Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam M. Š. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Š. nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2018 m. sausio 3 d., bausmės pabaiga – 2029 m. sausio 3 d.

Anksčiau neteistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakyti tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra būtini formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos). Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Šie du veiksniai yra neatsiejami ir vertinami kompleksiškai, sprendžiant ar lygtinio paleidimo instituto taikymas, esamu pataisos proceso momentu, jau yra galimas. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis jau yra atlikęs atitinkamą bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, patvirtina, jog egzistuoja formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Kartu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir į Komisijos nutarimą, sutiktina ir su tuo, jog nuteistojo elgesyje šiuo metu jau formaliai egzistuoja ir materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, tai yra jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau, kaip jau aukščiau aptarta šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, jog buvo atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, kurio metu buvo nustatyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka kriterijų – žema. Tokia nusikalstamo elgesio rizika iš esmės teigiamai charakterizuotų nuteistąjį, tačiau nuteistojo elgesyje vis dar stebima ir gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi skolų, ieškinių, ankstesnis smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu, būdingas impulsyvus elgesys, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, ankstesni priežiūros pažeidimai). Aptarti veiksniai turi neabejotinos neigiamos įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai ir gali paskatinti nuteistąjį, paleistą lygtinai vėl daryti naujas nusikalstamas veikas. Taigi, tik nuosekli dinaminių kriminogeninių veiksnių korekcija, ją vis dar vykdant įkalinimo įstaigoje, leistų spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, juo labiau, kad net ir žemos nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nestebimos aktyvios nuteistojo pastangos mažinant nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius. O be to ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuteistojo elgesyje visuomet buvo fiksuojama kaip žema, todėl spręsti, jog ši aplinkybė išskirtinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, ypač egzistuojant aptartiems, nemažinamiems dinaminiams veiksniams, nėra pagrindo.

Sutiktina su Komisijos nutarimu, jog yra ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių – 16 kartų buvo skatintas, trumpalaikių išvykų metu visuomet laikosi nustatytos tvarkos, dirba, palaiko socialinius santykius. Vis tik šios aplinkybės, neatspindi jokio išskirtinai teigiamo nuteistojo elgesio, priešingai, jos atskleidžia, jog šiuo metu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, kad nuteistais 2006 m. – 2017 m. buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, kas leidžia spręsti, kad būdamas laisvėje nuteistasis susidūrė su tam tikromis socialinėmis problemomis, kurios nekoreguojant dinaminių kriminogeninių veiksnių, nuteistajam būnant laisvėje, gali vėl turėti įtakos jo nusikalstamo elgesio raiškai.

Tuo tarpu atliekant laisvės atėmimo bausmę, nuteistojo elgesys nebuvo nuoseklus ir išskirtinai teigiamas. Itin neigiamai nuteistąjį charakterizuoja aplinkybės susijusios su alkoholio vartojimu įkalinimo įstaigoje. Nors nuteistasis drausmine tvarka už alkoholio vartojimą buvo baustas jau tik 2019 m. gegužės 21 d., tačiau ši aplinkybė, ją įvertinus padarytų nusikalstamų veikų kontekste, dėl kurių šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, išskirtinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip asmenį negebantį mokytis iš savo patyrimo, arba tai darantį itin vangiai, net ir įkalinimo įstaigoje. Dabartinius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis motyvuotai dalyvauja priemonėse, skirtose mažinti priklausomybę alkoholio vartojimui ir smurto prevencijos programose, tačiau įvertinus dinaminių kriminogeninių veiksnių raišką, dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse, nukreiptose į priklausomybių prevenciją, dar nėra pasiekusios tokio lygio, jog turėtų aiškią įtaką nuteistojo vien teigiamo elgesio raiškai. Šios probleminės sritys dar reikalauja papildomos intervencijos. Nuteistasis Socialinio tyrimo išvados duomenimis yra patvirtinęs, jog jo laisvalaikio praleidimo būdas buvo susijęs su alkoholio vartojimu, visa tai leidžia manyti, kad teisės pažeidėjo laisvalaikio praleidimo būdai bei tam tikri gyvenimo stiliaus ypatumai sukūrė situacijas palankias nusikalsti, šioje vietoje dar reikalinga tikslinga mąstymo ir elgesio korekcija. Todėl, siekiant užtikrinti, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebekartotų nusikalstamo elgesio, būtina tęsti priklausomybių korekcijos priemones įkalinimo įstaigoje ir užtikrinti griežtą jo elgesio stebėseną.

Paskutinį kartą nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas buvo svarstytas 2024 m. rugsėjo 5 d., tačiau tuomet teismas Komisijos sprendimo netenkino ir nors po to laiko nuteistasis išlieka drausmingas ir vykdo resocializacijos planą, esminių teigiamų pokyčių, kurie leistų pagrįstai manyti, kad po ankstesnio vertinimo nuteistasis jau yra vertas teismo pasitikėjimo, neįvyko, o dinaminiai kriminogeniniai veiksniai išliko. Šiuo metu nėra nustatytas akivaizdus teigiamas pokytis nuteistojo elgesyje, vis dar pastebimas savireguliacijos ir socialinių įgūdžių stygius, keliantis abejonių dėl nuteistojo pasirengimo gyventi neizoliuotoje aplinkoje. Nuteistasis linkęs priimti impulsyvius sprendimus, nesugeba tinkamai įvertinti savo veiksmų pasekmių bei atpažinti situacijų, keliančių riziką nusikalsti. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcijos procesas dar negali būti laikomas pakankamu, kad būtų galima svarstyti lygtinio paleidimo galimybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Šiuo atveju, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, ir kitų jį charakterizuojančių duomenų kontekste, kurie nėra išimtinai teigiami, dar nesudaro pagrindo spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymas jau būtų efektyvus. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Visumoje duomenų, teismas dar negali daryti išvados, kad M. Š. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nuteistojo elgesys dar ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti problemines sritis iš nuteistojo elgesio.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam M. Š. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. vasario 10 d. priimtą nutarimą Nr. LK-N-77.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. vasario 10 d. nutarimą Nr. LK-N-77 taikyti nuteistajam M. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.