- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-12
- Bylos Nr.
- I-2941-281/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01529-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- J. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. (J. P.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. P. teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš atsakovės Teisingumo ministerijos už patirtus nepatogumus 3 200 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1).
Paaiškino, kad Teisingumo ministerija neįvykdė administracinio teismo sprendimo ir taip pažeidė pareiškėjo teises. Nurodė, kad priteistas 1 600 Eur žalos atlyginimas nebuvo pervestas į pareiškėjo asmeninę sąskaitą. Vietoje to, Teisingumo ministerija pervedė pareiškėjui priteistas lėšas į antstolių sąskaitas. Teigia, kad apie tokius neteisėtus veiksmus pareiškėjas sužinojo tik 2018-05 ir tuomet nusprendė kreiptis į teismą.
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 13–15).
Paaiškino, kad teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo Teisingumo ministerija turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo. Vykdant teismo sprendimus, lėšos pervedamos į žalą patyrusio asmens asmeninę mokėjimo sąskaitą, tačiau jeigu žalą patyręs asmuo yra suimtas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę, lėšos gali būti pervedamos į laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą šio asmens asmeninę sąskaitą. Nagrinėjamu atveju Teisingumo ministerija vadovavosi Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 585 straipsniu, pagal kurį, antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Teisingumo ministerija, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-10-12 sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-6502-331/2016, pareiškėjui priteistą neturtinę žalą pervedė į antstolių Ingos Karalienės, Dainiaus Šidlausko, Astos Stanišauskaitės, Mindaugo Dapkaus ir Ramūno Kamarausko depozitines sąskaitas. Pagrindas pervesti pinigines lėšas į antstolių depozitines sąskaitas buvo iš jų gauti patvarkymai. Tokiu būdu teismo sprendimu pareiškėjui priteistos piniginės lėšos negalėjo būti pervestos į jo nurodytą sąskaitą, o turėjo būti įvykdyti antstolių patvarkymai. Pareiškėjo subjektyvi nuomonė ir Civilinio proceso kodekso nuostatų interpretavimas jam palankia prasme, neįrodo buvus Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų, todėl nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei negali kilti pareiga atlyginti žalą.
Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovai nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl Teisingumo ministerijos veiksmų, kuriais ji atsisakė išmokėti pareiškėjui neturtinę žalą, vykdydama antstolio patvarkymą dėl pareiškėjui priklausančios sumos areštavimo.
Atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tuomet, kai nustatoma trijų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnyje nustatyta, kad neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas bylų dėl teismo sprendimų vykdymo (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalis), teismas šiuo atveju pasisakys tik dėl administracinės procedūros dėl teismo sprendimo vykdymo teisėtumo.
Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnyje yra nustatyta speciali teismo sprendimų dėl žalos atlyginimo vykdymo tvarka. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.272 straipsnis), taip pat dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (CK 6.271 straipsnis) atlyginti, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus. Šių asignavimų valdytojas yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asignavimų, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus, Teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodytus dokumentus Teisingumo ministerija turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo, o šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytus dokumentus – per 3 mėnesius nuo jų pasirašymo (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Vykdant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, lėšos iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų asignavimų pervedamos į žalą patyrusio asmens asmeninę mokėjimo sąskaitą. Jeigu žalą patyręs asmuo yra suimtas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę, lėšos gali būti pervedamos į laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą šio asmens asmeninę sąskaitą. Dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų priverstinio vykdymo asmuo gali kreiptis, jeigu Teisingumo ministerija pagal asmens prašymą lėšas pervesti į jo asmeninę mokėjimo sąskaitą arba laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą jo asmeninę sąskaitą šių dokumentų neįvykdė per šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytus terminus (Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis).
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 1 dalimi, antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.
Remiantis byloje esančiais raštiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-10-12 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6502-331/2016 pareiškėjui J. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisė 1 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas 2017-04-03 kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydamas priteistą 1 600 Eur sumą pervesti pareiškėjui (b. l. 2). Teisingumo ministerija 2017-05-02 raštu Nr. (I.34.)7R-3662 išaiškino pareiškėjui, kad nepateikus teismo sprendimo su žyma „įsiteisėjęs“, atsakovė negalės šio teismo sprendimo įvykdyti (b. l. 2). Antstolė Asta Stanišauskaitė 2017-09-13 patvarkymu Nr. 0177/13/00912 nurodė, kad visi vykdytini mokėjimai pareiškėjui turi būti vykdomi į šios antstolės depozitinę sąskaitą (b. l. 16–17). Antstolis Dainius Šidlauskas 207-09-14 patvarkymu Nr. 0178/07/04682 areštavo pareiškėjui priklausančias lėšas 700,91 Eur sumai (b. l. 18–19). Antstolė Inga Karalienė 2017-09-13 patvarkymu Nr. 0139/13/02153 areštavo pareiškėjui priklausančias lėšas 104,19 Eur sumai (b. l. 20–21). Antstolis Mindaugas Dabkus 2017-09-13 patvarkymu Nr. S-17-28-16168 areštavo pareiškėjui priklausančias lėšas 225,46 Eur sumai (b. l. 22–23). Antstolis Ramūnas Kamarauskas 2017-09-26 areštavo pareiškėjui priklausančias lėšas 75,09 Eur sumai (b. l. 24–25). Pareiškėjas 2017-11-17 kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydamas išaiškinti, kodėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-10-12 sprendimas nevykdomas ir jam nepervesta priteista 1 600 Eur pinigų suma (b. l. 3). Teisingumo ministerija, 2017-12-08 raštu Nr. (1.34.)7R-9074 informavo pareiškėją, kad yra gavusi antstolių Ingos Karalienės, Dainiaus Šidlausko, Astos Stanišauskaitės, Mindaugo Dapkaus ir Ramūno Kamarausko patvarkymus dėl pareiškėjo lėšų arešto, todėl pareiškėjui priklausančias lėšas pervedė į antstolių depozitines sąskaitas (b. l. 3, 4–8).
Remiantis aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, teismo sprendimu priteistos žalos išmokėjimo termino eigos pradžia siejama su teismo sprendimo pateikimu Teisingumo ministerijai. Šiuo atveju pareiškėjo prašymas išmokėti jam neturtinę žalą buvo gautas 2017-04-03 (b. l. 2), tačiau pareiškėjas kartu su prašymu nepateikė įsiteisėjusio teismo sprendimo. Kaip matyti, Teisingumo ministerija per Įstatymo nustatytą terminą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-12-20 sprendimu pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo į pareiškėjo sąskaitą nepervedė, nes gavo antstolių Ingos Karalienės, Dainiaus Šidlausko, Astos Stanišauskaitės, Mindaugo Dapkaus ir Ramūno Kamarausko patvarkymus. Byloje rašytinių įrodymų, kad antstolių patvarkymai būtų pripažinti neteisėti ir panaikinti, nėra, taigi, remiantis CPK 585 straipsnio 1 dalimi, gavusi antstolio patvarkymus dėl lėšų pervedimo į antstolių nurodytas sąskaitas, Teisingumo ministerija šiuos patvarkymus privalėjo įvykdyti.
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes bei aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Teisingumo ministerija ar jos pareigūnai nepervedę pareiškėjui priteistos 1 600 Eur sumos į jo nurodytą sąskaitą, atliko neteisėtus veiksmus. Teisingumo ministerija neįvykdė teismo sprendimo, nes privalėjo vykdyti antstolių Ingos Karalienės, Dainiaus Šidlausko, Astos Stanišauskaitės, Mindaugo Dapkaus ir Ramūno Kamarausko patvarkymus dėl pareiškėjo lėšų arešto, apie šias teismo sprendimo nevykdymo priežastis informavo pareiškėją 2017-12-08 raštu Nr. (1.34.)7R-9074 (b. l. 3). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų skundęs antstolių veiksmus. Atsižvelgdamas į nurodytą, teismas daro išvadą, kad Teisingumo ministerijos veikoje nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio) nustatymo, nes nenustačius neteisėtų veiksmų tokių sąlygų vertinimas neturi prasmės. Taigi pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo J. P. (J. P.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.