- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-01
- Bylos Nr.
- I-3800-243/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00378-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- R.B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R.B. skundą ir skundo patikslinimą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl 1000 Eur neturtinės ir 500 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R.B. skundu ir jo patikslinimu prašo priteisti 1000 neturtinę ir 500 Eur turtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – Pataisos namai) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas). Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog Pataisos namuose 2018 m. rugsėjo 4 d. vykusios kratos metu iš jo neteisėtai buvo paimti daiktai – 100 Eur vertės maisto produktai, 200 Eur vertės maisto papildai, plastikiniai indai, dėžutės, 2 maldaknygės. Be to, kratos metu buvo konfiskuotas ir sudaužytas jo greitpuodis, kurio vertė 170 Eur. Nurodo, jog dėl daiktų paėmimo kreipėsi į Pataisos namų administraciją ir Kalėjimų departamentą, kurie skundų netenkino. Skundo reikalavimą grindžia tuo, jog kratos metu, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, neteisėtai buvo paimti ir sugadinti jam priklausantys daiktai, todėl jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti.
Pareiškėjas skundą prašo patenkinti jame nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepimu su skundu ir jo patikslinimu nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, jog Pataisos namuose krata buvo atliekama, vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – Instrukcija), patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362. Teigia, jog 2018 m. rugsėjo 4 d. kratos tikslas buvo surasti ir paimti nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, medžiagas bei reikmenis, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, patikrinti nuteistųjų turimų daiktų bendrą svorį. Planinė krata buvo atliekama laikantis teisės aktų reikalavimų. Nurodo, jog visi gyvenamosiose patalpose buvę nuteistieji iš gyvenamųjų patalpų privalėjo pasiimti visus savo asmeninius daiktus ir išeiti į savo lokalinį sektorių ir nuteistiesiems išėjus būrių patalpose buvo atliekama krata ir apžiūra. Kratos atlikimo metu tvarką palaikė Viešojo saugumo tarnybos bei Kalėjimų departamento Prevencinės grupės pareigūnai. Apie kratos atlikimą buvo informuoti visi nuteistieji, tarp jų ir pareiškėjas. Nuteistiesiems nurodyta per 20 minučių susirinkti asmeninius daiktus, reikmenis bei maisto produktus, išskyrus greitai gendančius maisto produktus, kuriuos buvo nurodyta palikti šaldytuve. Nurodo, jog likę daiktai, kurių priklausomybės nustatyti nepavyko, buvo paimti kaip bešeimininkiai ir utilizuoti. Teigia, jog pareiškėjo greitpuodis nėra įtrauktas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintą Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą, dėl to kratos metu iš jo jis buvo paimtas.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu su skundu ir jo patikslinimu nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, jog Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl atliktos kratos pažeidimų nenustatė, nes krata atlikta vadovaujantis teisės aktais, o greitpuodis iš pareiškėjo paimtas, nes nėra įtrauktas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintą Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos padarymo pareiškėjui R.B. atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento, veiksmais Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio pagrindu pagrįstumo nustatymas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą taip pat yra konstatavęs, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi, todėl įrodinėjimo našta tenka abiem bylos proceso dalyviams.
CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.). Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus įstaigoms, kuriose asmenys atlieka bausmę. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018, 2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje Nr. A-979-556/2017 ir kt.).
Pareiškėjas neturtinės žalos padarymą kildina iš to, jog Pataisos namuose 2018 m. rugsėjo 4 d. krata buvo atlikta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, neteisėtai iš jo paimti asmeniniai daiktai – 100 Eur vertės maisto produktai, 200 Eur vertės maisto papildai, plastikiniai indai, dėžutės, 2 maldaknygės , 170 Eur vertės greitpuodis.
Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, nustato laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiūros vykdymo tvarką (1 punktas). Instrukcijos 148 punkte nustatyta, jog siekiant surasti ir paimti į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus neįtrauktus daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius, atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros. Instrukcijos 149 punktas numato, kad kratas ir apžiūras atlieka laisvės atėmimo vietų ir Kalėjimų departamento priežiūros ir kitų tarnybų pareigūnai. Ypatingo įvykio laisvės atėmimo vietoje metu, tvarkai kratos ir apžiūros metu palaikyti gali būti pasitelkti Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgų, atsakingų už viešąjį saugumą, pareigūnai. Kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiški, nežeminti jų orumo, negadinti šių asmenų daiktų. Kratų ir apžiūrų metu gali būti naudojamos techninės ir specialiosios priemonės, taip pat tarnybiniai šunys. Pagal Instrukcijos 150 punktą, suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos ir apžiūros gali būti planinės ir neplaninės. Instrukcijos 153 punkte numatyta, jog suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama: <...> 153.4) įtarus, kad suimtasis arba nuteistasis turi daiktų, neįtrauktų į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus. Instrukcijos 159 punkte numatyta, jog atliekant planinę bendrąją kratą šios instrukcijos 158 punkte nurodytuose objektuose sudaromas planas, kuriame numatoma: 159.1) kratos tikslas ir laikas (pradžia ir pabaiga); 159.2) kratoje dalyvaujančių pareigūnų, techninių ir specialiųjų priemonių paskirstymas; 159.3) kratos eiliškumas; 159.4) suimtųjų ir nuteistųjų asmens kratos vieta ir jų buvimo vieta po kratos; 159.5) paimtų kratos metu daiktų laikymo ir sandėliavimo vietos; 159.6) bendrąją kratą atliekančių pareigūnų instruktavimo vieta ir laikas;159.7) atsakingi už kiekvieno objekto bendrąją kratą vadovai. Instrukcijos 162 punkte numatyta, jog bendrajai kratai vadovauja laisvės atėmimo vietos direktorius arba jo pavaduotojas, atsakingas už apsaugą ir priežiūrą, arba Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas. Atliekant bendrąją kratą atskiruose objektuose, būtinas atsakingų už objektus asmenų dalyvavimas. Apie kratos rezultatus laisvės atėmimo vietos Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas, surinkęs pareigūnų, atlikusių kratą, tarnybinius pranešimus ir protokolus, surašo suvestinį protokolą, kuriame nurodo: 162.1) kratos atlikimo laiką (datą); 162.2) objektų, kuriuose atlikta krata, pavadinimus; 162.3) paimtų daiktų, neįtrauktų į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus, sąrašą ir kt. Pagal Instrukcijos 165 punktą, gyvenamosios (režiminės) zonos teritorijos ir patalpų kratos bei apžiūros atliekamos šia tvarka: 165.1) suimtieji ir nuteistieji sutelkiami atskirose patalpose arba vietose. Bendrųjų kratų metu jiems atliekama dalinė krata; 165.2) apžiūrimos miegamosios vietos, lovos, patalynė, spintelės ir asmeniniai daiktai; 165.3) siekiant aptikti draudžiamų turėti daiktų laikymo slėptuves, apžiūrimos sienos, grindys, langai, palangės, lubos, elektros instaliacijos taškai. Prireikus sienos ir grindys išstuksenamos ir kt. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 18 priede sudarytas Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas.
Nustatyta, jog Kybartų pataisos namuose 2018 m. rugsėjo 4 d. buvo atliekama bendroji planinė krata, kurios tikslas buvo surasti ir paimti nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, medžiagas bei reikmenis, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, patikrinti nuteistųjų turimų daiktų bendrą svorį (b. l. 44-46). Kybartų pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. rugsėjo 3 d. Bendrosios kratos plane nurodyta 2018 m. rugsėjo 4 d. bendrosios kratos pradžia (9.00 val.), pabaiga (15.00 val.), kratoje dalyvaujančių pareigūnų instruktažo vieta – pasitarimų salė, instruktažo laikas (8.40 val.), kratos etapai (1 etapas 9.00-12.00 val. – 3 ir 4 nuteistųjų būriai; 2 etapas 12.00–14.00 val. – 2 ir 5 nuteistųjų būriai), atsakingi už kiekvieno objekto bendrąją kratą vadovai, suimtųjų ir nuteistųjų asmens kratos vieta ir jų buvimo vieta po kratos (visi gyvenamosiose patalpose esantys nuteistieji iš gyvenamųjų patalpų pasiima visus savo asmeninius daiktus ir išeina į savo lokalinį sektorių. Kai visi nuteistieji išeina į lokalinį sektorių, būrių patalpose atliekama krata ir apžiūra. Atliekant gyvenamųjų patalpų kratą ir apžiūrą gyvenamosiose patalpose nuteistieji nedalyvauja. Visi gyvenamosiose patalpose likę daiktai paimami kaip nereikalingi nuteistiesiems ar neturintys šeimininkų) ir kt. Bendrosios kratos plane nurodyta, kad atliktus kratas būrio patalpose, nuteistieji iš lokalinio sektoriaus (valgyklos) vedami į sporto salę, kur patikrinama jų turimų daiktų bendroji masė bei atliekama asmens krata ir daiktų patikrinimas. Nurodyta, jog kratos metu paimti daiktai ir reikmenys, kurių negalima turėti nuteistiesiems, pristatomi į Apsaugos ir priežiūros skyrių.
Įvertinus šiuos duomenis, spręstina, jog Kybartų pataisos namuose bendroji krata buvo atliekama nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, prieš jos atlikimą surašytas planas, kuris atitiko Instrukcijos 159 punkto reikalavimus. Pareiškėjo argumentai, kad kratos metu jam neteisėtai buvo nurodoma eiti į įvairias patalpas, pasisverti daiktus ir pan., laikytini nepagrįstais.
Pareiškėjui teigiant, kad neteisėtai ir nepagrįstai kratos metu iš jo buvo paimtas greitpuodis, maisto papildai, nurodytina jog Taisyklių 18 priede sudarytame Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše nėra numatyta, jog nuteistiems leidžiama turėti maisto papildus ar elektrinį greitpuodį. Taisyklių 18 priede nurodyto Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše numatyta, jog nuteistiesiems galima turėti tik ribotą kiekį maisto produktų. Pagal Taisyklių reikalavimus kratos metu pareiškėjui gyvenamosiose patalpose palikus maisto produktus arba jų turint daugiau nei leistinas svoris, jie galėjo būti paimami. Pareiškėjui tvirtinant, kad kratos metus iš jo buvo paimtos maldaknygės ir plastikiniai indai, iš atsakovės atstovų pateiktos informacijos matyti, jog kratos metu iš jo buvo paimtas tik greitpuodis, kurio jis Pataisos namuose negalėjo turėti. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių laisvės atėmimo įstaigos pateiktus įrodymus, nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad patyrė turtinę ar neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog nenustatyta pareiškėjo nurodomų neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento, veiksmų ar neveikimo Pataisos namuose 2018 m. rugsėjo 4 d. atliekant kratą. Nenustačius institucijų neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo kilti viešajai civilinei atsakomybei, todėl kitų sąlygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimas plačiau nenagrinėtinas. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, remiantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -88 straipsniais,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo R.B. skundą ir skundo patikslinimą dėl 1000 Eur neturtinės ir 500 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.