Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. G. (toliau – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutarties, kuria atmestas I. G. skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto Ramūno Sabaliausko priimto 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-4913-2018.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. I. G. nubausta už tai, kad pakartotinai, 2018 m. rugpjūčio 9 d., apie 20 val. 27 min., bendros dalinės nuosavybės žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), laikė senų baldų dalis ir kitus daiktus, kurie teršia aplinką ir trukdo kitiems sklypo bendrasavininkams.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

I. G. apeliacinis skundas netenkintinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, paskirtos baudos dydžiu bei sprendimu nepriteisti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų iš institucijos.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį bei pateiktą apeliacinį skundą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimtas vadovaujantis įstatymu bei įvertinus visas faktines aplinkybes.

Dėl padaryto administracinio nusižengimo ir įrodymų vertinimo

8. ANK 366 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas pakartotinai pažeidė savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisykles. Nors apeliantė I. G. savo kaltę padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą neigia, tačiau jos kaltė tinkamai įrodyta vadovaujantis visais viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad apeliantė administracinėn atsakomybė už ANK 366 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusižengimą, patraukta pagrįstai. Nors apeliantė nurodo, kad privačioje nuosavybėje negalioja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-326 (toliau sprendimas) „dėl tvarkymo ir švaros taisyklių tvirtinimo“, tačiau ši apeliantė pozicija yra niekuo nepagrįsta ir prieštarauja galiojantiems įstatymams. Sprendimo 1 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad Tvarkymo ir švaros taisyklės (toliau – taisyklės) galioja visoje Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Jų privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Įgyvendindami taisyklių reikalavimus, asmenys privalo elgtis sąžiningai, vadovautis protingumo, geros moralės ir atsakomybės principais, nepažeisti visuomenės ir valstybės interesų, kitų asmenų teisių ir laisvių. Kolegija sutinka, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja asmens teisę į privačią nuosavybę, tačiau asmuo ja naudotis privalo taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog asmens teisė į privačią nuosavybę nėra absoliuti ir gali būti ribojama įstatymuose nustatytais atvejais.

9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį bei administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, sprendžia, jog byloje nustatyta, kad I. G. žemės sklype, priklausančiame bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis (konkreti naudojimosi žemės sklypu tvarka nenustatyta) laikė atliekas t. .y senų baldų dalis ir kitus daiktus, kurie teršia aplinką ir trukdo kitiems sklypo bendrasavininkams. Nors apeliantė nurodo, kad tai nėra atliekos, o naudojami baldai, apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija sutikti negali. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 34), akivaizdu, jog bendro naudojimo sklype palikti daiktai (baldai ir kt. atliekos) yra nenaudojami, sulūžę, palikti atviroje vietoje, kur juos nuolat veikia įvairūs gamtiniai reiškiniai. Nors apeliantė pateiktame skunde ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodo, kad daiktai yra tinkami naudoti ir laukia išvežimo į sodybą, tačiau ši pozicija motyvuotai buvo atmesta pirmosios instancijos teismo. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad laikant vidaus baldus ir kitus daiktus tinkamai jų neparžiūrint ilgą laiką (pirmas pažeidimas užfiksuotas 2018 m. birželio 5 d. (b. l. 39), jų laikyti tinkamais naudoti pagrindo nėra. Įvertinus visa tai, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad I. G. bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklype laikė senų baldų dalis ir kitus daiktus, kurie teršia aplinką ir trukdo kitiems sklypo bendrasavininkams, dėl to pažeidė tvarkymo ir švaros taisyklių 15 punkte numatytus reikalavimus. Kadangi minėtus reikalavimus apeliantė pažeidė pakartotinai, jos neteisėta veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 366 straipsnio 2 dalį.

Dėl paskirtos administracinė nuobaudos ir bylinėjimosi išlaidų

10. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų nusižengimų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtimi ir pagrįstai nurodė, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė I. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek pateiktame skunde apeliantė neigia padariusi administracinį nusižengimą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, apeliantė dėl tapačių veiksmų buvo įspėta, tačiau dėl tokio savo elgesio jokių išvadų nepadarė, dėl ko pakartotinai nustačius aptariamo administracinio nusižengimo požymius, apeliantei buvo paskirta administracinė nuobauda - 250 Eur bauda. Nors ir nebuvo nustatyta apeliantės atsakomybę lengvinančių aplinkybių, institucija paskyrė apeliantei baudą, artimą minimaliam baudos dydžiui (už ANK 366 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinį nusižengimą gali būti skiriama bauda nuo 140 iki 600 Eur). Aukštesnės instancijos teismas nemato pagrindo dar labiau švelninti I. G. paskirtą nuobaudą. Nors pateiktame skunde ji nurodo, kad viena išlaiko du pilnamečius asmenis, jos finansinė padėtis yra itin sunki, tačiau jokių duomenų, kurie patvirtintų šią versiją, byloje nėra pateikta. Įvertinus visa tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad I. G. paskirta 250 Eur bauda yra teisinga ir jos mažinti nėra pagrindo.

11. ANK 666 straipsnį, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) nuostatos. Vertinant šią teisės normą lingvistiškai, akivaizdu, kad komentuojamas ANK 666 straipsnis yra susijęs tik su ta BPK dalimi, kuri reglamentuoja proceso išlaidų priteisimą, t. y. BPK 103-106 straipsniais. BPK 105 straipsnio 6 dalis numato galimybę išteisintajam, jei byla pradėta tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, prisiteisti visas proceso išlaidas ar jų dalį iš asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Šiuo atveju apeliantė yra pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo priteisti iš institucijos jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutarties apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies, 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį nepakeistą ir I. G. apeliacinį skundą atmesti.