga padaro greitą judesį ties šio gerkle, lyg perrėžtų ją skustuvu, po ko ant veidrodžio užtrykšta kraujas, o skutamasis kruvina gerkle nuvirsta nuo kėdės. Toliau rodoma, kaip mėsmalėmis malama žalia mėsa. Minėtas vaizdo klipas nepažymėtas jokiu indeksu, jis buvo rodomas labiausiai žiūrovų televizijos programas žiūrimu laiku.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Ekspertų grupė prie Žurnalistų etikos inspektoriaus savo 2009 m. vasario 20 d. išvadoje Nr. V5-33 nustatė, kad televizijos LTV kanalu transliuojamo spektaklio „Svynis Todas: Demonas kirpėjas“ reklamoje paskelbta informacija priskiriama neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos kategorijai – atitinka Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą kriterijų. Televizijoje transliuojamojoje reklamoje pavaizduotas pjūvis per kaklą bei kraujo pliūpsnis ant veidrodžio. Tokio pobūdžio informacija sukelia nepilnamečiams baimę ar siaubą. Remiantis Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos žymėjimo, garso ir vaizdo priemonių sistemos aprašo 5 punktu, transliuotojas netinkamai įvertino, klasifikavo televizijos LTV kanalu transliuojamo spektaklio „Svynis Todas: Demonas kirpėjas“ reklamoje paskelbtą informaciją jos nepažymėdamas. Televizijoje transliuojamoje reklamoje viešai paskelbta informacija turėjo būti pažymėta indeksu „S“ ir transliuotina laikantis Sistemos aprašo 6 punkte numatytų reikalavimų, t.y., nuo 23 iki 6 valandos . Teismas akcentavo, kad abejoti šia Ekspertų grupės išvada neturi jokio pagrindo. Teismo nuomone, Ekspertų grupę sudaro kvalifikuoti, turintys pakankamai specialių žinių ir išsilavinimą asmenys.
Teismas pripažino, jog Komisija pagrįstai nusprendė, kad LRT generalinis direktorius yra atsakingas už tinkamą reklamos žymėjimą ir skleidimą LRT televizijos programose ir todėl yra tinkamas subjektas administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 214-19 straipsnio 3 dalyje, byloje. Pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį LRT vadovauja ir atstovauja generalinis direktorius. Generalinis direktorius atsako už LRT veiklą, LRT parengtas ir transliuojamas programas, o pagal šio Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą jis vadovauja LRT veiklai, atstovauja LRT šalyje, užsienyje ir tarptautinėse organizacijose, taip pat teisme, tvirtina LRT struktūrą, administracijos nuostatus, darbo apmokėjimo sistemą, sudaro sutartis, skelbia įsakymus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, A.S. buvo nubaustas pagrįstai. Teismas kartu atsižvelgė į tai, jog A.S. administracine tvarka baudžiamas pirmą kartą, dėl padaryto pažeidimo realių žalingų pasekmių neįvyko. Todėl nutarimu paskirtą nuobauda sušvelnintina ATPK 214-19 straipsnio 3 dalies sankcijos ribose.
III.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A.S. prašo panaikinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2009 m. balandžio 1 d. nutarimą bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas neanalizavo bylos aplinkybių ir surinktų įrodymų, nemotyvavo ir neargumentavo, kuo remiantis pripažino ATPK 214-19 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, o apeliantą pripažino tinkamu pažeidimo subjektu, todėl, anot apelianto, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina nemotyvuota ir yra naikintina. Apeliantas taip pat nurodo, jog nei pirmosios instancijos teismo nutartyje, nei Komisijos nutarime nėra nurodytos jokios konkrečios priežastys, leidžiančios pripažinti, jog spektaklio "Svynis Todas: Demonas kirpėjas" reklaminiame vaizdo klipe paskleista viešoji informacija Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme daro neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi. Apelianto teigimu jokių papildomų aplinkybių, kaip ir kodėl atsiranda neigiama minėto vaizdo klipo įtaka nepilnamečių vystymuisi, byloje nepateikta. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, jog pagal Įstatymo 6 straipsnio 2 ir 4 punktus viešoji informacija nelaikoma darančia neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi, net jei ji kelia baimę ar siaubą, jeigu ji reikšminga meniniu požiūriu arba jos apimtis ir poveikis mažareikšmiai. Apelianto nuomone, spektaklio "Svynis Todas: Demonas kirpėjas" reklama atitinka šias Įstatymo numatytas išimtis, todėl nelaikytina darančia neigiamą poveikį nepilnamečiams.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą institucija, paskyrusi administracinę nuobaudą, prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, jog byloje surinktais įrodymais yra įrodyta, kad spektaklio "Svynis Todas: Demonas kirpėjas" reklaminiame vaizdo klipe paskelbta informacija atitinka Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą kriterijų ir yra priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečių psichinei sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi darančios viešosios informacijos, kuri ribojama skelbti ir (ar) platinti, kategorijai. Tokia informacija gali būti transliuojama tik laikantis Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos ir tokios informacijos skelbimui ir platinimui inter alia taikomi Platinimo tvarkos aprašo 11.2 punkto ir Žymėjimo sistemos aprašo 5 ir 6 punktų reikalavimai. Todėl LRT, iki 23 valandos transliuodama jokiu indeksu nepažymėtą spektaklio "Svynis Todas: Demonas kirpėjas" reklamą nenaudojant techninių priemonių, sudarančių sąlygas atsakingiems už vaikų auklėjimą ir priežiūrą asmenims užtikrinti galimybę riboti tokių programų ir laidų pasiūlą nepilnamečiams, pažeidė ne tik Įstatymo 7 tarpsnio 2 dalies reikalavimus, bet ir Platinimo tvarkos aprašo 11.2 punkto bei Žymėjimo sistemos aprašo 5 ir 6 punktų reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
k onstatuoja:
IV.
ATPK 214-19 straipsnio 3 dalis numato, jog Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir (ar) skleidimo reikalavimų pažeidimas arba neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios draudžiamos skelbti viešosios informacijos, susijusios su asmens duomenų paskelbimu, paskelbimas radijo ir televizijos programose – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų.
Nagrinėjamu atveju Lietuvos radijo ir televizijos komisijos teisininkas 2009 m. kovo 19 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ generaliniam direktoriui A.S.pagal ATPK 214-19 straipsnio 3 dalį už tai, kad televizijos programoje „LTV“ buvo transliuojama spektaklio „Svynis Todas: Demonas kirpėjas“ reklama (2009 m. vasario 19 d., 18.30 val., 21.20 val.; 2009 m. vasario 20 d., 18.30 val., 19.17 val.), kurioje pavaizduotas pjūvis per kaklą ir kraujo pliūpsnis ant veidrodžio, nepažymėta jokiu indeksu. Administracinio teisės pažeidimo protokole buvo konstatuota, jog, vadovaujantis Žurnalistų etikos inspektoriaus pateikta ekspertų grupės 2009 m. vasario 20 d. išvada Nr. V5-33, šiais veiksmais buvo pažeista Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 2 dalis (2006 m. gruodžio 5 d. įstatymo Nr. X-951 redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 681 patvirtinto Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos, priskirtos viešosios informacijos, kuri ribojama skelbti ir platinti, kategorijai, skelbimo ir platinimo tvarkos aprašo (toliau – Skelbimo ir platinimo tvarkos aprašas) 11.2 punktas ir Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo, garso ir vaizdo priemonių sistemos aprašo (toliau – Viešosios informacijos žymėjimo sistemos aprašas) 5 ir 6 punktai.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punktą darančia neigiamą poveikį nepilnamečių psichinei sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi laikoma viešoji informacija, sukelianti baimę ar siaubą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį informacijos, atitinkančios bent vieną šio straipsnio 1 dalyje numatytą kriterijų, skelbimas (ar) platinimas gali būti draudžiamas ar ribojamas, o pagal šio straipsnio 3 dalį draudžiama skelbti ar platinti viešėją informaciją, kuri gali pakenkti nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, išskyrus Įstatymo 7 straipsnyje numatytus atvejus. Pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 dalį programos ir laidos, atitinkančios Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose numatytus vieną ar kelis kriterijus ir priskirtos viešosios informacijos, kuri ribojama skelbti ar platinti, kategorijai, transliuojamos tik nuo 23 iki 6 valandos, arba naudojamos techninės priemonės, sudarančios sąlygas atsakingiems už vaikų auklėjimą ir priežiūrą asmenims užtikrinti galimybę riboti tokių programų ir laidų pasiūlą nepilnamečiams. Įstatymo 8 straipsnis nustato, jog apribojimai, nustatyti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančiai viešajai informacijai, taikomi taip pat reklamai, savireklamai, anonsams ir prekių ženklams.
Bylos medžiaga patvirtina, jog LRT televizijos programoje „LTV“ transliuotoje spektaklio „Svynis Todas: Demonas kirpėjas“ reklamoje buvo rodoma, kaip kirpėjas galanda skustuvą, tačiau vietoje to, kad nuskustų juo savo klientą, jis staiga padaro greitą judesį ties šio gerkle, lyg perrėžtų ją skustuvu, po ko ant veidrodžio užtrykšta kraujas, o skutamasis kruvina gerkle nuvirsta nuo kėdės. Toliau rodoma, kaip mėsmalėmis malama žalia mėsa. Minėtas vaizdo klipas nepažymėtas jokiu indeksu, jis buvo rodomas labiausiai žiūrovų televizijos programas žiūrimu laiku (2009 m. vasario 19 d., 18.30 val., 21.20 val; 2009 m. vasario 20 d., 18.30 val., 19.17 val.) (b. l. 13 – 28). Akcentuotina, jog, įvertinusi šios reklamos turinį, Ekspertų grupė prie Žurnalistų etikos inspektoriaus savo 2009 m. vasario 20 d. išvadoje Nr. V5-33 nustatė, kad televizijos LTV televizijos programos kanalu transliuojamo spektaklio „Svynis Todas: Demonas kirpėjas“ reklamoje paskelbta informacija priskiriama neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos kategorijai – atitinka Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą kriterijų (b. l. 16).
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma įvertinus surinktus įrodymus, kai išnagrinėjami reikšmingi bylos faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Analogiškos nuostatos dėl įrodymų vertinimo įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje – jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A.S.pareikštas administracinis kaltinimas buvo grindžiamas objektyviais įrodymais, t. y. ne tik pačios Komisijos (administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos) nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bet ir Ekspertų grupės prie Žurnalistų etikos inspektoriaus išvada (b. l. 16). Atkreiptinas dėmesys, jog Įstatymo 9 straipsnio 6 dalis numato, kad Ekspertų grupė prie Žurnalistų etikos inspektoriaus yra nepriekaištingos reputacijos, specialių žinių turinčių ekspertų grupė (iki 9 žmonių), kuri vertina viešosios informacijos poveikį nepilnamečiams. Todėl Komisija ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai rėmėsi šios Ekspertų grupės išvada vertindami jog LRT televizijos programoje „LTV“ transliuotoje spektaklio „Svynis Todas: Demonas kirpėjas“ reklamoje pateikiamos viešosios informacijos poveikį nepilnamečiams.
Kartu akcentuotina, jog dėl įrodymų rinkimo, jų vertinimo bei įrodinėjimo naštos (onus probandi) paskirstymo administracinių bylų teisenoje Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 yra konstatavęs, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 52 straipsnio 2 dalis ir 57 straipsnio 4 dalis). Remiantis ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 57 straipsnį ir 86 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus, jame buvo motyvuotai įvertinti byloje surinkti įrodymai. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, jog nenustatytos jokios konkrečios priežastys, leidžiančios pripažinti, kad spektaklio "Svynis Todas: Demonas kirpėjas" reklaminiame vaizdo klipe paskleista viešoji informacija Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme darė neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi, tačiau šie teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su Ekspertų grupės prie Žurnalistų etikos inspektoriaus išvada, tačiau byloje nėra pateikta jokių kitų įrodymų, sudarančių pagrindą kvestionuoti šios išvados pagrįstumą ar jos įrodomąją galią (pavyzdžiui, nepateikta kitų ekspertų ar specialistų išvadų, kuriose, remiantis specialiomis žiniomis, būtų išdėstyti kiti LRT televizijos programoje „LTV“ transliuotoje spektaklio „Svynis Todas: Demonas kirpėjas“ reklamoje pateiktos viešosios informacijos poveikio vertinimai). Todėl, remiantis ABTĮ įtvirtintomis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (apeliantas) nenuginčijo jam pareikšto administracinio kaltinimo pagrįstumo ir nepaneigė administracinio teisės pažeidimo protokole konstatuotų aplinkybių, susijusių su jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo turiniu.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto teiginius, kad jis nėra tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, jog „LRT vadovauja ir atstovauja generalinis direktorius. Generalinis direktorius atsako už LRT veiklą, LRT parengtas ir transliuojamas programas“. Remiantis šia įstatymo nuostata, darytina išvada, jog LRT generalinis direktorius ne tik privalo tinkamai organizuoti ir užtikrinti visą LRT vykdomą transliavimo veiklą, bet ir yra tiesiogiai atsakingas pareigūnas už visas LRT rengiamas ir transliuojamas radijo, televizijos programas, tame tarpe ir jose skelbiamą reklamą, kuri yra sudedamoji programos dalis. Todėl nagrinėjamu atveju, nustačius pažeidimą, susijusį su LRT televizijos programoje „LTV“ transliuota spektaklio „Svynis Todas: Demonas kirpėjas“ reklama, būtent LRT generalinis direktorius pagristai ir teisėtai pripažintas ATPK 214-19 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektu.
Nepagrįstais laikytini ir apelianto teiginiai, jog spektaklio "Svynis Todas: Demonas kirpėjas" reklama atitiko Įstatymo 6 straipsnio 2 ir 4 punktuose numatytas išimtis, pagal kurias viešoji informacija nelaikoma darančia neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi, net jei ji kelia baimę ar siaubą, jeigu ji reikšminga meniniu požiūriu arba jos apimtis ir poveikis mažareikšmiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, jog spektaklio "Svynis Todas: Demonas kirpėjas" reklaminis vaizdo klipas nėra meno kūrinys ir pats savaime negali būti pripažintas reikšmingas meniniu požiūriu. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, jog pagrindinė šio vaizdo klipo paskirtis buvo susijusi su reklama, t. y. siekiu patraukti žiūrovų dėmesį. Be to, šis vaizdo klipas viešai bei labiausiai žiūrimu laiku buvo transliuojamas sistemiškai (daugelį kartų), todėl jo poveikis negali būti pripažintas ir mažareikšmiu.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, jog A.S. apeliacinis skundas yra atmestinas, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti nepakeista.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
n utaria:
A.S. apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.