Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. M. atstovo advokato A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarimo, kuriuo P. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. 35 eurų bauda, pagal Lietuvos Respublikos 126 str. 1 d. 320 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė administracinė nuobauda – 330 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 2 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-09-06 P. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015-09-06, apie 18.51 val., Vilniuje, S.Žukausko – P.Lukšio gatvių sankryžoje vairuodamas automobilį „Chrysler“, v/n (duomenys neskelbtini) pažeidė kelio ženklo Nr. 402 (važiuoti į dešinę) reikalavimą, pasuko į kairę, automobilį vairavo neblaivus, kai nustatytas 0,5 promilių girtumas. Tokiais savo veiksmais P. M. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14, 8 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d., 126 str. 1 d.

Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-23 nutarimu P. M. atstovas advokatas A. K. jį skundė Vilniaus apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinio skundo argumentas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-18 nutarimu P. M. nubaustas praleidus 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminą, yra nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 d. numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas P. M. surašytas 2015-09-06, t. y. administracinių teisės pažeidimų padarymo dieną. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-09-23 nutarimu jį pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d., 126 str. 1 d., ir paskyrė administracinę nuobaudą. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismas 2015-11-23 nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-23 nutarimą ir grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Todėl administracinės nuobaudos 6 mėnesių skyrimo terminas neturėjo būti pratęstas, nes jis iš naujo skaičiuojamas nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2015-11-23. Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-18 nutarimu nubausdamas P. M. nepraleido 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo termino.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubausto P. M. atstovas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl P. M. kaltės pagal ATPK 124¹ str. 2 d., 126 str. 1 d. Apylinkės teismas skundžiamą nutarimą grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus. Apelianto versija, kad P. M. ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo nepadarė, yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, ir pagrįstai vertintina kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės.

Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

P. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, jam nustatytas 0,50 promilių neblaivumas, kas atitinka ATPK 126 str. 1 d. pažeidimo sudėtį.

Tai, kad P. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, įrodyta byloje teisėtai gautų, apylinkės teisme tiesiogiai ištirtų, patikrintų ir įvertintų įrodymų visuma: administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų V. B. ir N. M. tarnybiniais pranešimais, šių liudytojų parodymais, alkotesterio „Alcotest 6810“ kvitu, šio prietaiso patikros sertifikatu Nr. 0174569 ir naudojimo instrukcija, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A7151/15(01), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatymo aktu Nr. 1493, Valstybinės teismo medicinos tarnybos raštu Nr. 7.5-SD-(1.8)SD-15, taip pat iš dalies paties P. M. parodymais ir jo paaiškinimu, užfiksuotu administracinio teisės pažeidimo protokole.

Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad teisme išdėstyta pareiškėjo versija, kad jis prieš pareigūnams sustabdant automobilį ir patikrinant jo neblaivumą gėrė girą (jos sudėtyje yra alkoholio), todėl ir buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, buvo patikrinta ir motyvuotai atmesta, nepaliekant jokių abejonių ir prieštaravimų. Apeliacinės instancijos teismui pakankamą pagrindą abejoti P. M. paaiškinimais sudaro tai, kad dėl pažeidimo padarymo surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota, jog jis iš vakaro išgėrė keturis butelius alaus, sutiko su padarytais pažeidimais ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad maždaug prieš 15 minučių iki neblaivumo patikrinimo gėrė girą, kurios sudėtyje buvo alkoholio. Tuo tarpu teisme apklausti P. M. vairuojamą automobilį sustabdę ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašę pareigūnai V. B. ir N. M. patvirtino, kad įvykio metu nuo pažeidėjo sklido alkoholio kvapas, alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 0,5 promilių girtumas, pažeidėjas sutiko su padarytais pažeidimais. Šios aplinkybės užfiksuotos ir šių pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. Be to, testavimo alkotesteriu rodmenys ir byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad įvykio metu P. M. buvo neblaivus. Tuo tarpu byloje kyla ginčas, ar jo neblaivumas viršijo leistiną normą.

Metrologiškai patikrintu alkotesteriu 18.57 val. P. M. nustatytas 0,50 promilių girtumas. Pažymėtina, kad paprastai policijos pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais. Juolab, kad byloje nėra duomenų, jog buvo pažeista blaivumo patikrinimo procedūra. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo gali pats per 1 valandą kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Tą nagrinėjamu atveju P. M. ir padarė – nesutikdamas su policijos pareigūnų alkotesteriu atliktos neblaivumo patikros rezultatais, jis kreipėsi į medicinos įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo, tačiau tai padarė praėjus maždaug pusantros valandos nuo patikrinimo alkotesteriu ir pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo surašymo. Toks ilgas laiko tarpas prieštarauja minėtoms taisyklėms. Be to, medicininiai neblaivumo nustatymo rezultatai, gauti praėjus tokiam ilgam laikui po įvykio, objektyviai neparodo tokios asmens būsenos, kuri buvo įvykio metu, kadangi žmogaus organizmas per tą laiką skaido etilo alkoholį ir jo kiekis organizme mažėja. Todėl atlikus kraujo tyrimą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A7151/15(01) nustatyta, kad 20.35 val. P. M. kraujyje rasta 0,19 promilių etilo alkoholio. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Nors Valstybinės teismo medicinos tarnybos rašte nurodyta, suaugusio žmogaus organizme per 1.38 val. laikotarpį oksiduojama 0,16-0,41 procento etilo alkoholio, tačiau tai nepaneigia, kad per 1.38 val. P. M. organizmas oksidavo 0,31 procento etilo alkoholio, kadangi šis procentas yra artimas Valstybinės teismo medicinos tarnybos rašte nurodytam oksidacijos vidurkiui. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo netikėti alkotesterio nustatytu 0,50 promilių girtumu.

Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad P. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tuo tarpu paskirta administracinė nuobauda turi atitikti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.

Konstitucinio Teismo formuojamoje doktrinoje nurodyta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Iš administracinės teisės pažeidimo bylos matyti, kad P. M. atstovas, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-23 nutarimu, apeliacine tvarka jį skundė Vilniaus apygardos teismui, tikėdamasis sušvelninti P. M. teisinę padėtį. Vilniaus apygardos teismas 2015-11-23 nutartimi tenkino jo apeliacinį skundą, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-23 nutarimą ir grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismas, antrą kartą išnagrinėjęs šią bylą, 2016-03-18 nutarimu P. M. už ATPK 124¹ str. 2 d., 126 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą paskyręs griežtesnes administracines nuobaudas pasunkino jo teisinę padėtį, nes pirmą kartą išnagrinėjęs bylą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-09-23 nutarimu P. M. už tuos pačius pažeidimus skyrė minimalias ATPK 124¹ str. 2 d., 126 str. 1 d. sankcijose numatytas nuobaudas. Todėl skundžiamu nutarimu paskirta griežtesnė administracinė nuobauda pablogino P. M. padėtį ir sukėlė sunkesnes teisines pasekmes, nei buvo numatytos pirmame teismo nutarime. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Nagrinėjant bylą antrą kartą, negalima bloginti padavusio apeliacinį skundą asmens padėties. Pabloginti pažeidėjo teisinę padėtį galima tik nagrinėjant administracinę bylą pagal nukentėjusiojo ar institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundus. Tokių skundų gauta nebuvo.

Esant tokioms aplinkybėms Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-18 nutarimas yra keistinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarimą pakeisti:

P. M. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d., padarymą paskirti 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.

P. M. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., padarymą paskirti 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir P. M. galutinę subendrintą administracinę nuobaudą paskirti - 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.