- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-03
- Bylos Nr.
- 2YT-1832-940/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00610-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. N.
- Suinteresuotas asmuo
- I. N., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Algimantas Kolpertas
suinteresuoto asmens I. N. ad hoc globėjai nagrinėjamoje byloje ir išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jolitai Klingaitei,
nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuotiems asmenims I. N., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas prašo: 1) siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą į I. N., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas D. N. priėmė I. N. palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos; 2) išduoti teismo leidimą nepriimti nepilnametės dukros I. N., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu palikimo po jos mamos I. N. mirties; 3) atnaujinti terminą pateikti prašymui dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, kaip praleistą dėl svarbios priežasties.
2. Pareiškime, teismo posėdžio metu pareiškėjas, jo atstovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė I. N.. Pareiškėjui su I. N. (duomenys neskelbtini) gimė dukra I. N.. Šeima gyveno pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), ir šiuo metu čia gyvena. Po sutuoktinės mirties yra likusi jos vardu atidaryta sąskaita banke, kurioje yra nedidelis pinigų kiekis, taip pat jo ir I. N. bendrai užgyventi namų apyvokos daiktai, baldai.
3. Pareiškėjas gyvena su dukra, ją visiškai išlaiko, todėl nepriklausomai nuo to, kas paveldės nedidelę pinigų sumą, jie bus panaudoti jų šeimos ir nepilnametės dukros poreikių tenkinimui. Mirus I. N. į notarą priimti palikimo niekas nesikreipė. Paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. I. N. palikimas yra ypač mažos vertės. Jeigu dukra paveldėtų pinigus, tai administravimo išlaidos būtų didesnės negu pats palikimas, todėl prašo leisti atsisakyti palikimo dukros vardu.
4. Jeigu teismas nuspręstų, kad palikimo atsisakymas nepilnamečio vaiko vardu prieštarauja jo interesams, prašo viršyti pareikštus reikalavimus, atnaujinti terminą ir išduoti leidimą palikimo priėmimui.
Atsiliepimas
5. Suinteresuoto asmens I. N. ad hoc globėja Jolita Klingaitė prašo pareiškimą tenkinti iš dalies ir atmesti pareiškimo dalį, kuria prašoma leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu bei įpareigoti pareiškėją kreiptis į teismą dėl teismo leidimo išdavimo palikimo nepilnametės dukros vardu priėmimui.
6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) atsiliepime nurodė, kad dėl pareiškime išdėstytų prašymų patenkinimo neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai tokių prašymų patenkinimui reikalingų įrodymų. Prašo bylą nagrinėti VMI prie FM nedalyvaujant. Nurodė, kad VMI prie FM iki 2021 m. kovo 15 d. nėra gavusi pranešimų apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta.
7. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog palikimo atsisakymas nepilnamečio vaiko vardu neužtikrintų jo teisių. Tarnyba mano, kad net ir nedidelė paveldėta vaiko iš palikėjos pinigų suma kartu su pareiškėjo paveldėta sumos dalimi, skirtina bendrai šeimos (tame tarpe ir vaiko) poreikiams tenkinti, šiuo atveju geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
9. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė I. N.. I. N., gim. (duomenys neskelbtini), yra mirusiosios I. N. ir pareiškėjo duktė.
10. Bylos duomenimis, mirusioji I. N. testamento sudariusi nebuvo, paveldėjimo byla neužvesta. Viešųjų registrų duomenimis nekilnojamojo turto, transporto priemonių mirusios vardu nebuvo registruota. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad po I. N. mirties liko namų apyvokos daiktai, kilnojimasis turtas, 778,11 Eur piniginės lėšos AB SEB banke. Pareiškėjo paaiškinimais ši pinigų suma buvo įgyta santuokoje, todėl paveldima tik ½ banko sąskaitoje esančios sumos, tai yra 389,06 Eur.
11. Nors duomenų apie mirusiosios skolinius įsipareigojimus byloje nėra, tačiau galimybė apsispręsti dėl palikimo priėmimo būdo reiškia ir galimybę apsispręsti dėl atsakomybės už palikimo skolas apimties. CK 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Nepilnamečių įpėdinių interesus geriausiai apsaugo būtent palikimo pagal antstolio sudarytą apyrašą priėmimas.
12. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio (CK 5.13 straipsnis).
13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo, jo atstovo paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad po sutuoktinės I. N. mirties pareiškėjas D. N. rūpinosi mirusiosios paliktu kilnojamuoju turtu, namų apyvokos daiktais ir jį prižiūrėjo. Duomenų apie tai, kad D. N. būtų atsisakęs palikimo, neįgyvendinęs savo teisės paveldėti, palikėjos palikimą būtų priėmę kiti įpėdiniai, byloje nėra.
14. Visuma byloje ištirtų įrodymų leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas D. N. priėmė palikimą po sutuoktinės I. N. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai valdyti paliktą mirusiosios turtą.
15. Palikėjos dukra I. N. yra nepilnametė, 4 metų amžiaus. Nepilnametis vaikas neturi visiško civilinio veiksnumo, t. y. savo veiksmais visa apimtimi negali įgyti civilinių teisių ir sukurti civilinių pareigų (CK 2.5 straipsnis), todėl vaiką iki pilnametystės prižiūri tėvai (CK 3.155 straipsnis), ir veikia kaip vaiko įstatyminiai atstovai. Tėvų priežiūra visais atvejais turi būti orientuota į vaiko teisių įgyvendinimą ir įgyvendinta taip, kad nepažeistų įstatymuose nustatytų vaiko teisių, užtikrintų vaiko, negalinčio visa apimtimi įgyvendinti savo teisių dėl amžiaus, interesų apsaugą. Nepilnamečio įpėdinio teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo privalo įgyvendinti jo įstatyminis atstovas.
16. Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą.
17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnametės dukros vardu motyvuoja tuo, kad palikimą sudaro tik namų apyvokos daiktai, o paveldimų piniginių lėšų suma yra labai nedidelė ir jos administravimas, palikimo priėmimas pagal apyrašą gali viršyti nepilnamečio vaiko paveldimą piniginių lėšų sumą, dėl ko nukentės nepilnamečio vaiko interesai, nes šiuo metu jis pilnai yra išlaikomas tik pareiškėjo.
18. Byloje nėra duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų padaryti išvadą, jog paveldimo turto balansas yra neigiamas, tačiau įvertinus šios konkrečios bylos faktines aplinkybes, paveldimo turto sudėtį – piniginių lėšų sumą, ir galimus nepilnamečio vaiko paveldimos piniginių lėšų sumos administravimo, turto apyrašo sudarymo (paveldimo turto apyrašo sudarymo būtinosios išlaidos siekia 40 Eur, atlygis antstoliui 24 Eur už vieną darbo valandą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 124 punktas (TAR, 2020, Nr. 2020-15891))), paveldėjimo dokumentų sutvarkymo kaštus, lyginant su paveldimo turto verte (piniginių lėšų suma), teismas sprendžia, kad leidimas atsisakyti priimti nepilnamečio vaiko vardu palikimą nepažeis prioritetinių vaiko teisių ir interesų. Teismui nėra pateikta duomenų, kurie suponuotų spręsti, kad pareiškėjas netinkamai vykdo tėvų valdžią savo nepilnametės dukros atžvilgiu ar netinkamai ja rūpinasi.
19. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nagrinėjamu atveju įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti po mamos mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą baigėsi ir yra praleistas, nes neatlikti CK 5.50 straipsnyje nustatyti veiksmai dėl palikimo priėmimo atsisakymo.
20. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą išsprendžia atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, kaip nustatyta CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyse, CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.
21. Pareiškėja nurodė, kad terminas praleistas dėl teisinių žinių stokos, patirto šoko bei streso po sutuoktinės mirties. Nėra pagrindo netikėti šiais pareiškėjo paaiškinimais (CPK 185 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį yra pagrindas atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
22. Pareiškėjo D. N. prašymas, kaip pagrįstas, tenkintinas. Pareiškėjo prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę ? nustatomas tikslu paveldėti mirusios I. N. palikimą (CPK 12, 178, 185, 445 straipsniai).
23. Pažymėtina, kad nustatydamas palikimo priėmimo faktą, teismas nenustatinėja konkrečios palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies).
24. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269 – 270, 445, 448, 582 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinės I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti paliktą turtą.
Atnaujinti terminą nepilnametės I. N. įstatyminiam atstovui D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko I. N., gim. (duomenys neskelbtini), vardu atsisakyti priimti motinos I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.
Leisti nepilnametės I. N. įstatyminiam atstovui D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko I. N., gim. (duomenys neskelbtini), vardu atsisakyti priimti motinos I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.