Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-03-22 · Byla Nr. ATP-169-606/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2016-01-29Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-22Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-22
Bylos Nr.
ATP-169-606/2016
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-04881-2015-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Kategorijos
  • 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-169-606/2016Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04881-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.3.; 3.26.1.(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. kovo 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko Ramūno Šideikio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarimo, kuriuo D. M. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį nubausta 200 eurų dydžio bauda, neatimant teisės vairuoti transporto priemones,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarimu D. M. nubausta pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2015 m. gruodžio 27 d. 7.32 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, būdama neblaivi (nustatytas 0,58 promilės girtumas), vairavo automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas R. Šideikis prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – paskirti D. M. 289 Eur dydžio baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Nurodo, kad D. M. padarė tyčinį, grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo automobilį, būdama neblaivi, tuo sukeldama realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėms, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad asmens profesinė veikla ar darbo pobūdis, rūpinimasis artimaisiais, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl, apelianto nuomone, teismo nurodytos aplinkybės, kad D. M. kaltę pripažino ir dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, savo elgesį vertina kritiškai, o teisė vairuoti reikalinga dėl darbo ir sergančios mamos slaugai, nėra reikšmingos. D. M. privalėjo iš anksto numatyti galbūt kilsiančias pasekmes dėl alkoholio vartojimo, tačiau šių pasekmių nepaisė ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Apelianto manymu, apylinkės teismas kažkokių tai išskirtinių priežasčių, dėl kurių D. M. būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, už tokį grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. taikyti švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas, nenurodė. Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija .už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniui komfortu. ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko R. Šideikio apeliaciniame skunde keliamas paskirtos pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apelianto nuomone, skundžiamame nutarime apylinkės teismo nurodyti motyvai, kurių pagrindu D. M. buvo paskirta švelnesnė negu ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda, t. y., kad D. M. pripažino kaltę ir dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, savo elgesį vertina kritiškai, o teisė vairuoti reikalinga dėl darbo ir sergančios mamos slaugai, nėra reikšmingi, todėl prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – paskirti D. M. 289 Eur dydžio baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Pažymėtina ir tai, kad, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

Būtent ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad D. M. padarytas pažeidimas yra šiurkštus ir vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda teisės pažeidėjui turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl vien šios aplinkybės konstatavimas nėra pagrindas taikyti 30¹ straipsnį, būtina vertinti visas aplinkybes ir jų visumą, kuri sudaro pagrindą taikyti 30¹ straipsnį. Tačiau šiuo atveju apygardos teismas sutinka su tuo, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į visas aplinkybes ir jų visumą, D. M. ATPK 30¹ straipsnio nuostatas taikė pagrįstai.

D. M. anksčiau administracine tvarka už analogišką Kelių eismo taisyklių pažeidimą nebausta, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 12–15), nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, nustatyto neblaivumo laipsnis, pritaikius paklaidą, remiantis alkotesterio patikros sertifikato duomenimis, leistiną 0,4 promilės neblaivumo ribą viršija nežymiai – 0,16 promilės. Byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. S. pranešimas patvirtina, jog D. M. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja 1,5 etatu, jai iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), reikia nuvykti į darbą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl nuvykti ir parvykti kitu transportu nėra galimybės (b. l. 19). Tačiau akcentuotina, kad iš medicininių dokumentų išrašo nustatyta, jog D. M. turi seną sergančią mamą E. K., gyvenančią kartu su ja, mamai diagnozuota Alzheimerio liga. Dėl ligos mama nesigaudo vietovėje, pasiklysta mieste, kartais nepažįsta net dukros, mamai būtina nuolatinė slauga bei reikalinga nuolat lankytis pas medikus (b. l. 18).

Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo abejoti tuo, kad D. M. sena motina, gim. (duomenys neskelbtini) m., netgi dėl amžiaus pati savimi pasirūpinti negali, tačiau be to, iš medicininių dokumentų nustatyta, kad sergant Alzheimerio liga, reikalinga ne tik nuolatinė slauga, bet ir būtina laiku ir nuolat ją nuvežti pas medikus, o, esant nenuspėjamam sergančios motinos elgesiui bei būklei, ją nuolat vežti pas medikus ne savo, o visuomeniniu transportu, būtų labai sunku, todėl atėmimas teisės vairuoti transporto priemones sukeltų neigiamas pasekmes ne tik D. M., bet labiausiai jos sergančiai, savimi negalinčiai pasirūpinti motinai.

Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apygardos teismas konstatuoja, jog administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir D. M. neatėmus teisės vairuoti transporto priemones, tačiau nesutinka su D. M. paskirtos baudos, mažesnės negu ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos minimalios, dydžiu, kadangi D. M. jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jai galėtų būti paskirta mažesnė negu ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, nenurodė, todėl D. M., neperžengiant apeliacinio skundo ribų dėl nuobaudos – baudos – dydžio paskyrimo, skirtina ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko R. Šideikio apeliaciniame skunde prašoma paskirti – minimali – 289 Eur dydžio bauda. Todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėja

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarimą pakeisti.

D. M. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį paskirtosios nuobaudos – baudos – dydį padidinti iki 289 eurų.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė