- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-11
- Bylos Nr.
- 1S-90-193/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Gilys
- Advokatai
- Eugenijus Karosas
teismo posėdyje išnagrinėjęs suimtojo G. R. gynėjo advokato Eugenijaus Karoso skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2009-12-11 nutarties, kuria G. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
G. R. įtariamas tuo, kad jis, 2009-12-10 apie 3 val. 40 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, užsidėjęs ant veido medžiaginę kaukę su iškirptomis skylėmis akių vietoje, R. N., gyv. (duomenys neskelbtini), namo kieme, pavartodamas nukentėjusio R. N. atžvilgiu psichinį ir fizinį smurtą, tai yra smogdamas nukentėjusiajam vieną kartą kumščiu į veidą ir kelis kartus beisbolo lazda į įvairias kūno vietas, tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis ir sutrikdydamas sveikatą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą – R. N. automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, nes nukentėjęs R. N. aktyviai pasipriešino jo nusikalstamiems veiksmams ir apgynė savo turtą, tai yra įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. l d. ir 180 str. 1 d.
Be to, G. R. įtariamas tuo, kad jis, 2009-12-10 apie 3 val. 40 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia išdaužė R. N. sodybos (duomenys neskelbtini) kieme stovėjusio jam priklausančio automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą, kurio vertė 600 litų, du šoninius stiklus, kurio vieno kaina 300 litų, o bendra vertė 600 litų, ir apgadino namo duris, kurių vertė 100 litų, tokiu būdu tyčia sugadino svetimą R. N. priklausantį 1300 Lt vertės turtą, tai yra įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.
Be to, G. R. įtariamas tuo, kad jis, 2009-12-10 apie 11 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, (duomenys neskelbtini), teritorijoje, pavartodamas nukentėjusiojo E. B. atžvilgiu psichinį ir fizinį smurtą, tai yra reikalaudamas 2000 litų smogė vieną kartą kumščiu jam į veidą, tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis ir sutrikdydamas sveikatą, kėsinosi pagrobti svetimą E. B. priklausantį turtą – 2000 litų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, nes nukentėjęs E. B. pabėgo, tai yra įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. l d. ir 180 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
G. R. buvo sulaikytas.Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka 2009-12-10.
Skundžiama Anykščių rajono apylinkės teismo 2009-12-11 nutartimi G. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams.
Suimtojo G. R. gynėjas advokatas Eugenijus Karosas skundu prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2009-12-11 nutartį ir jo ginamąjį G. R. iš suėmimo paleisti. Gynėjo manymu, teismas nesilaikė suėmimą reglamentuojančių BPK bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos teisės normų. Anykščių rajono apylinkės teismas, priimdamas nutartį dėl kardomosios priemonės suėmimo skyrimo, suvaržė G. R. konstitucines teises, kurių suvaržymas virto žmogaus teisių pažeidimu. Teismas nurodo, kad yra pakankamas pagrindas išvadai, kad įtariamasis gali bėgti slėptis teismo, tačiau kuo tas pagrindas grindžiamas, teismas nenurodo ir nemotyvuoja jo. Teismas, skirdamas kardomąją priemonę suėmimą, visai be motyvų surašė nutartį ir skyrė kardomąją priemonę suėmimą, nepaaiškindamas ir neatsižvelgdamas į aplinkybes, į kurias įsakmiai nurodo atsižvelgti LR BPK III dalies XI skyrius. Teismas neanalizavo byloje surinktos medžiagos, nematė, kad nėra atlikta pagrindinių procesinių veiksmų, pagrindžiančių ar paneigiančių G. R. kaltę, padarius jam inkriminuojamą veiką. Gynėjas skunde teigia, kad teismas, priimdamas nepagrįstą įrodymais, nekonkretizuotą kurių asmenų bei liudytojų parodymais remiasi, priėmė formalią ir nemotyvuotą nutartį. Nurodo, kad G. R. kaltu neprisipažino. Nesant tvirtų įrodymų, manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, nėra teisinga ir tai pažeidžia įtariamojo ir žmogaus teises. Teismas, skirdamas kardomąją priemonę visai nesigilino į aplinkybes ir įrodymus, nesurinko duomenų, kad įtariamasis turi šeimą, augina mažametį vaiką, formali frazė, kad įtariamasis neturi tvirtų socialinių ryšių – teismo iš piršto laužta, nes teismas šios aplinkybės visai nesiaiškino. Taip pat teismas nepagrįstai mano, kad įtariamasis gali bėgti ir slėptis – jeigu G. R. žino, kad nusikaltimo nepadarė, tai jam nėra nuo ko bėgti ar slėptis. Priešingai, G. R. stengsis įrodyti, kad įtarimas pareikštas nepagrįstai, o bėgti įtariamasis neturi nuo ir kur – gyvename Europos Sąjungoje, todėl slėptis nėra prasmės.
Teismo posėdyje suimtojo gynėjas prašo skundą tenkinti, o prokuroras prašo skundą atmesti.
Skundas atmetamas.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Skundžiama nutartimi įtariamajam G. R. kardomoji priemonė – suėmimas paskirta BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. kad įtariamasis būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2009-12-11 nutartis yra teisėta. Byloje surinkti duomenys, t. y. nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenys, tarnybiniai pranešimai, specialistų išvados ir kita bylos medžiaga rodo, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis G. R. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, už kurias sankcijose numatytos griežtesnės negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmės. Tyčinių veikų, kurių padarymu įtariamas G. R., pobūdis ir sunkumas – jis įtariamas padaręs tris tyčinius baigtus nusikaltimus, vienas kurių priskiriamas nesunkių, o du – apysunkių nusikaltimų kategorijai, taip pat gresiančių griežtų bausmių tikimybė bei tai, kad įtariamasis būdamas darbingas neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, be to, inkriminuojamų nusikaltimų padarymo metu buvo teistas ir turėjo neišnykusį teistumą už nusikaltimų nuosavybei padarymą, turi ryšių užsienyje, leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje G. R. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Anykščių rajono apylinkės teismo išvada, kad jokiomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatytų tikslų pasiekti neįmanoma, kaip tik G. R. taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, pagrįsta. Aukščiau nurodytas suėmimo paskyrimo pagrindas yra patvirtintas šiai dienai byloje surinktais faktiniais duomenimis, kuriais abejoti nėra pagrindo. Skunde nurodomos aplinkybės, jog įtariamasis turi šeimą ir augina mažametį vaiką, teismo nuomone, išvados dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo pagrįstumo nekeičia bei BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto suėmimo pagrindo buvimo nepaneigia.
Skunde nurodoma, jog suimtasis G. R. nepripažįsta savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad svarstydamas kardomosios priemonės klausimą, teismas nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia, ar įtariamasis G. R. yra kaltas. Šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas tik patikrina tai, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir ar buvo pagrindas skirti jam suėmimą. Todėl skundą nagrinėjantis teismas nepasisako dėl suimtojo gynėjo argumentų apie įtariamojo G. R. kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų nebuvimą bei įrodymų vertinimą.
Taip pat pažymėtina, kad skundą nagrinėjantis teismas esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, apylinkės teismui nagrinėjant prokuroro pareiškimą bei priimant skundžiamą nutartį, dėl kurių skundžiama nutartis turėtų būti pripažinta neteisėta ir nepagrįsta, nenustatė.
Remdamasis išdėstytu, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomoji priemonė – suėmimas – G. R. paskirta pagrįstai, esant įstatyme numatytam pagrindui bei sąlygoms, nepažeidžiant jokių nacionalinių ar tarptautinių teisės aktų reikalavimų, todėl naikinti ar keisti nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Suimtojo G. R. gynėjo advokato Eugenijaus Karoso skundą atmesti ir palikti galioti Anykščių rajono apylinkės teismo 2009-12-11 nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.