Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. N., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, augina mažametį vaiką, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 212 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB (duomenys neskelbtini)) muitinės tarpininko atstovė I. N. 2020-03-13, apie 16.02 val., UAB (duomenys neskelbtini) vardu Vilniaus teritorinės muitinės krovinių postui „Centras“ pateikė eksporto deklaraciją MRN Nr. (duomenys neskelbtini), deklaruodama eksportui dvejopo naudojimo prekes PH1-20-1000-02-10-SP, 133 566,67 Eur vertės lazerį Pharos Sp 20W 1mJ 200kHz S/N L201265, kurioje nepagrįstai įrašė „Y901 Neprivaloma“, tuo klaidingai nurodydama, kad šiai prekei, eksporto licencija neprivaloma, nors privalėjo įrašyti įrašą „X002“ (dvejopo naudojimo eksporto leidimai (Reglamentas (EB) Nr. 428/2009 ir jo pakeitimai) reiškiantį, kad reikalinga eksporto licencija bei ją pateikti muitinei. Tokiu būdu, I. N., pateikdama netikslią informaciją muitinės deklaracijoje, suklaidino muitinę ir tai turėjo įtakos apribojimų, susijusių su prekėms taikomais saugos ir saugumo reikalavimais, taikymui. Minėtais veiksmais I. N. pažeidė 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 15 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos Strateginių prekių kontrolės 2004-04-29 įstatymo Nr. IX-2198 8 straipsnį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdžio metu I. N. savo kaltę pripažino, paaiškino, kad neseniai keitėsi teisės aktai, klaidą padarė dėl neatsargumo. Pastebėjusi pati iniciavo klaidos ištaisymą. Nurodė, kad siunčiant į „draugiškas“ šalis deklaracija tik informuojama apie dvejopos paskirties prekės eksportą. Dėl padarytos klaidos gailisi ir prašo skirti įspėjimą, nes straipsnio sankcijoje numatyta bauda yra labai didelė.

Rašytiniame paaiškinime nusižengimo tyrimo metu I. N. parodė, kad 2020-03-13 pagal deklaraciją (duomenys neskelbtini) buvo eksportuotas lazeris į Japoniją, pagal sąskaitą SK20-0163. Dėl techninės klaidos į dokumento sąrašus nebuvo įtrauktas virtualus dokumentas X002 – atstojantis bendrąjį eksporto leidimą. Pastebėjus klaidą buvo kreiptasi į teritorinę muitinę dėl minėto virtualaus dokumento įtraukimo į eksporto deklaracijos sąrašus. Klaida jau ištaisyta. Informacija apie virtualų dokumentą yra nurodyta sąskaitoje SK20-0163 (b. l. 6)

ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už netikslios ir neišsamios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija vieną šimtą bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai turėjo įtakos draudimų ir apribojimų, susijusių su prekėms taikomais saugos ir saugumo reikalavimais, taikymui.

Tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ATPK 212 straipsnį, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista prekių (daiktų) deklaravimo tvarka, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko ar jų neatliko, nors turėjo pareigą atlikti, tyčia arba dėl neatsargumo. Nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

2013-10-09 Europos Perlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalie a punkte numatyta, jog pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą.

Pagal Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo (Žin., 1995, Nr. 61-1533; 2002, Nr. 74-3142; 2004, Nr. 73-2532; 2011, Nr. 128-6052) 3 straipsnio 1 punktą, dvejopo naudojimo prekės – prekės, kaip jos apibrėžtos Reglamento (EB) Nr. 428/2009 2 straipsnio 1 punkte; 3 straipsnio 12 punktą, strateginės prekės – dvejopo naudojimo prekės ir (ar) karinė įranga, įskaitant paslaugas, susijusias su šiomis prekėmis.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 428/2009 2 straipsnio 1 punktą dvejopo naudojimo prekės – prekės, įskaitant programinę įrangą ir technologijas, kurios gali būti naudojamos ir civiliniams, ir kariniams tikslams, taip pat visos prekės, kurios gali būti ir neskirtos sprogdinti, ir gali kokiu nors būdu būti susijusios su branduolinių ginklų ar kitokių branduolinių sprogstamųjų įtaisų gamyba.

Jeigu deklaraciją arba pranešimą, prašymą arba informaciją pateikia suinteresuotojo asmens atstovas muitinėje, kaip nurodyta Sąjungos muitinės kodeksas 18 straipsnyje, tas atstovas muitinėje taip pat privalo vykdyti Sąjungos muitinės kodekso 15 dalyje nustatytas pareigas ir prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą.

I. N. turi teisę teikti muitinės tarpininko paslaugas, ji yra muitinės tarpininko UAB (duomenys neskelbtini), teikusio deklaravimo paslaugas UAB (duomenys neskelbtini) atstovė. Taigi, būtent I. N. kilo pareiga tinkamai deklaruoti prekes, tuo pačiu ir tinkamai užpildyti eksporto deklaraciją.

Byloje nėra ginčijama, kad 133 566,67 Eur vertės lazeris Pharos Sp 20W 1mJ 200kHz S/N L201265 yra dvejopo naudojimo prekė ir turi būti eksportuojama pagal Reglamento Nr. 428/2009 II priedą. Pagal Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo 3 straipsnio 12 punktą ir 8 straipsnį, strateginės prekės yra dvejopo naudojimo prekės ir (ar) karinė įranga, ir šių prekių eksportui reikalinga Ekonomikos ir inovacijų ministerijos išduodama licencija. Būtent todėl UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus teritorinei muitinei 2020-04-15 pateikė prašymą ištaisyti minėtos deklaracijos 44 langelio įrašą „Y901 Nepateikiama“ į „X002 Nr. EU001“, nes eksportuojamam lazeriui buvo reikalinga eksporto licencija.

Taigi, byloje yra nustatyta, kad I. N., kaltinime nurodytu laiku, Vilniaus teritorinės muitinės krovinių postui „Centras“ pateikė eksporto deklaraciją MRN Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nepagrįstai įrašė „Y901 Neprivaloma“, tuo klaidingai nurodydama, kad šiai kaltinime nurodytai prekei, eksporto licencija neprivaloma, nors privalėjo įrašyti įrašą „X002“ (dvejopo naudojimo eksporto leidimai (Reglamentas (EB) Nr. 428/2009 ir jo pakeitimai) reiškiantį, kad reikalinga eksporto licencija bei ją pateikti muitinei.

I. N. neatsargią kaltę (nerūpestingumą) padarius administracinį nusižengimą, be jos prisipažinimo, patvirtina byloje esantys įrodymai. Administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2-4); deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais, kurios 44 grafoje įrašas „Y901 Neprivaloma“ (b. l. 13-18); UAB (duomenys neskelbtini) prašymas ištaisyti klaidą (b. l. 6); Vilniaus teritorinės muitinės sprendimas dėl eksporto deklaracijos taisymo (b. l. 9-10).

Padarytas administracinis nusižengimas turėjo įtakos draudimų ir apribojimų, susijusių su prekėms taikomais saugos ir saugumo reikalavimais, taikymui, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį.

Už ANK 212 straipsnio 3 dalyje nurodyto pažeidimo padarymą asmeniui gali būti skiriama nuo 1 900 iki 3 000 eurų baudos.

Teismas, skirdamas nuobaudą, vadovaujasi ANK 22, 32, 34 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į I. N. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Taip pat atsižvelgia į tai, jog skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Byloje nustatyta I. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji pripažino administracinio nusižengimo padarymą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis).

I. N. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su prekyba, dirba, turi legalų pajamų šaltinį, neturi galiojančių nuobaudų (b. l. 26-27). Yra viena jos atsakomybę lengvinanti ir nėra sunkinančių aplinkybių. Ji augina mažametį vaiką, išsituokusi. Deklaravimo tvarkos pažeidimą pastebėjo pati ir inicijavo procesą dėl klaidos ištaisymo. Pažeidimas padarytas dėl neatsargumo. Tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą.

Teismas, atsižvelgdamas nustatytas faktines bylos aplinkybes, padaryto nusižengimo pobūdį, I. N. asmenybę ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, konstatuoja, jog šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, net ir minimalios administracinės nuobaudos pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį taikymas neatitiktų proporcingumo bei teisingumo reikalavimo, nes pažeidimas padarytas pirmą kartą, dėl neatsargumo, klaidos ištaisymo procesas inicijuotas pačios I. N.. Todėl teismo nuomone, nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus I. N. mažesnę baudą negu ANK 212 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali (ANK 34 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. N. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 3 dalyje ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jai 100 (vieno šimto) eurų baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; (duomenys neskelbtini) bankas Luminor Bank AB, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant baudą laukelyje unikalus mokėjimo kodas būtina nurodyti ROIK 20117130060.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.