Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-02-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-507-990/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-02-14
Bylos Nr.
A15.-507-990/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Pažeidėjas
T. Š.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. vasario 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. sausio 17 d. (duomenys neskelbtini) vyresnioji specialistė L. O. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo T. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinių nusižengimų aplinkybės

T. Š. 2017 m. lapkričio 23 d. apie 15.00 val. Lauryno Stuokos- Gucevičiaus-Šventaragio gatvių sankryžoje, Vilniuje, dvipusio eismo kelyje iš keturių eismo juostų, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairuodamas automobilį „Toyota Celica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsiradus kliūčiai kelyje, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su automobiliu „Peugeot 208“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, padaryta 473,24 eurų dydžio žala. Po eismo įvykio T. Š. iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teismo posėdžio metu T. Š. parodė, kad jo pažįstamas M. M. paprašė jo patvarkyti automobilį, kuris anksčiau priklausė jam ir kurį jis vėliau pardavė Mečislovui. Jis automobilį patvarkė, po ko norėjo pažiūrėti, kaip automobilis važiuoja. Jis važiavo gatve. Kelyje buvo kliūtis, vyko remonto darbai. Kliūtį buvo galima apvažiuoti tiek iš dešinės, tiek iš kairės pusės. Jis apvažiavo kliūtį iš kairės pusės, kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją. Iš dešinės pusės važiavo automobilis, su kuriuo jis susidūrė. Jis sustojo, išlipo, pažiūrėjo, kad sugadinimų nėra bei pagalvojo, kad reikia važiuoti kas sau. Automobilio vairuotojas su tuo nesutiko, tačiau jis sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Jis supranta, kad reikėjo kviesti policiją, tačiau išsigando, nes jis neturi teisės vairuoti. Apie tai, kad jis vairavo automobilį, Mečislovas nežinojo. Eismo įvykio metu jis buvo blaivus. Po įvykio jam skambino pareigūnai ir klausė, ar jis vairavo įvykio dieną. Jis pareigūnams melavo sakydamas, kad nevažiavo, nes pasimetė. Jis blogai vertina savo elgesį, gailisi dėl savo tokio poelgio. Kadangi jis uždirba tik minimalų darbo užmokestį, prašo baudos mokėjimą išdėstyti dalimis.

(duomenys neskelbtini)vyriausiojo patrulio A. K. 2017 m. lapkričio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 23 d. 18.07 buvo gautas pranešimas, kad Lauryno Stuokos- Gucevičiaus- Šventaragio gatvių sankryžoje, Vilniuje, automobilis „Toyota Celica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su automobiliu „Peugeot 208“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Atvykus į įvykio vietą automobilio „Peugeot 208“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. T. paaiškino, kad jam važiuojant Šventaragio gatve iš Lauryno Stuokos- Gucevičiaus gatvės į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė į priešpriešinę eismo juostą išvažiavęs automobilis „Toyota Celica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio, pašnekėjo su D. T. ir atsisėdęs į automobilį pasišalino iš įvykio vietos. Susiskambinus su „Toyota Celica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku, pastarasis nurodė, kad automobilį galėjo vairuoti T. Š.. Susiskambinus su pastaruoju šis paaiškino, kad automobilį vairavo (b. l. 3).

2017 m. lapkričio 23 d. eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad apgadintas automobilio „Toyota Celica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis bei automobilio „Peugeot 208“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis (b. l. 5-6, 11-13).

D. T. 2017 m. lapkričio 23 d. paaiškinime nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 23 d. 14.54 val. jis vairavo automobilį „Peugeot 208“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB (duomenys neskelbtini). Jam važiuojant iš Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gatvės į Šventaragio gatvę, įvažiavusiam į Šventaragio gatvę iš priekio atvažiuojantis automobilis, važiuodamas priešinga eismo juosta, atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį. Iš karto po susidūrimo automobilio „Toyota Celica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas automobilį patraukė nuo važiuojamosios kelio dalies, išlipo iš automobilio, priėjo prie jo automobilio, apžiūrėjo, paklausė kaip spręs situaciją, ar yra galimybė susitarti, savo kaltę pripažino. Jis atsakė, kad nėra automobilio savininkas ir turi paskambinti automobilio nuomos bendrovei, tuo pačiu nuėjo į automobilį ieškoti dokumentų. Kol jis kalbėjo telefonu ir ieškojo dokumentų, avarijos kaltininkas su automobiliu pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 7).

Išraše iš Gyventojų duomenų bazės nurodyta, kad T. Š. išduotas vairuotojo pažymėjimas negalioja (b. l. 16).

Išraše iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nurodyta, kad automobilio „Toyota Celica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra M. M. (b. l. 8).

UAB „Krasta Auto Vilnius“ sąmatoje užfiksuota, kad automobilio „Peugeot 208“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina yra 473,24 eurai (b. l. 14-15).

Teismas pažymi, kad šie duomenys yra gauti teisėtais būdais įstatymų nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Administracinio nusižengimo teisenos metu surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad T. Š. 2017 m. lapkričio 23 d. apie 15.00 val. Lauryno Stuokos- Gucevičiaus-Šventaragio gatvių sankryžoje, Vilniuje, dvipusio eismo kelyje iš keturių eismo juostų, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairuodamas automobilį „Toyota Celica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsiradus kliūčiai kelyje, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su automobiliu „Peugeot 208“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, padaryta 473,24 eurų dydžio žala. Po eismo įvykio T. Š. iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Administracinių nusižengimų kvalifikavimo motyvai

Eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato Kelių eismo taisyklės (Kelių eismo taisyklių 1 punktas). Kelių eismo taisyklių 118 punkte numatyta, kad dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau eismo juostų arba kelyje su skiriamąja juosta draudžiama įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, važiuoti skiriamąja juosta arba ją pervažiuoti. Kelių eismo taisyklių 128 punkte numatyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Administracinė atsakomybė už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus numatyta ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Minėta, kad T. Š., vairuodamas automobilį „Toyota Celica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dvipusio eismo kelyje iš keturių eismo juostų atsiradus kliūčiai kelyje, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su automobiliu „Peugeot 208“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai, t. y. T. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 118 ir 128 punktų reikalavimus, taigi T. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje.

Minėta, kad T. Š., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairuodamas automobilį „Toyota Celica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 118 ir 128 punktų reikalavimus, dėl ko susidūrė su automobiliu „Peugeot 208“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai. Administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), numatyta ANK 423 straipsnio 1 dalyje, taigi T. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje.

Kelių eismo taisyklių 220 punkte numatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Minėta, kad T. Š. padarytais kelių eismo taisyklių pažeidimais sukelto eismo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai, padaryta 473,24 eurų dydžio žala, po eismo įvykio T. Š. iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 220 punkto reikalavimus. Administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, numatyta ANK 426 straipsnio 1 dalyje, taigi T. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje.

Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonės skyrimo motyvai

T. Š. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą numatyta baudos nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų administracinė nuobauda. Be to, vadovaujantis ANK 417 straipsnio 9 dalimi, už šio administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė- teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių.

Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatyta baudos nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų administracinė nuobauda.

Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje padarymą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims numatyta baudos nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų administracinė nuobauda. Be to, vadovaujantis ANK 426 straipsnio 7 dalimi už šio administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė- teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų, o vadovaujantis to paties straipsnio 8 dalimi, už šio administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė- transporto priemonės konfiskavimas.

Skirdamas administracines nuobaudas teismas atsižvelgia į tai, kad T. Š. prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). T. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas įvertina ir tai, kad T. Š. baustas administracinėmis nuobaudomis- baudomis, tačiau jam skirtų baudų jis nemoka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes T. Š. skirtinų administracinių nuobaudų- baudų dydis nustatytinas lygus ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje sankcijose numatytų baudų dydžių vidurkiui. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą T. Š. skirtina septyniasdešimt penkių eurų bauda. Už ANK 423 straipsnio 1 dalyje, padarymą T. Š. skirtina keturių šimtų trisdešimt eurų dydžio bauda. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą T. Š. skirtina vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis šios administracinės nuobaudos subendrintinos jas apimant ir T. Š. skirtina galutinė subendrinta administracinė nuobauda- vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų dydžio bauda.

Atsižvelgiant į T. Š. teismo posėdžio metu pateiktą prašymą dėl baudos išdėstymo, T. Š. skirtinos baudos mokėjimas išdėstytinas dešimties mėnesių laikotarpiui.

Minėta, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė- teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių, o už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė- teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad T. Š. jau baustas už administracinių nusižengimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu neturint tam teisės, padarymu (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis, b. l. 2), tačiau tinkamų socialiai naudingų išvadų nedaro, T. Š. skirtina administracinio poveikio priemonė- teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dviem metams.

Minėta ir tai, kad padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė- transporto priemonės konfiskavimas. Teismas pažymi, kad automobilis „Toyota Celica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu priklausė M. M.. Vadovaujantis ANK 29 straipsnio nuostatomis konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio kodekso 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Administracinio nusižengimo teisenos metu nebuvo gauta duomenų, kad automobilio „Toyota Celica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas M. M. perleisdamas minėtą automobilį T. Š. žinojo, kad šis automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, ar minėtas automobilis M. M. buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį, ar minėtas automobilis M. M. buvo perleistas kaip T. Š. šeimos nariui ar artimajam giminaičiui, taigi ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė- transporto priemonės konfiskavimas neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28, 34, 38, 635- 637 straipsniais, 675 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Pripažinti T. Š. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam septyniasdešimt penkių eurų dydžio baudą.

Pripažinti T. Š. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam keturių šimtų trisdešimt eurų dydžio baudą.

Pripažinti T. Š. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų dydžio baudą.

Šias administracines nuobaudas subendrinti jas apimant ir T. Š. skirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą- vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų dydžio baudą.

Išdėstyti T. Š. paskirtos vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų dydžio baudos mokėjimą dešimties mėnesių laikotarpiui, įpareigojant T. Š. kas mėnesį sumokėti po vieną šimtą septyniolika eurų ir penkiasdešimt centų, pradedant mokėti nuo 2018 m. balandžio 1 d. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, unikalus mokėjimo kodas ROIK: 18077071043. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai.

Skirti T. Š. administracinio poveikio priemonę- teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dviem metams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas