Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį ir 124¹ straipsnio 8 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2016 m. liepos 10 d., apie 02.45 val., Vilniuje, Justiniškių g., vairavo automobilį „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas 1,64 promilės neblaivumas, po paklaidos – 1,61 promilės neblaivumas. Taip V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Be to, V. S. surašytas protokolas ir pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį dėl to, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, jį sulaikiusiems policijos pareigūnams šis nepateikė vairuotojo pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemonę (KET 16 punktas).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. S. teismo posėdyje savo kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad liepos 10 d. buvo pas draugus Vilniuje, Medeinos gatvėje, vartojo alkoholį – gėrė alaus, neprisimena kiekio, gal keturis, ir naktį sugalvojo nuvažiuoti iki parduotuvės, važiuodamas buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie patikrino jo blaivumą ir nustatė, kad jis yra neblaivus. Nurodė, kad paskutinį alaus gėrė prieš valandą, praėjo mažai laiko, dėl to tiek parodė, tačiau į medikus dėl papildomo blaivumo patikrinimo nesikreipė. Teisę vairuoti jis turi nuo 1998 m., pareigūnai tai patikrino savo duomenų bazėje, tačiau, kai gyveno Didžiojoje Britanijoje, buvo pasikeitęs vairuotojo pažymėjimą, išduotą Lietuvos Respublikoje – į Didžiosios Britanijos vairuotojo pažymėjimą, kurį iš jo pavogė. Prieš metus grįžo į Lietuvą, kreipėsi dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo, tačiau atsakymas iš Didžiosios Britanijos apie pusmetį neatėjo, dėl to jam naujo vairuotojo pažymėjimo iki šiol neišduota, jo negalėjo pateikti ir pareigūnams. Gailisi dėl padaryto pažeidimo, pasielgė neapgalvotai.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta, be kita ko, administracinė atsakomybė kyla ir tam, kas vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo laipsnis.

Pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį baudžiama už kitus KET pažeidimus, tiesiogiai nenumatytus administracinių teisės pažeidimų kodekse. KET 16 punkte, be kita ko, numatyta, jog motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą bei transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą).

Be V. S. prisipažinimo, jo kaltę padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje, taip pat pagrindžia byloje esanti rašytinė medžiaga: Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulio T. D. tarnybinis pranešimas (b. l. 7), kuriame nurodyta, kad 2016 m. liepos 10 d., apie 02.45 val., Vilniuje, Justiniškių g., registracijos patikrinimui sustabdė automobilį „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tikrinimo metu iš asmens tapatybės kortelės paaiškėjo, kad vairavo V. S., kuris nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas (nustatytas 1,64 prom. girtumas); vairuotojas paaiškino, kad alkoholinius gėrimus vartojo prieš valandą; automobilis paliktas stovėjimo aikštelėje; 2016 m. liepos 10 d. V. S. rašytinis paaiškinimas (b. l. 3), kuriame nurodyta, kad alkoholio vartojo prieš valandą ir nesitikėjo, kad „įpūs“, o vairuotojo pažymėjimą yra pametęs; alkotesterio rodmenų kvitas (b. l. 9), patvirtinantis, kad 2016 m. liepos 10 d., 02.48 val., V. S. nustatytas 1,64 prom. (po paklaidos – 1,61 prom.) girtumas; byloje pateiktas patikros sertifikatas Nr. 0238565, kuris patvirtina, kad alkotesteris tinkamas naudoti iki 2016 m. rugpjūčio 8 d. (b. l. 8), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 11).

Teismas, skirdamas V. S. nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (vairuotojui nustatytas vidutinis girtumas, jis nevykdė KET reikalavimo pateikti policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo), atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – administracine tvarka baustas daugiausiai už KET reikalavimų pažeidimus, dirbantis. V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 32 straipsnis). Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S. prašė skirti kuo švelnesnę nuobaudą, kad vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas vežti savo vaiką į mokyklą, nes gyvena ne Vilniuje, autobusai važiuoja retai. Esant tokioms aplinkybės, teismo vertinimu, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir neskirti ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti atėmimo, nėra teisinio pagrindo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis ATPK 30¹ straipsnio prasme. Be to, pažymėtina, jog administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, todėl vien neigiamų pasekmių atsiradimas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenime negali būti vertinama kaip ypatinga aplinkybė, leidžianti švelninti skiriamą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra teisės pažeidimo padarymo natūrali pasekmė. Be to, ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytas teisės pažeidimas laikomas vienas šiurkščiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai, V. S. buvo nustatytas vidutinis (1,61 promilės po paklaidos) neblaivumo laipsnis. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartas nuobaudos rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingas aplinkybes, V. S. už pažeidimų padarymą skirtinos sankcijose numatytos nuobaudos – baudos, artimos jų minimumui, bei atsižvelgus į tai, kad tokį šiurkštų pažeidimą jis padarė pirmą kartą, skirtina ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, minimaliam sankcijoje numatytam terminui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 27, 30, 30² straipsniais, 124¹ straipsnio 8 dalimi, 126 straipsnio 4 dalimi, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. S. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 600 (šešių šimtų) Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams, terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

V. S. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtąsias nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir V. S. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 600 (šešių šimtų) Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams, terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos (ATPK 313 straipsnio 1 dalis). Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK 16059483905) ir įmokos kodą 1001. Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ATPK 313 straipsnio 3 dalis). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).