Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-07-04 · Byla Nr. Iv-2315-171/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-07-04
Bylos Nr.
Iv-2315-171/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00497-2012-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2315-171/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00497-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjui A. G., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovams Rimantui Marčiukaičiui ir Tatjanai Minkevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), kurį patikslino (b. l. 9–10, 22–23), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau –LAV ligoninė), 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad pagal teismo nuosprendį atlikdamas bausmę Vilniaus pataisos namuose sunkiai susirgo ir 2012-01-16 buvo skubiai etapuotas į LAV ligoninės chirurgijos skyrių. 2012-01-20 iš ligoninės išrašytas. Pažymi, kad nebuvo visapusiškai ištirtas, negavo atitinkamo gydymo, iš ligoninės išleistas dar labiau sergantis, šlapinantis skausmas nepakeliamas, be to, serga mechanine gelta.

Teigia, kad jam nebuvo skirtas gydymas ir nenustatyta liga bei tikra diagnozė. Visi susirgimo atvejai registruoti asmens sveikatos kortelėje. Neteisėti veiksmai pasireiškė negydymu. Nesistengta mažinti skausmo, nors apie tai žinota, nesuteiktas kvalifikuotas gydymas, nesilaikyta pareigų.

Teigia, kad LAV ligoninės gydytojas J. S. neveikimu padarė jam nepataisomos žalos sveikatai, jis patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, baimę, kančias ir nepakeliamą skausmą. Prašo atsakovę pripažinti kalta dėl neveikimo, dėl kurio kilo nurodyti sveikatai pavojingi ir nepataisomi padariniai. Pažymi, kad sveikata laikoma neįkainojama vertybe, vadovaujasi teisingumo, protingumo, nešališkumo ir sąžiningumo principais, taip pat Konstitucijos bei Civilinio kodekso 6 knygos nuostatomis ir prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus (b. l. 90–93). Akcentavo, kad sveikata bloga iki šiol. Paaiškino, kad buvo pradėjęs šlapintis krauju, todėl jam paskyrė vaistų nuo prostatos. Vaistus paskyrė iš karto, tačiau išsamiai nebuvo tirtas. Paskirtų vaistų negalėjo vartoti dėl poveikio kepenims. Kai grįžo iš ligoninės po sausio 20 d., pradėjo kilti temperatūra, todėl skirtų vaistų nebevartojo ir nevartoja iki šiol, jokių kitų vaistų nuo prostatito nevartojo.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LAV ligoninės, su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 32–34) paaiškino, kad pareiškėjas LAV ligoninėje tirtas ir gydytas 4 kartus, paskutinį kartą nuo 2012-01-16 iki 2012-01-20. Pareiškėjas 2012-01-16 į LAV ligoninės chirurgijos skyrių atvyko su siuntusios įstaigos diagnoze: Colica renalis dex (inksto dieglys, nepatikslintas), liturezė (akmenų pasišalinimas per šlapimo takus).

Nurodo, kad pareiškėjui buvo atlikti visi reikiami tyrimai bei buvo papildomai konsultuotas gydytojo urologo. Gydantis gydytojas, įvertinęs nusiskundimus, anamnezę, objektyvius tyrimų rezultatus, konsultacijų išvadą, nustatė klinikinę diagnozę – prostatos padidėjimas. Skirtas gydymas – Tamsulosini 0,4 – kartą ryte, Berlocidi 960 mg – 2 kartai per dieną.

Pažymi, kad su rekomenduojamu planu, tyrimais ir alternatyvaus gydymo metodikomis bei pavojais ir padariniais pareiškėjas supažindintas pasirašytinai.

Atkreipia dėmesį, kad visi LAV ligoninėje dirbantys gydytojai turi medicininės praktikos licencijas ar sertifikatus, kuriuos išduoda Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.Licencijos ar sertifikatai patvirtina juos turinčių medicinos specialistų kvalifikaciją bei suteikia teisę teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, todėl chirurgijos skyriaus J. S. apžiūros, medicininių tyrimų bei kitų medicinos specialistų konsultacijos rezultatais pagrįsta diagnozė bei gydymo planas neturi kelti abejonių. LAV ligoninės gydytojas padarė viską, kas būtina diagnozei nustatyti, skirti gydymui bei gydyti.

Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jam padaryta neturtinės žalos. Jo tvirtinimai, kad gydytojas J. S. savo veiksmais padarė nepataisomą žalą sveikatai, niekuo nepagrįsti. Taip pat nepagrįsti ir nesusieti su gydymosi LAV ligoninėje laikotarpiu, teiginiai, kad jis patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, baimę ir pan.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAV ligoninės atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 90–93). Paaiškino, kad pareiškėjas chirurginiame skyriuje gydytas 2012 m. sausio 16-20 dienomis. Jam buvo atlikti visi tyrimai, kurie patvirtino nustatytą diagnozę. Pareiškėjui buvo atlikti ne tik laboratoriniai tyrimai, bet ir urografinis tyrimas, kuris parodo inkstų ir šlapimtakių būklę, taip pat atlikta vidaus organų echoskopija, iš kurios matyti prostatos padidėjimas. Ligonis buvo supažindintas su diagnoze, atliktais tyrimais, pasirašė, kad su viskuo sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui A. G. galimai neteisėtais LAV ligoninės veiksmais (netinkamu gydymu) padarytos neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo.

Pareiškėjas, pagrįsdamas neturtinės žalos padarymą, skunde nurodo, kad jam neteisingai nustatyta diagnozė – prostatitas, ir mano, kad buvo paskirtas netinkamas gydymas.

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.).

Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.).

Pabrėžtina, kad būtent pareiškėjui kyla pareiga pateikti įrodymus, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti nurodytų privalomųjų viešosios atsakomybės sąlygų egzistavimą. Tokių įrodymų nepateikus, reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. Pastebėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kaip ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo atveju būtina nustatyti visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų egzistavimą, t. y. turi būti nustatyti neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, neturtinė žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir jų pagrindu atsiradusios neturtinės žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Neteisėtų veiksmų pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atlaidžiai ir rūpestingai.

Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad pareiškėjas A. G. LAV ligoninėje tirtas ir gydytas 4 kartus: nuo 2011-05-20 iki 2011-05-27; nuo 2011-11-08 iki 2011-11-11; nuo 2011-11-24 iki 2012-01-06; 2012-01-16 iki 2012-01-20 (b. l. 37–39). Nustatyta, kad pareiškėjas 2012-01-16 į LAV ligoninės chirurgijos skyrių atvyko su siuntusios įstaigos diagnoze „ūmus cistitas“, o nustatyta diagnozė hospitalizuojant – inksto dieglys nepatikslintas, liturezė – akmenų pasišalinimas per šlapimo takus (b. l. 37–39, 40–41).

Pareiškėjui 2012-01-17 atliktas automatizuotas kraujo tyrimas, bendras šlapimo tyrimas (taip pat jis atliktas ir 2012-01-19), gliukozės, cholesterolio kiekio kraujyje tyrimas, šlapalo, bilirubino tyrimas, bendras baltymo nustatymo, albumino, C reaktyvaus baltymo tyrimas, amilazės kraujyje tyrimas, protrombino aktyvumo / SPA (%) tyrimas, aktyvuotas dalinis tromboplastino laikas / DATL, fibrinogeno tyrimas (b. l. 53–54, 57–63).

Nustatyta, kad pareiškėjas 2012-01-16 konsultuotas gydytojo urologo, 2012-01-17 atliktas intraveninės ekskrecinės urografijos tyrimas, ir padaryta išvada, kad konkrementų šešėlių nematyti, abiejų inkstų kolektoriai ir šlapimtakių ekskrecinė funkcija, šlapimo pūslė – normos ribose. 2012-01-19 atliktas vidaus organų echoskopijos tyrimas ir padaryta išvada, kad yra prostatos padidėjimas, skirtas gydymas: „Tamsulosini“ 0,4 1k./ ryte, „Berlocidi 960 mg 2 k./d. (b. l. 47–51, 69).

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas pareiškėją gydęs gydytojas J. S. parodė, kad konkrementas-akmenukas gali būti kaip aguonos gūdas, tačiau sukelti didelius skausmus, o pats ligonis prisipažino, kad šlapinantis iškrito akmenukas. Nurodė, kad neatsimena, ar pareiškėjas sirgo mechanine gelta, dokumentuose tai taip pat neužfiksuota. Paskirti vaistai tiesioginės įtakos kepenims negalėjo turėti. Vaistai ir gydymas buvo paskirti atsižvelgus į rekomendacijas (b. l. 91).

Pažymėtina, kad teismas sprendžia tik teisės, o ne medicininius klausimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, siekdamas išsiaiškinti, ar pareiškėjui tinkamai nustatyta diagnozė ir skirtas tinkamas gydymas, teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 61 str. 1 d., teismo posėdyje išklausė specialisto profesoriaus B. D. išvados, padarytos susipažinus su byloje esančiais medicininiais dokumentais.

Specialistas teismo posėdyje paaiškino (b. l. 90–93), kad iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas į ligoninę paguldytas motyvuotai, nes buvo pakitimai šlapime, skausmai, uždegimo požymiai. Buvo nustatytas inkstų dieglys ir paskirtas gydymas. Kai šlapimo takuose yra akmenukas, kraujas šlapime ir dideli skausmai neišvengiami. Diagnozė pagal nurodytus požymius nustatyta teisingai, o pagal Europos urologų rekomendacijas vaistas „Tamsulosinas“ yra pirmoje vietoje. Gydytojas taip pat paskyrė „Berlocitą“, kadangi buvo uždegimo požymiai, o jis tokiais atvejais tinka. „Tamsulosinas“ neskiriamas, kai yra ryškus kepenų pakenkimas, o šiuo atveju medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kad pareiškėjui yra kepenų nepakankamumas. Šiuo atveju „Tamsulosiną“ buvo galima skirti, nes nėra geresnių vaistų skausmui palengvinti. Kadangi akmenukas judėjo šlapimo takais, liko žaizdelės, todėl pareiškėjui galėjo skaudėti ir kurį laiką šlapime gali būti kraujo. Prostata galėjo padidėti dėl akmenuko bei pareiškėjo amžiaus. „Tamsulosinas“, paskirtas trumpam laikui, pakenkti negalėjo, temperatūra galėjo pakilti dėl kitų veiksnių, „Tamsulosinas“ to negalėjo įtakoti.

Teismas, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą bei pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinos viešosios atsakomybės sąlygos – neteisėtų valdžios institucijos darbuotojų veiksmų – egzistavimo. Kaip jau minėta, būtent pareiškėjui kyla pareiga pateikti neteisėtų veiksmų egzistavimą patvirtinančius įrodymus, o neteisėtų veiksmų konstatavimui nepakanka remtis išimtinai prielaidomis, nepagrįstomis konkrečiais įrodymais bei teisės aktų nuostatomis.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjui, priešingai negu jis teigia, buvo suteikta medicininė pagalba, jis buvo nuolat konsultuojamas gydytojų, jam atlikti tyrimai, skirtas medikamentinis gydymas. Aplinkybę, kad nustatyta diagnozė pagal medicininius dokumentus yra tiksli, o skirtas gydymas tinkamas, patvirtino teismo posėdyje apklaustas specialistas.

Pastebėtina, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas pageidavo, kad jam būtų nustatyta kitokia diagnozė ar paskirti kiti vaistai ar kitoks gydymas, pati savaime, nepagrindus jos konkrečiais įrodymais, negali sudaryti pagrindo konstatuoti, kad jam suteiktas gydymas nebuvo tinkamas. Analogiškai pasisako ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz. 2012-06-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1620/2012).

Remdamasi tuo kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nenustatytas privalomųjų viešosios atsakomybės sąlygų egzistavimas, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas ir neturtinės žalos atlyginimas jam nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė