Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-01-07 · Civilinė byla Nr. 2A-596/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-07
Bylos Nr.
2A-596/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Danguolė Martinavičienė
Atsakovas
A. N., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Ieškovas
A. S., R. S.
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Registrų centrui, notarei S
Kategorijos
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-596/2014Procesinio sprendimo kategorija 110.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. N. prašymą dėl nuostolių, galimų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo taikymo civilinėje byloje Nr. 2-1637-553/2013 pagal ieškovų A. S. ir R. S. ieškinį atsakovams A. N., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, 296 - ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, dalyvaujant tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Registrų centrui ir notarei S. N., dėl valstybinės žemės ir garažo pirkimo - pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, Vilniaus apskrities viršininko įsakymo ir teisinės registracijos panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prašymą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai A. S. ir R. S. 2010 m. sausio 29 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir A. N., dalyvaujant trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, prašydami pripažinti negaliojančia 2004 m. liepos 7 d. valstybinės žemės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), prikimo - pardavimo sutartį Nr. P01/2004-1000; taikyti restituciją natūra; taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui disponuoti 0,9163 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. vasario 1 d. nutartimi nutarė tenkinti ieškovų A. S. ir R. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, padaryti įrašą nekilnojamojo turto registre dėl atsakovo A. N. nuosavybės teisės į 0,9163 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), disponavimo draudimo.

2010 m. kovo 23 d. ieškovai A. S. ir R. S. patikslino ieškinį padidindami ieškinio sumą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. kovo 24 d. nutartimi, nustatęs, kad patikslinus ieškinį byla tapo neteisminga Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pagal rūšinio teismingumo taisykles, nutarė perduoti Vilniaus apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, nagrinėti civilinę bylą Nr. 2-3568-821/2010 pagal ieškovų A. S. ir R. S. ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir A. N., dalyvaujant trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

2011 m. sausio 26 d. ieškovai A. S. ir R. S. pateikė teismui patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. N., 296 - ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, dalyvaujant tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Registrų centrui ir notarei S. N., prašydami panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 22 d. įsakymą Nr. 2.3-4639-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0038:12) Sietyno g. 10, Vilniuje, pardavimo A. N.“; pripažinti negaliojančia 2004 m. liepos 7 d. valstybinės žemės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį Nr. P01/2004-1000 ir taikyti restituciją; pripažinti negaliojančia Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2003 m. lapkričio 4 d. pažymą Nr. (101)11.10-1492 „Apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitaliai remontuoti) statinį“ ir panaikinti pastato - garažo, esančio žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją; pripažinti negaliojančia 2004 m. vasario 3 d. pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį Nr. SN-407 ir taikyti restituciją.

Šalies argumentai

2011 m. vasario 4 d. atsakovas A. N. pateikė teismui prašymą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 10 d. nutartimi nutarė atsakovo A. N. prašymo dėl laikinųjų apsaugos panaikinimo netenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas A. N., nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartimi, pateikė apeliacinės instancijos teismui atskirąjį skundą, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi atmetė.

Šalies argumentai

2011 m. gruodžio 30 d. atsakovas A. N. pateikė teismui prašymą dėl nuostolių, galimų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo taikymo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 12 d. nutartimi nutarė atsakovo A. N. prašymo dėl galimų nuostolių užtikrinimo netenkinti.

Šalies argumentai

2012 m. balandžio 10 d. atsakovas A. N. pakartotinai kreipėsi į teismą su prašymu dėl nuostolių, galimų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo taikymo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi nutarė atsakovo A. N. prašymo dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo netenkinti.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 6 d. sprendimu nusprendė ieškovų A. S. ir R. S. ieškinį atmesti; priteisti atsakovo A. N. naudai lygiomis dalimis iš ieškovų A. S. ir R. S. 3 900 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimui; Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą nekilnojamojo turto registre dėl A. N. nuosavybės teisės į 0,9163 ha žemės sklypą, esantį Sietyno g. 10, Vilniuje, disponavimo draudimo - palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Šalies argumentai

Ieškovai A. S. ir R. S., nesutikdami su Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 6 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė klausimą dėl apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti.

Šalies argumentai

2013 m. gruodžio 30 d. atsakovas A. N. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą dėl nuostolių, galimų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo taikymo, prašydamas įpareigoti ieškovus A. S. ir R. S. per teismo nustatytą terminą pateikti atsakovo A. N. nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 1 180 000 Lt sumai. Prašyme nurodė, kad dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, atsakovas A. N. dėl pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyto draudimo disponuoti jam priklausančiu žemės sklypu, patyrė realius nuostolius, kuriuos sudaro 80 000 Lt tiesioginiai nuostoliai ir 1 100 000 Lt netiesioginiai nuostoliai – negautos pajamos, patirti neįvykdžius 2010 m. sausio 5 d. preliminaria sutartimi ir susitarimais dėl šios sutarties pakeitimo prisiimtų įsipareigojimų ir nepardavus ½ žemės sklypo potencialiam pirkėjui. Atsakovo teigimu, dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, kadangi nuostoliai ieškovams kai fiziniams asmenims yra dideli, todėl siekdami išvengti galimų nuostolių išieškojimo ieškovai gali imtis priemonių perleisti jiems priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.

Prašymas dėl nuostolių, galimų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo taikymo, netenkintinas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas paprastai susijęs su tam tikrais apribojimais atsakovo atžvilgiu, todėl būtina išlaikyti ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą, kad šios priemonės būtų pagrįstos bei užtikrintų tiek ieškovo, tiek ir atsakovo teisių bei turtinių interesų apsaugą. CPK 146 straipsnio 1 dalis numato teismui galimybę šalies prašymu pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. CPK nedetalizuoja šio instituto taikymo sąlygų; ta aplinkybė, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismui nenustačius jo taikymui būtinų pagrindų. Asmuo, prašantis taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, neprivalo įrodyti neabejotinai atsirasiančių nuostolių konkretaus dydžio, tačiau turi įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas, taikydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, kiekvienu atveju turi išsiaiškinti, ar egzistuoja objektyvi tikimybė, kad atsakovas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolių, koks gali būti jų pobūdis ir preliminarus dydis, o vertindamas šias aplinkybes – vadovautis juos pagrindžiančiais įrodymais, įvertinti tikimybę, jog netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali pasunkėti. Teismų praktikoje suformuotos taisyklės, kad galimi nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti realiai prognozuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. apžvalga Nr. AC-34-2 „Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bendrųjų klausimų“, Teismų praktika Nr. 34, 2011 m.).

Nagrinėjamu atveju atsakovo A. N. nuostolius, galinčius atsirasti dėl jam priklausančio nekilnojamojo turto arešto, sudaro 80 000 Lt dydžio tiesioginiai nuostoliai, kuriuos A. N. galimai patyrė vykdydamas 2010 m. sausio 5 d. preliminarios sutarties 6 punktą ir 1 100 000 Lt dydžio netiesioginiai nuostoliai – negautos pajamos, kurias atsakovas A. N. galimai būtų gavęs, jei žemės sklypo dalis būtų parduota. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos atsakovo A. N. aplinkybės bei jas patvirtinantys įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo prašymo pagrįstumą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. kovo 18 d. susitarimas dėl 2010 m. sausio 5 d. preliminarios sutarties pakeitimo, kuria atsakovas A. N. ir G. Š. susitarė pratęsti ½ dalies žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą iki 2010 m. gruodžio 15 d., buvo sudarytas jau prasidėjus teisminiam ginčui dėl parduodamo žemės sklypo. 2012 m. vasario 6 d. susitarimas dėl 2010 m. sausio 5 d. preliminarios sutarties pakeitimo, kurį vykdant atsakovas A. N. sumokėjo G. Š. 20 000 Lt galimų nuostolių, jeigu nebus sudaryta pagrindinė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, užtikrinimui ir 2013 m. kovo 20 d. susitarimas dėl 2010 m. sausio 5 d. preliminarios sutarties pakeitimo, kuriuo A. N. ir G. Š. susitarė pratęsti ½ dalies žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą iki 2012 m. gruodžio 31 d., buvo sudaryti galiojant Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartimi taikytam draudimui atsakovui A. N. disponuoti parduodamu žemės sklypu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad sudarydamas 2010 m. sausio 5 d. preliminarios sutarties dėl ginčijamo žemės sklypo pirkimo - pardavimo pakeitimus, atsakovas A. N. žinojo apie vykstantį teisminį ginčą ir jam pritaikytą draudimą disponuoti parduodamu žemės sklypu, todėl turėjo įvertinti pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo ir iš to atsirandančių nuostolių riziką. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas A. N. nepagrįstai nuostolių, galimų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsiradimą sieja su preliminarios sutarties pakeitimuose nustatytais įsipareigojimais.

Be to, kaip matyti iš 2010 m. sausio 5 d. preliminarios sutarties 6 punkto, grąžinti pirkėjui 85 000 Lt, sumokėtus preliminarios sutarties užtikrinimui, pardavėjas įsipareigojo tuo atveju, jeigu atsisakys parduoti ½ dalį žemės sklypo sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis. Kaip matyti iš 2010 m. sausio 5 d. preliminarios sutarties pakeitimų, sutarties šalys ne kartą pratęsinėjo pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo terminą, be to, 2012 m. vasario 6 d. susitarimu susitarė, kad 20 000 Lt, sumokėti preliminarios sutarties užtikrinimui, bus grąžinti pardavėjui pasirašius pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. Tokie preliminarios sutarties sudariusių asmenų veiksmai patvirtina, kad žinodami apie atsakovui A. N. nustatytą draudimą disponuoti parduodamu žemės sklypų, jie ir toliau bendradarbiauja, derina pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo galimybes pasibaigus teisminiam ginčui. Todėl nesant byloje duomenų patvirtinančių, kad užsitęsus bylos nagrinėjimui pirkėja G. Š. atsisakė pirkti 2010 m. sausio 5 d. preliminaria sutartimi sulygtą nekilnojamąjį turtą, kurio pardavimo faktas įregistruotas viešajame registre, nėra pagrindo išvadai, jog 80 000 Lt yra atsakovo A. N. tiesioginiai nuostoliai, patirti pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo A. N. argumentai, kad nepardavęs ½ dalies žemės sklypo pagal 2010 m. sausio 5 d. preliminarią sutartį jis patirs 1 100 000 Lt netiesioginių nuostolių, taip pat nesudaro pagrindo nuostolių, galimų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, užtikrinimo taikymui, kadangi nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog ½ dalies žemės sklypo vertė, nurodyta 2010 m. sausio 5 d. preliminarioje sutartyje, atitinka dabartinę šio nekilnojamojo turto rinkos kainą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui A. N. neįrodžius aptariamų nuostolių atsiradimo tikimybės realumo, ieškovų turtinė padėtis neturi esminės reikšmės nagrinėjamam klausimui.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas A. N. neįrodė galimą realių (o ne hipotetinių, deklaratyvių) nuostolių atsiradimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl atsakovo A. N. prašymas dėl nuostolių, galimų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo atmestinas (CPK 146, 185 str.)

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 146 straipsniu, 302 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo A. N. prašymą dėl nuostolių, galimų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo atmesti.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKazys KailiūnasDanguolė Martinavičienė