Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2016-11-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-193-729/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-11-04
Bylos Nr.
1-193-729/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49314-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Grigonienė
Kaltinamasis
R. U.
Baudžiamoji byla Nr. 1-193-729/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49314-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.8.2.; 1.2.5.4.; 1.2.27.1.; 2.10.
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 4 d.Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Jurgita Grigonienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Margaritos Kiudytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

R. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1995-07-17, Klaipėdos r., Lietuva, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis P. V. žemės ūkyje darbininku, teistas 2013-09-13 Klaipėdos r. apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. U. nežymiai sužalojo savo šeimos narį:

2016-10-18, apie 20:55 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), R. U., konflikto su sugyventine M. E. metu, tyčia rankos kumščiu sudavė ne mažiau du kartus M. E. į veidą, padarydamas jai veido kairės pusės sumušimą su kairės akies vokų patinimu, poodinę kraujosruvą, odos nubrozdinimais vokų išoriniame krašte, kraujo išsiliejimu po akies jungine. Taip jis nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę M. E..

Kaltinamasis R. U. prisipažino padaręs nusikaltimą ir parodė, kad 2016-10-18 vakare jis buvo namuose girtas ir susibarė su sugyventine M. E., kuri jam priekaištavo dėl nepadėjimo prižiūrėti vaikus. Supykęs jis sudavė jai kumščiu į veidą, o po to pats išėjo iš namų. Dėl sugyventinės sumušimo labai gailisi, jos atsiprašė, ji jam atleido. Anksčiau nėra jos mušęs, tai pirmas kartas. Yra teistas, laisvės apribojimo bausmę atliko, per jos atlikimo laikotarpį jokių pažeidimų ar nusikaltimų nepadarė. Dirba, išlaiko šeimą, nori toliau gyventi su sugyventine ir kartu auginti vaikus ( b.l. 38-40).

Nukentėjusioji M. E. parodė, kad 2016-10-18 apie 20-21 val. namuose (duomenys neskelbtini) susipyko su sugyventiniu R. U., kuris buvo neblaivus. Ji jam priekaištavo, kad jis nepadeda jai prižiūrėti vaikų, tada jis staiga sudavė ranka jai du kartus per veidą. Netrukus po šių smūgių atsirado mėlynė po kaire akimi, skaudėjo. Po to Remigijus nieko nesakęs išėjo laukan. Ji išsikvietė policiją, buvo labai įsiutusi, todėl atvykus policijai šiek tiek perdėjo, sakydama, kad Remigijus ne tik sudavė rankomis į veidą, bet ir spardė. Kitą dieną jis jos atsiprašė, ji jam atleido ir jokių pretenzijų neturi ( b.l. 19-21).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2016-10-18 20.55 val. gavus pranešimą ir policijos pareigūnams nuvykus į įvykio vietą, adresu: (duomenys neskelbtini), nustatytas smurto artimoje aplinkoje faktas. Smurtą patyrusi M. E. paaiškino, kad jos sugyventinis R. U. kojomis ir rankomis spyrė ir trenkė jai į veidą. Moteris apsiverkusi, jos veido kairėje pusėje, paakyje matosi mėlynė. Iš įvykio vietos R. U. buvo pasišalinęs. Įvykio vietoje fotografuota, foto nuotraukoje užfiksuota kraujosruva M. E. veido kairėje pusėje, ties akimi. (b.l. 1-3, 4).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas įvykio vietoje darytas garso įrašas, iš kurio matyti, kad M. E. pasakoja, kad ją virtuvėje sumušė sugyventinis R. U.. Įvykio niekas nematė. (b.l. 14-16).

Iš specialisto išvados Nr. G 1904/201(03) matyti, kad M. E. buvo padarytas kairės pusės sumušimas su kairės akies vokų patinimu, poodine kraujosruva, odos nubrozdinimais vokų išoriniame krašte, kraujo išsiliejimu po akies jungine. Sužalojimas įgautas bukos traumos pasekoje, paveikus akies sritį kietu buku daiktu. Veide išskiriama viena trauminio poveikio vieta, į tą pačią vietą galėjo būti ir du poveikiai. Sužalojimas nežymiai sutrikdė sveikatą (b.l. 27-28).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus šiuos duomenis, kaltinamojo R. U. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., nes nustatyta, kad jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei M. E..

Kaltinamasis R. U. anksčiau teistas už kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką, administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė; ją sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Atsižvelgiant į visas šias bei bylos aplinkybes, kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma laisvės apribojimo bausmė, tikintis, kad ji sulaikys kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Be to, siekiant kiek įmanoma koreguoti R. U. elgesį ir apsaugoti jo šeimos narius nuo tolimesnio šio asmens smurtavimo, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str. teismas

nusprendžia:

R. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam bausmę – vienerius metus laisvės apribojimo, įpareigojant visą šį laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus – registruotis darbo biržoje.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, , įpareigojant visą šį laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus – registruotis darbo biržoje.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3d., 72² str., paskirti R. U. auklėjamojo poveikio priemonę- įpareigojimą per tris mėnesius nuo arešto bausmės atlikimo pabaigos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Išaiškinti R. U., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju, išnagrinėjęs bylą teismas ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus nukreiptas vykdymui.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Jurgita Grigonienė