Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (pranešėjo) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininko),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 6 d. nutarties R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

2006 m. spalio 19 d. Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) nutarimu R. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 3 dalį, 124¹ straipsnio 6 dalį ir jam paskirta nuobauda: pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį – 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams, pagal 124¹ straipsnio 6 dalį – 30 Lt bauda, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė nuobauda – 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams. Nuobauda skirta už tai, kad jis 2006 m. spalio 16 d. 20 val. 45 min. Šilutėje, Kudirkos gatvėje, vairavo automobilį “VW Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, sunkaus girtumo laipsnio ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 68 ir 61.1 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. G. skundu kreipėsi į teismą. Jis pripažino teisės pažeidimo įvykdymo faktą, neginčijo veikos kvalifikavimo ir pačio nutarimo teisėtumo, tik prašė taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Savo prašymą grindė tuo, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo, yra stambus ūkininkas, įregistravęs ūkininko ūkį, nuosavybėn įsigytu traktoriumi MTZ 82UK apdirba turimą 28 ha ploto ūkį, išlaiko dvynius savo vaikus sūnų (duomenys neskelbtini), gimusius (duomenys neskelbtini). Netekęs šios specialiosios teisės, prarastų galimybę apdirbti nuosavybės teise turimą ir nuomojamą žemę ir tuo pačiu vienintelį pragyvenimo šaltinį. Tokį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą. Prašė pakeisti 2006 m. spalio 19 d. Institucijos nutarimą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. G. ir jo atstovas advokatas V. Andrijauskas teisminio nagrinėjimo metu prašė neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba kiek galima sutrumpinti šį terminą, nurodė, kad išklausė programą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, sumokėjo paskirtąją baudą. Po šio įvykio dėl piktnaudžiavimo alkoholiu savanoriškai gydėsi Švėkšnos psichiatrijos ligoninėje.

Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad dėl paskirtosios nuobaudos pakeitimo nesutinka.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 6 d. nutartimi skundą iš dalies patenkino, Institucijos nutarimą pakeitė, taikė ATPK 30¹ straipsnį ir paskyrė R. G. pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį administracinę nuobaudą 2500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą.

Teismas konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, Institucijos nutarime, policijos pareigūno Ž. M. tarnybiniame pranešime, pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, prietaiso „Alcotest 7410“ užfiksuotais duomenimis nustatyta ir įrodyta, jog R. G. 2006 m. spalio 16 d. 20 val. 45 min. Šilutėje, Kudirkos gatvėje, vairavo automobilį “VW Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, sunkaus girtumo laipsnio ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo jis pažeidė KET 68 ir 61.1 punktų reikalavimus, o jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį ir 124¹ straipsnio 6 dalį.

Teismas nurodė, kad ATPK 126 straipsnio 3 dalies sankcija numato baudą vairuotojams nuo 2000 Lt iki 3000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Teismo vertinimu, R. G. prašymas netaikyti vienos iš privalomosios administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo, iš dalies tenkintinas. Teismas nurodė, kad toks prašymas grindžiamas būtinumu turėti minėtą specialiąją teisę ūkininkaujant ir turima nuosava žemės ūkio technika apdirbant žemę. Teismas nustatė, kad būtinumas turėti specialiąją teisę įrodytas pateiktais rašytiniais įrodymais. Teismas R. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis vienerių metų laikotarpyje baustas už KET pažeidimą. Jis teisę vairuoti transporto priemones turi nuo 1989 m., turi vairuotojo kategorijas „A“, „B“, „C“, anksčiau jo padaryti KET pažeidimai nėra labai pavojingi, paskirtos baudos sumokėtos. Teismas atsižvelgė, kad R. G. išklausė programą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, paskirtąją baudą sumokėjo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, suprasdamas turįs problemų dėl alkoholio, savanoriškai gydėsi gydymo įstaigoje. Teismas atsižvelgė, kad pareiškėjo šeimoje yra dvynukai, gimę (duomenys neskelbtini) m., todėl, įvertinęs jo šeimos turtinę padėtį, konstatavo, kad paskirtoji bauda jam yra gana griežta administracinė nuobauda. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, nurodė turįs pagrindo manyti, kad R. G. ateityje laikysis įstatymų ir gerbs bendro gyvenimo taisykles. Teismas nurodė, kad kiti asmenys ar jų turtas dėl jo padaryto teisės pažeidimo nenukentėjo. Teismas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, skyrė trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei numatyta įstatymo (ATPK 30¹ straipsnis).

III.

R. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo nutartį ir paliekant sumokėti paskirtą 2500 Lt baudą, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 6 mėnesių. Apeliantas nurodo, kad pragyvena vien tik iš žemės ūkio, pats vairuoja traktorių ir dirba žemę, išlaiko vaikus, todėl akivaizdu, kad teisė vairuoti jam būtina. Kadangi pragyvena iš žemės ūkio, o pavasarį reikės įdirbti žemę, be teisės vairuoti to padaryti nesugebės. Todėl, apelianto manymu, būtų teisinga, kad teisė vairuoti jam būtų sugrąžinta iki pavasario žemės ūkio darbų pradžios.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apelianto kaltė padarius ATPK 126 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta byloje surinktais įrodymais. Nustatyta, kad apeliantas 2006 m. spalio 16 d. 20 val. 45 min. Šilutėje, Kudirkos gatvėje, vairavo automobilį “VW Caravelle“, būdamas neblaivus, sunkaus girtumo laipsnio (3,20 promilių). Nors ATPK 126 straipsnio 3 dalies sankcija numato papildomą privalomą nuobaudą už šio teisės pažeidimo padarymą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki trejų metų, pirmosios instancijos teismas, taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, peržengė įstatymų leidėjo nustatytas poveikio priemonių už pažeidimo padarymą ribas, paskyrė trumpesnį, nei numatyta sankcijoje, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, vienerius metus.

Apeliantas prašo dar labiau sutrumpinti šį terminą, tačiau nenurodo, kokių aplinkybių, su kuriomis įstatymas sieja atsakomybės individualizavimą, pirmosios instancijos teismas neįvertino ar įvertino netinkamai. Vien tai, kad suteikta specialioji teisė kaltininkui būtina būtent nuo vieno ar kito gyvenimiško momento (šiuo atveju nuo pavasarinių žemės ūkio darbų pradžios), nėra ta aplinkybė, į kurią besąlygiškai turi būti atsižvelgiama parenkant šios administracinės nuobaudos trukmę. Specialiosios teisės atėmimas yra administracinė nuobauda, ji yra atsakomybės priemonė, jai būdingas represinis pobūdis, kadangi ja asmuo nubaudžiamas, tuo siekiant prevencijos tikslų (ATPK 20, 21 straipsniai). Taigi, specialiosios teisės atėmimas nėra sutartinio pobūdžio ir dėl jo trukmės nesitariama.

Nagrinėjamu atveju kolegija vertina, kad dar mažesnės trukmės specialiosios teisės atėmimas bus visiškai neadekvatus padaryto pažeidimo pavojingumui ir nepasieks administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų. Vertinant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, į kurias atsižvelgiama taikant šį straipsnį, matyti, kad padarytas labai pavojingas pažeidimas, sukėlęs realią grėsmę eismo saugumui. Apeliantas vairavo automobilį būdamas neblaivus, sunkiame neblaivumo laipsnyje, tą darė mieste, vakaro metu, jam nustatytas žymiai didesnis, nei straipsnio dalies dispozicijoje nustatyta neblaivumo (girtumo) laipsnio minimali riba, neblaivumas. Matyti, kad būtent apelianto važiavimo būdas policijos pareigūnams sukėlė įtarimą. Darydamas šį pažeidimą, apeliantas darė dar ir kitą pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Apeliantas pažeidimo nustatymo metu nuo paaiškinimo, parašų atsisakė, ėmė gailėtis tik teisminio nagrinėjimo metu. Pažeidimas padarytas esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, numatytai ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Visos šios aplinkybės apeliantą apibūdina kaip nedrausmingą eismo dalyvį, nelinkusį laikytis KET reikalavimų. Apeliantas išlaikymą vaikams moka pagal teismo sprendimą, tai yra jo pareiga (b. l. 45). Pagrindo teigti, kad, neatgavęs teisės vairuoti iki pavasario darbų pradžios, apeliantas vien dėl to paklius į sunkią materialinę padėtį, dėl ko nukentės nepilnamečių jo vaikų interesai, nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas nuosavybės teise ir kitais pagrindais naudoja nemažus žemės sklypus, turi ūkininko ūkį. Nėra matyti, kad apeliantas, turėdamas nemažą ūkį, neįstengtų pasitelkti kitų asmenų žemei apdirbti.

Taigi, nenustatyta, kad apeliantui paskirtos neteisingos nuobaudos. Apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. G. apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.