Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2017-10-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-157-322/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-10-16
Bylos Nr.
1-157-322/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37246-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Borkovskienė
Kaltinamasis
R. D.
Nukentėjusysis
A. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-157-322/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37246-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1;1.2.5.4.1; 2.3.6.4.2 (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 16d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Laima Borkovskienė,sekretoriaujant Teresei Zakrasienei,dalyvaujant prokurorei Dianai Vileikienei,kaltinamajam R. D.,nukentėjusiajam A. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. D., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1)2017-03-13 Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 m., 2) 2017-05-11 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1m. 3 mėn., įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. D. 2017m. liepos 23d. apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į veidą savo tėvui A. D., po to, kieme, pastumdamas rankomis į krūtinę bei taip parvertęs ant žemės, ne mažiau kaip du kartus spyrė A. D. į dešinį šoną, tuo sukeldamas nukentėjusiajam A. D. fizinį skausmą ir padarydamas kraujosruvą kairiame skruoste, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, kaltinamasis R. D. 2017m. liepos 23d. apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, tyčia ne mažiau kaip du kartus spirdamas A. D. į dešinį šoną ir sakydamas, kad užmuš, grasino nužudyti savo tėvą A. D., tuo sudarė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Kaltinamasis R. D. nurodė, kad kaltu pagal pateiktą kaltinimą prisipažįsta, bet apie įvykį pasakoti nenori, gali tik atsakyti į klausimus. Atsakydamas į klausimus R. D. paaiškino, kad liepos 23 d. vakarą į namus grįžo truputį išgėręs, bet apsvaigęs nesijautė. Namuose apsipyko su savo tėvu A. D. ir sudavė tėvui vieną kartą kumščiu į veidą. Tėvas nugriuvo. Ar namo kieme stūmė tėvą, ar tėvas nugriuvo ant žemės, ar nugriuvusiam tėvui spyrė į dešinį šoną, ar grasino nužudyti neprisimena, tačiau jeigu tėvas taip aiškina tai taip ir buvo. Viskas įvyko dėl to, kad jis buvo labai susinervinęs, supykęs, gal ir įspyrė tėvui, tačiau įvykių ir aplinkybių neprisimena, jeigu nukentėjusysis ( jo tėvas) pasakoja kaip buvo tai taip ir buvo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. D. kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis A. D. paaiškino, kad liepos 23d. sėdėjo kieme kai į namus grįžo sūnus R. D.. Tarp judviejų kilo konfliktas dėl traktorių. Nenorėdamas su sūnumi pyktis, jis nuėjo į kambarį, bet sūnus atėjo iš paskos ir trenkė jam į veidą( į skruostą), tada jis ( nukentėjusysis) pasiėmė telefoną ir išbėgo į kiemą, skambino į policiją, tačiau sūnus jį kieme pasivijo, atėmė telefoną, parvertė ant žemės ir pradėjo spardyti, sakė: „užmušiu“. Kai sūnus jį mušė, jautė skausmą ir jo bijojo, nes galvojo, kad sūnus gali jį nužudyti.

Kaltinamojo kaltė įrodoma baudžiamosios bylos medžiaga:

-įvykio registracijos išklotine, iš kurios matosi, kad 2017m. liepos 23d., 19 val. 50 min. užregistruotas A. D. pranešimas policijai, kad jo sūnus turi peilį ir iš jo( A. D.) atėmė telefoną.Operatoriui perskambinus A. D. atsiliepė jo sūnus, kalbėjo agresyviai, grasino sužaloti tėvą( b.l.5);

- 2017-07-23 pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuotas A. D. pareiškimas apie tai, kad sūnus R. D. jį sumušė, sukeldamas fizinį skausmą ir sakė, kad „užmuš“ dėl to, kad A. D. skambino ir kvietė policiją;

- įvykio vietos apžiūros protokolu( fotolentelėmis), kuriuose užfiksuota įvykio vieta - sodyba, esanti (duomenys neskelbtini) ( kiemas ir gyvenamasis namas( b.l.15, 22-23);

- specialisto išvada Nr. G 957/2017(04), kurioje nurodyta, kad A. D. kraujosruva kairiame skruoste padaryta buku kietu daiktu; rastas kūno sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai. Kūne rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į veidą; rastas kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui; tikėtina, kad rastas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant smūgį kumščiu; A. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 36).

-2017-08-25 garso įrašų kopijų apžiūros protokolu, kuriame aprašytas 2017-07-23 garso įrašas gautas iš Bendrojo pagalbos centro (b. l. 39-40).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį; pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, jog R. D., sumušė savo tėvą A. D., padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, ir atėmęs telefoną, kad tėvas negalėtų išsikviesti pagalbą, grasino tėvą nužudyti( netgi kalbėdamas telefonu su BPC darbuotoju grasino sužaloti tėvą). Nors peilis kaip daiktinis įrodymas nėra surastas ir prijungtas prie bylos, vienok nukentėjusysis kviesdamasis pagalbą pranešė, kad „sūnus turi peilį“, akivaizdu, kad senyvo amžiaus asmuo galėjo patikėti grasinimų realumu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis aiškiai parodė, kad sūnus jį mušė ir grasino „užmušti“, kad jis bijojo sūnaus, teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiojo parodymai nebuvo tokie pat nuoseklūs, į kai kuriuos klausimus jis nenorėjo atsakyti, vienok priežasčių tam gali būti ne viena: galimai jis bijo sūnaus, galimai susitaikė ir dėl to kai kurias detales nutyli, tačiau jis pats nurodė, kad pirminiai parodymai yra teisingi, o dabar jis pamiršo, nes praėjo daug laiko, todėl teismas remiasi nukentėjusiojo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Aptartų įrodymų, aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. D. veiksmai pagal BK 140 straipsnio 20 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį yra kvalifikuoti teisingai.

Kaltinamojo R. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta( kaltinamasis nurodė, kad iki nusikalstamų veikų padarymo buvo gėręs stipraus alaus, tačiau po įvykio jis pabėgo, neblaivumas nebuvo nustatytas). Nors R. D. kaltę pripažino, bet formaliai, apie įvykį pasakoti atsisakė( teigė neprisimenąs), dėl tėvo mušimo kieme teigė tėvui nespyręs, paskui vėl aiškino, neprisimenąs kaip viskas buvo, nes buvo labai supykęs. Teismo nuomone, kaltinamasis nebuvo visiškai nuoširdus.

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia, kad kaltinamasis už smurtavimą savo artimųjų atžvilgiu teisiamas trečią kartą, teistumas neišnykęs, padarė naujas analogiškas tyčines nusikalstamas veikas, kas aiškiai demonstruoja kaltinamojo nenorą keisti savo gyvenimo būdą, nesugebėjimą kritiškai vertinti savo elgesį, todėl jam skirtinas laisvės atėmimas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vistik kaltę pripažino, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo ir nukentėjusysis jam atleido, vykdo teismo įpareigojimus pagal ankstesnį teismo nuosprendį, dirba, todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant vidutinės trukmės laikotarpiui, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, kurios padėtų įgyvendinti bausmės tikslus – perauklėti jį, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir nustatyti galutinę bausmę laisvės atėmimą 1( vieneriems) metams 6( šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1,3 dalimis bausmę subendrinti iš dalies sudedant su 2017m. gegužės 11d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyti galutinę bausmę laisvės atėmimą 2( dvejiems ) metams 3( trejiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 ( dvejiems), įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Laima Borkovskienė