- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-20
- Bylos Nr.
- e2A-1469-777/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04302-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Gailevičienė (pirm.), Raimonda Andrulienė, Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- AB „Klaipėdos vanduo“, A. P.
Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. e2A-1469-777/2015
Teisėjas Saulius Zajarskas (Proceso Nr. 2-06-3-04302-2014-7)
2015 m. rugpjūčio 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys AB „Klaipėdos vanduo“, A. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės priteisti 2 593,25 Eur (8953,99 Lt) žalą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-03-28 transporto priemonei „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pervažiuojant (duomenys neskelbtini), kelio važiuojamoje dalyje esantį nuotekų šulinį, pastarasis atsidarė ir sugadino transporto priemonę. Transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu. Dėl padarytos žalos draudėjui 2011-04-28 buvo išmokėta 8 953,99 Lt draudimo išmoka. Klaipėdos mieste esantys viešieji keliai nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jam nuosavybės teise priklausančiuose keliuose privalo savininkas, šiuo atveju atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė. Ji yra atsakinga dėl to, kad dėl kelio, esančio (duomenys neskelbtini), trūkumo ieškovės draudėjui buvo padaryta žala. Ieškovė pretenzija ragino atsakovę atlyginti nuostolius, tačiau atsakovė nuostolių neatlygino.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-23 sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 2 593,25 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo 2014-04-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 135,53 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl žalos, padarytos dėl to, kad kelio važiuojamojoje dalyje esantis nuotekų šulinys atsidarė ir sugadino transporto priemonę. Nuotekų šulinys yra kelio sudedamoji dalis. Vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Klaipėdos mieste, nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, todėl būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog eismo įvykis įvyko dėl to, kad automobilis susidūrė su atsidariusiu lietaus nuotekų šuliniu, kuris priklauso atsakovei. Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog remonto išlaidos yra nepagrįstos, nes atsakovė kitų konkrečių įrodymų, kurie leistų abejoti remonto išlaidomis, nepateikė. Remonto sąmatoje ieškovė transporto priemonei padarytą žalą įvertino pagal keistinų nenaujų detalių kainas. Pakeitus sugadintas transporto priemonės dalis nenaujomis, jos nenuvertintos dėl nusidėvėjimo, todėl nustatant žalos dydį nusidėvėjimo ieškovė pagrįstai neišskaičiavo. Teismas taip pat konstatavo, jog ieškinio senaties terminas nepraleistas, nes reikalavimui, kuris atsirado iš regresinės prievolės, pareikšti ieškinio senatis prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Eismo įvykis įvyko 2011-03-28, ieškovė draudimo išmoką išmokėjo 2011-04-28, taigi šią dieną buvo įvykdyta pagrindinė prievolė, nuo kurios turėtų būti skaičiuojamas ir regresinės prievolės ieškinio senaties terminas. Ieškinys teisme gautas 2014-04-08, todėl ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido, nes jis baigėsi 2014-04-28.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad reikalavimas kilo iš regresinės prievolės ir kad ieškinio senaties termino ieškovė nepraleido, nes šiuo atveju reikalavimas yra susijęs su subrogacija, kuri nėra nauja regresinė prievolė. Subrogacija reiškia tik asmenų pasikeitimą toje pačioje žalos atlyginimo prievolėje. Todėl ieškinio senaties skaičiavimas nesikeičia, t. y. ieškinio senaties termino pradžia skaičiuojama nuo draudžiamojo įvykio dienos, o ne pagrindinės prievolės įvykdymo ir draudimo išmokos pervedimo. Draudžiamasis įvykis įvyko 2011-03-28, todėl ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimui pareikšti baigėsi 2014-03-28. Ieškovė pateikė ieškinį 2014-03-28, tačiau ieškinį buvo atsisakyta priimti kaip neteismingą, o tokiu atveju ieškinio senatis nenutrūksta. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė neįrodė nė vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, nepateikė rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų žalos padarymo faktą, šulinio dangčio trūkumų buvimą, kelių nepriežiūrą ir priežastinio ryšio egzistavimą. Pareiga įrodyti žalos dydį ir priežastinį ryšį tenka regresinį reikalavimą reiškiančiam ieškovui. Apgadinta transporto priemonė nebuvo tinkamai įvertinta, surašytas apžiūros aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, nes nenurodyti remonto darbai. Taip pat nėra duomenų, kad automobilio apgadinimai atsirado tik dėl susidūrimo su kliūtimi, o ne dėl to, kad automobilis buvo eksploatuojamas po eismo įvykio. Automobilio vairuotojas po įvykio kliūties nepašalino, nepranešė Bendrajam pagalbos centrui, iš įvykio vietos išvažiavo, dėl to į tokius veiksmus turi būti atsižvelgta sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės netaikymo arba jos sumažinimo. Atsakovei kyla abejonių dėl pateiktų automobilio remonto išlaidų pagrįstumo, nes policijai pateiktuose paaiškinimuose apgadinimai nurodyti vieni, o sąskaitoje yra nurodyta žymiai daugiau darbų ir detalių, pvz., galinės ašies ir atramos pakeitimo pagrįstumas kelia didelių abejonių dėl ieškovo nurodytų eismo įvykio aplinkybių. Taip pat nevisiškai aiškus automobilio dažymo pagrįstumas ir priežastinis ryšys su įvykiu. Sunkiai tikėtina, kad vienas šulinio dangtis galėtų sulaužyti ašį, atramą ir dar apgadinti transporto priemonės kėbulą. Atsakovė nurodo ir tai, kad jai kyla abejonių dėl pateiktų automobilio remonto išlaidų pagrįstumo, nes policijai pateiktuose paaiškinimuose apgadinimai nurodyti vieni, o sąskaitoje yra nurodyta žymiai daugiau darbų ir detalių.
Atsiliepimas
Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas advokatas T. D. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog teismas pažeidė teisės normas, reguliuojančias priežastinio ryšio nustatymą, nes priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos šioje byloje patvirtina Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2011-03-29 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Policijos surinktoje medžiagoje užfiksuota, jog per eismo įvykį transporto priemonė buvo sugadinta, nes nuotekų šulinys, esantis kelyje Tomo g., Klaipėdoje, buvo netvarkingas ir transporto priemonei važiuojant per jį, šulinio dangtis pasikėlė. Teismas pagrįstai vertino, jog atsakovė, būdama kelio Tomo g., Klaipėdoje, ir jo statinių savininkė, yra atsakinga už žalą, atsiradusią trečiojo asmens A. P. vairuojamai transporto priemonei užvažiavus ant važiuojamojoje kelio dalyje buvusio netvarkingo, neaptverto ir jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais nepažymėto šulinio. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog policijos pareigūnų surinktoje medžiagoje ir transporto priemonės techninės apžiūros akte nustatyti transporto priemonės sugadinimai nesutampa. Policijos pareigūnai transporto priemonės apgadinimus apžiūri vizualiai ir juos užfiksuoja, tačiau neatlieka išsamios transporto priemonės techninės apžiūros, kadangi nėra šios srities specialistai ir tai neįeina į jų pareigas. Policijos pareigūnų priimtame nutarime užfiksuoti tik tie apgadinimai, kurie matosi išoriškai apžiūrėjus automobilį. Visi sąskaitoje nurodyti remonto darbai ir keistinos detalės buvo susiję su eismo įvykiu ir buvo nustatyti atlikus techninę transporto priemonės apžiūrą. Atsakovės argumentas dėl žalos dydžio yra paremtas vien tik prielaidomis. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog nepateiktas privalomas ginčo transporto priemonės vertinimas, nes turto vertinimą atlieka ieškovės darbuotojai įmonės reikmėms. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į transporto priemonės vairuotojo neatsargumą, galėjusį sąlygoti žalos transporto priemonei atsiradimą. Byloje buvo pateiktas Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo, kuriame nustatyta, jog transporto priemonės vairuotojas nepadarė jokių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Transporto priemonės vairuotojas neturėjo jokios galimybės numatyti, jog kelyje įrengtas šulinio dangtis, per jį pervažiuojant transporto priemonei, pasikels. Minėtas šulinys nebuvo pažymėtas jokiais įspėjamaisiais ženklais ar atitvarais. Atsakovės argumentas, jog teismas turėjo taikyti ieškinio senatį, yra nepagrįstas. Ieškovė nepraleidusi ieškinio senaties 2014-03-28 kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu dėl žalos, padarytos dėl kelio trūkumo, atlyginimo. Ieškovės atstovas neturėjo objektyvios galimybės sužinoti apie specialiosios teisėjų kolegijos nutartį Nr. T-38-2014, kuria nustatyta, jog tokio pobūdžio bylos turi būti nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teismuose, kadangi ji buvo priimta 2014-03-28.
Trečiasis asmuo AB „Klaipėdos vanduo“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, pritarė apeliacinio skundo motyvams.
Trečiasis asmuo A. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeisti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės pareigos atlyginti ieškovei turtinę žalą, atsiradusią subrogacijos pagrindu (CK6.1015 straipsnis). Atsakovė teigia, kad ieškovė praleido ieškinio senatį ir neįrodė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. nepateikė rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų žalos padarymo faktą, šulinio dangčio trūkumų buvimą, kelių nepriežiūrą ir priežastinio ryšio egzistavimą.
Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad reikalavimas kilo iš regresinės prievolės ir kad ieškinio senatis skaičiuojama nuo draudimo išmokos sumokėjimo trečiajam asmeniui. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog netinkami motyvai nedaro teismo sprendimo neteisėto ir nepagrįsto. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliante, jog tarp šalių susiklostė santykiai, kilę iš subrogacijos. Pagal CK 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (2 dalis). Ieškovė (draudikas) atlygino dėl atsakovės neteisėtų veiksmų atsiradusią žalą trečiajam asmeniui ir įgijo teisę į išmokėtų sumų atlyginimą subrogacijos pagrindu. Draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto. Tokiu atveju, kaip teisingai nurodo ir apeliantė, ieškinio senaties pradžia skaičiuojama ne nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 str. 3 d.), o nuo sužinojimo momento, t. y. nuo eismo įvykio dienos (CK 1.127 str. 1 d.).
Draudžiamasis įvykis įvyko 2011-03-28, nuo šios dienos prasidėjo ieškinio senaties termino pradžia. Ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimui pareikšti baigėsi 2014-03-28 (CK 1.125 str. 8 d.). Ieškovė paskutinę dieną, t. y. 2014-03-28, kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu dėl žalos, padarytos dėl kelio trūkumo, atlyginimo. Pagal tuo metu galiojusią teismų praktiką ieškinius/skundus dėl žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, nagrinėjo administraciniai teismai. Taigi ieškovė, kreipdamasi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, savo teisę į ieškinio patenkinimą realizavo tinkamai ir nepraleidusi ieškinio senaties termino (CK 1.130 str. 1 d.). Tačiau dėl nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių, t. y. dėl nuo 2014-03-28 pasikeitusios teismų praktikos (Specialiosios teisėjų kolegijos 2014-03-28 nutartimi Nr. T-38-2014 nuspręsta, kad tokio pobūdžio ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui), Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014-04-04 nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą. Ši nutartis ieškovei CPK 175¹ str. 10 d. nustatyta tvarka įteikta 2014-04-07 (pirmadienį, o 2014-04-04 nutartis priimta penktadienį) ir ieškovė jau kitą dieną 2014-04-08 pateikė ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškinio senaties termino ieškovė nepraleido.
Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėto neveikimo ir nukentėjusiojo transporto priemonei padarytos žalos. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Priežastinį ryšį tarp apeliantės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos patvirtina policijos pareigūnų surinkta eismo įvykio tyrimo medžiaga: 2011-03-28 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro vyresniojo patrulio M. K. tarnybinis pranešimas apie eismo įvykį, 2011-03-29 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimas nepradėti administracinės bylos teisenos, 2011-03-28 eismo įvykio schema, fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti važiuojamojoje kelio dalyje buvę dangčiai, tarp jų ir nuotekų dangtis, dėl kurio nesandarumo buvo padaryta žala, automobilio vairuotojo A. P. paaiškinimai. Anksčiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad lietaus nuotekų dangtis, už kurio priežiūrą atsakinga atsakovė, buvo nesandarus ir transporto priemonė buvo apgadinta įvykio metu dėl netinkamos kelio priežiūros, t. y. jokiais kelio ženklais nepažymėto nesandaraus dangčio važiuojamojoje kelio dalyje.
Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad žalos atsiradimui turėjo įtakos ginčo transporto priemonės vairuotojo veiksmai, t. y. kad transporto priemonės vairuotojas, atsakovės teigimu, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas ar kad dėl to, jog vairuotojas po eismo įvykio nepašalino kliūties, gali būti netaikoma ar mažinama civilinė atsakomybė. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog transporto priemonę vairavęs asmuo būtų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklų nuostatas. 2011-03-29 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarime vairuotojo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties nenustatyta ir nutarta administracinės teisenos nepradėti. Pažymėtina, kad policijos įvykio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai pripažintini didesnę galią turinčiais rašytiniais įrodymais (CPK 197 str. 2 d.) ir juose nurodytos aplinkybės laikytinos visiškai įrodytomis. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų policijos medžiagoje užfiksuotas eismo įvykio aplinkybes. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo automobilio vairuotojas neturėjo galimybės iš anksto numatyti, kad vizualiai tvarkingai atrodantis lietaus nuotekų dangtis gali atsidaryti ir apgadinti į jį įvažiavusį automobilį, tuo labiau, kad ir kelio ruožas jokiais kelio įspėjamaisiais ženklais nebuvo paženklintas. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog eismo įvykio metu lietaus nuotekų vamzdis, kuris dėl kontakto su automobiliu atsidaro, buvo paženklintas ar aptvertas, ar apie tai buvo įspėta kelio ženklais. Atsakovė nevykdė Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkto, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkto, 2004 m. vasario 11 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtintos Kelių priežiūros tvarkos 6, 12 ir 42 punktų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog tarp atsakovės neteisėto neveikimo ir nukentėjusiojo transporto priemonei padarytos žalos yra priežastinis ryšys.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovei kyla abejonių dėl automobilio remonto išlaidų, kad dalis remonto išlaidų nebuvo būtinos. Be to, policijos pranešimuose nurodyti vieni apgadinimai, o transporto priemonės apžiūros akte kiti. Teisėjų kolegija atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus. Visų pirma apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad remonto išlaidos buvo per didelės ar kad nebuvo padaryta nustatytų apgadinimų, o remiasi tik subjektyviomis prielaidomis. Atsakovė tik deklaratyviai nurodo, kad neaišku, kokia automobilio būklė buvo iki įvykio, ar visi atlikti remonto darbai buvo būtini, nepateikdama jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos argumentus, kad kai kurie iš atliktų darbų nebuvo būtini ar juos galima būtų buvę atlikti už kitą kainą. Juolab, kad ieškovė pateikė įrodymus, kad apgadintos automobilio detalės buvo pakeistos dėvėtomis, o tai reiškia, kad automobilio remonto išlaidos nebuvo didinamos. Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės teiginys, jog automobilio apgadinimai galėjo atsirasti dėl to, kad automobilis po įvykio buvo eksploatuojamas, nes automobilio eksploatacija pasireiškė tik tuo, kad po eismo įvykio pavažiavęs į priekį automobilio vairuotojas netrukus išgirdo neįprastą garsą.
Apeliacinės instancijos teismui taip pat nekyla abejonių dėl to, kad automobiliui nustatyti apgadinimai yra būdingi transporto priemonei užvažiavus ant nesandaraus nuotekų dangčio, kuriam pasikėlus buvo apgadintas automobilis. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad žalos atlyginimo dydis dėl transporto priemonės apgadinimo, kai jos atkūrimas (remontas) yra ekonomiškai tikslingas, nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas. Jeigu transporto priemonė nesuremontuota, atlyginami apskaičiuoti transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1174/2002). Į bylą pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių žalos padarymo faktą bei žalos dydį. Vadovaudamasi Draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir pagal CK 6.994 straipsnio 1 dalį draudimo bendrovė vykdo draudžiamo turto vertinimą, o šios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimą, kai įvyksta draudžiamasis įvykis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, žalos dydis buvo apskaičiuotas teisingai ir yra pagrįstas byloje pateiktais įrodymais. Byloje nėra nustatyta aplinkybių nustatytam žalos dydžiui sumažinti (CPK 185 str.).
Apeliantės argumentai, esą ginčo transporto priemonei dėl žalos nustatymo turėjo būti atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantės nurodyta Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka ginčo transporto priemonei padarytos žalos nustatymui nebuvo privaloma, nes šiuo atveju taikytinos Draudimo įstatymo ir CK normos bei draudimo sutarties sąlygos. Apeliantės nurodyta tvarka yra taikoma tik tais atvejais, kai turto vertinimas yra atliekamas pagal sutartį su užsakovu, t. y. tik išorinėms turto vertinimo reikmėms. Draudimo teisiniuose santykiuose, įvykus eismo įvykiui, draudėjas netampa užsakovu, kuris pagal sutartį reikalauja atlikti turto vertinimą ir už jį moka. Draudimo bendrovėms suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai laikytini vidaus turto arba verslo vertintojais, nes jie atlieka vertinimą draudimo bendrovių funkcijų vykdymo reikmėms, t. y. vidinėms draudiko reikmėms. Šios teisės aiškinimo taisyklės yra suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013, ir 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-146-1314/2014.
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Duomenų apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta, dėl to jų priteisimo klausimas nesvarstytinas (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.