Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2009-07-07 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-341/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-07
Bylos Nr.
2K-341/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Tomas Šeškauskas (pirm.), Gintaras Goda, Josifas Tomaševičius (pran.)
Kaltinamasis
T. P.
Nuteistasis
T. P.
Advokatai
Vidas Pekštenis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-341/2009Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7.4. 2.4.5.2.1.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. liepos 7 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Gintaro Godos ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

sekretoriaujant Dianai Šataitytei,dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,gynėjui advokatui Vidui Pekšteniui,išteisintajam T. P. ,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojos kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo nuteistojo T. P. apeliacinis skundas patenkintas – Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 17 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: T. P. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį išteisintas neįrodžius, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 17 d. nuosprendžiu T. P. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį teisės atėmimu dirbti valstybės tarnyboje dvejus metus.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusios patenkinti kasacinį skundą, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 17 d. nuosprendžiu T. P. buvo nuteistas už tai, kad 2006 m. liepos 6 d., apie 20.00 val., dirbdamas (duomenys neskelbtini) policijos patruliu, vykdydamas pareigas – kontroliuodamas, kaip eismo dalyviai vykdo Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ir nustatęs, kad Žemaitijos–Naftininkų gatvių sankryžoje, Mažeikiuose, iš automobilio (duomenys neskelbtini) , vairuojamo V. B. , buvo išmestas alaus butelis, t. y. pažeistas Kelių eismo taisyklių 57 punktas, (duomenys neskelbtini) policijos patruliui P. P. (P. P. ) sustabdžius minėtą automobilį prie prekybos centro „Putinas“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, tarnybiniame automobilyje „Audi 80“ patikrinus dokumentus ir įtarus, jog automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. B. yra neblaivus, pareikalavo iš vairuotojo 200 Lt kyšio už, tikėtina, neteisėtą neveikimą, t. y. už galimai V. B. padaryto Kelių eismo taisyklių 68 punkto pažeidimo nuslėpimą, administracinės teisės pažeidimo protokolo nesurašymą ir, V. B. sutikus perduoti prašomą sumą, susitarė priimti 200 Lt kyšį, nurodęs atvykti su pinigais prie kavinės „Čeburekinė“, esančios, Mažeikiuose, Tirkšlių g., nes tuo metu V. B. pinigų su savimi neturėjo. Po įvykusio susitarimo, apie 21.30 val., tęsdamas nusikalstamą veiką, prie AB SEB Vilniaus banko, esančio, Mažeikiuose, V. Burbos g. 3, T. P. ankstesnįjį susitarimą realizavo ir per tarnybinio automobilio „Audi 80“ langą tiesiogiai priėmė iš V. B. , kurio veikla buvo kontroliuojama teisėsaugos institucijų pareigūnų, 200 Lt kyšį, t. y. du banknotus po 100 Lt, kurių Nr. AF3517006 ir AF1923289.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal nuteistojo T. P. apeliacinį skundą, 2009 m. vasario 12 d. nuosprendžiu panaikino Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 17 d. nuosprendį ir T. P. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį išteisino, neįrodžius, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Patikrinęs nuosprendžio pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad V. B. pranešimas policijos komisariatui apie reikalavimą duoti kyšį buvo pagrindas taikyti nusikalstamą veiką imituojantį modelį. Tačiau byloje nėra duomenų, kad V. B. pinigų perdavimas T. P. buvo parengtas ir sankcionuotas įstatymų nustatyta tvarka, todėl ir jo vykdymo metu surinkti duomenys neturi įrodomosios galios BPK 20 straipsnio prasme, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymais baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad apylinkės teismo nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes jis buvo priimtas atsižvelgiant iš esmės tik į nukentėjusiojo V. B. parodymus, kurių nepatvirtino kiti byloje surinkti įrodymai. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esamus įrodymus bei procesinių normų pažeidimus, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių T. P. dalyvavimą nusikaltimo padaryme. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo kolegija nurodė, jog byloje nėra įrodymų, kad T. P. reikalavo, susitarė ir priėmė 200 litų kyšį iš V. B. .

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalį, nes teismas, nusprendęs atlikti įrodymų tyrimą, apklausė liudytoją M. P. , o įrodymų, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, iš naujo netyrė ir jų nepatikrino – neapklausė nukentėjusiojo V. B. , P. P. ir kitų liudytojų, o vadovaudamasis vien apeliacinio skundo turiniu, padarė priešingas išvadas, nulėmusias kaltės paneigimo klausimą, todėl esmingai pažeidė nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje nuostatas, o tai sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad V. B. pinigų perdavimas T. P. buvo parengtas ir sankcionuotas įstatymų nustatyta tvarka, todėl jo vykdymo metu surinkti duomenys neturi įrodomosios galios 20 straipsnio prasme. Kasatoriaus nuomone, BPK 159 straipsnis nebuvo pažeistas. Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas tik teisinančia prasme patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendį, patikėjo vien apelianto kaltės neigimu, nesugretino su kitais objektyviais duomenimis, užfiksuotais ikiteisminiame tyrime bei išnagrinėtais apylinkės teisme, todėl pažeidė ne tik principines baudžiamojo proceso nuostatas, įpareigojančias vertinti įrodymus remiantis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalies), bet ir bendrąsias baudžiamojo įstatymo nuostatas (BK 2 straipsnio 3 dalis), draudžiančias išteisinti asmenį, esant pakankamai jo kaltės įrodymų, ir įpareigojančias nubausti kiekvieną kaltąjį.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 punkto reikalavimų

Kasaciniame skunde nurodytas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimas, kuris yra esminis ir, kasatoriaus nuomone, sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį. Toks kasacinio skundo prašymas netenkintinas kaip nepagrįstas.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 12 d. nuosprendyje išdėstytos išsamios išvados dėl kaltinamojo T. P. išteisinimo pagal visus tris jam inkriminuotus nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnyje, požymius (kyšio reikalavimas, susitarimas priimti kyšį ir kyšio priėmimas). Nuosprendyje išdėstyti motyvai, kuriais remdamasis apeliacinės instancijos teismas atmetė kaltinimo įrodymus. Kasatorius iš esmės nesutinka su tokiu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jų, tačiau įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva.

Kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu, byloje esančių įrodymų netiria ir jų nevertina. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija vertindama įrodymus šioje byloje BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo kitokiai išvadai. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino jų liečiamumą, leistinumą ir pakankamumą. Kasacinio skundo motyvas, kad, atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, nebuvo galima jų atlikti pagal BPK 159 straipsnyje nustatytą tvarką, teisės taikymo aspektu nepriimtinas, prieštarauja įstatymo prasmei, todėl atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino 200 Lt aptikimą T. P. tarnybiniame automobilyje nepatikimu įrodymu, o teismo nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais. Daugiau įrodymų, patvirtinančių kyšio priėmimą, kaltinimas nepatiekė.

Dėl BPK 324 straipsnio 6 dalies reikalavimų

Kasacinio skundo motyvas dėl BPK 324 straipsnio 6 dalies reikalavimų pažeidimo taip pat nepagrįstas.

BPK 324 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Kiekvienu atveju šis klausimas sprendžiamas teismo nutartimi. Prieš tai posėdžio pirmininkas paklausia proceso dalyvių, ar jie prašo atlikti įrodymų tyrimą. Būtent tokia tvarka buvo sprendžiamas šis klausimas nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjime dalyvavusi Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė išsakė kategorišką nuomonę, jog įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme nereikalingas. Tačiau teismas, išklausęs kitų proceso dalyvių nuomonių, nutarė atlikti įrodymų tyrimą ir toks tyrimas buvo atliktas. Teismas apklausė kaip liudytoją M. P. ir prie bylos, kaip įrodymą pridėjo (duomenys neskelbtini) poskyrio viršininko V. G. plastikinę vizitinę kortelę, kurią M. P. išėmė iš sulaikyto teisės pažeidėjo. Tuo įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme buvo baigtas.

BPK 324 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme atliekamas pagal BPK XXI skyriuje nustatytas taisykles. Tačiau tai nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje turi būti pakartotinai ištirti visi byloje surinkti įrodymai. Tai, kad Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. sausio 29 d. teismo posėdyje nebuvo apklausti nukentėjusysis V. B. ir liudytojas P. P. , kaip nurodoma kasaciniame skunde, nėra pagrindo pripažinti BPK 324 straipsnio 4 dalies reikalavimų pažeidimu. Nurodyti asmenys buvo apklausti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl pakartotinai juos apklausti apeliacinės instancijos teisme nebuvo būtina, o jų parodymais galima remtis apeliacinės instancijos teismo priimtame sprendime.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kasacinio skundo motyvus dėl apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimo, nenustatė BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų keisti ar naikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 12 d. nuosprendžio, todėl nutarė atmesti kasacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Tomas ŠeškauskasGintaras GodaJosifas Tomaševičius