- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Bylos Nr.
- 1-19-550/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalijus Kondratjevas
- Nukentėjusysis
- V. R.
- Kaltinamasis
- D. S.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsilavinimas vidurinis, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), teistumų neturintis,
kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. (KET pažeidimai sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012 m. gegužės 23 d. apie 19 val., D. S., Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) miestelio Kėdainių gatvėje, kelio Aristava-Kėdainiai-Cinkiškis 18 kilometre, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti automobilio, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkte nurodytus reikalavimus, vairuodamas G. J. priklausantį automobilį VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 161 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), sukdamas į kairę privalėdamas duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę (KET 161), iš Kėdainių gatvės sankryžoje sukdamas į kairėje esančią (duomenys neskelbtini) gatvę nedavė kelio tiesiai per sankryžą Kėdainių gatve važiavusiai dviratininkei V. R. ir į ją atsitrenkė, dėl ko, dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų V. R. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis D. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012 m. gegužės 23 d. jis kartu su pažįstamu E. J., pastarojo automobiliu VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini) nuvyko pas jo gimines į Panevėžyje, kur jis išgėrė, kiek nepamena, tačiau buvo apgirtęs. Jo draugas negėrė ir tos pačios dienos vakare, apie 18 val. 40 min. parvežė jį atgal į namus (duomenys neskelbtini) k. Apie 19 val. sugalvojęs nusipirkti cigarečių, jis sėdo už automobilio vairo ir vienas išvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestelio parduotuvę. Nors E. J. jį ir stabdė, jis vis viena išvažiavo. Parodė, kad automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti bei būdamas girtas. Kiek pamena kelio ir oro sąlygos buvo geros. Važiuojant pagrindiniu (duomenys neskelbtini) miestelio keliu nuo Cinkiškio pusės link Kėdainių m. pusės, matė priešais nuo Kėdainių m. pusės link Cinkiškio pagrindiniu keliu dviračiu važiuojančia moterį. Privažiavęs sankryžą, pasuko į kairę pusę, t.y. į (duomenys neskelbtini) gatvę. Manė, kad spės įsukti į gatvę dar iki privažiuos dviratininkė, tačiau nespėjo ir su ja susidūrė. Dviratininkę kliudė automobilio priekine dalimi. Kadangi pasimetė ir išsigando, prie partrenktos nukentėjusiosios nesustojo, o nuvažiavo toliau, tačiau privažiavęs iki parduotuvės aikštelės susivokė ką padarė, sustojo ir apsisukęs grįžo prie įvykio vietos. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Nukentėjusiosios atsiprašė, su ja buvo susitaikęs ir byla buvo nutraukta, tačiau jis nesumokėjo jai visų pinigų, todėl byla perduota teismui. Laiko, kad nukentėjusioji nepagrįstai reikalauja 30.000 Lt žalos atlyginimo, mano, kad žala tiek turtinė, tiek neturtinė yra jų sutarta 8000 Lt suma, iš kurios jis 2000 Lt jau yra sumokėjęs, dar 4000 Lt apmokėjo draudimas, tad jam liko ir jis sutinka sumokėti likusius 2000 Lt žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Be visiško kaltinamojo D. S. kaltės pripažinimo, jo kaltė pilnumoje įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, byloje pateiktais duomenimis ir rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusioji V. R. parodė, kad 2012 m. gegužės 23 d. apie 19 val., ji (duomenys neskelbtini) miestelyje dviračiu važiavo pagrindine Kėdainių gatve nuo Kėdainių pusės link namų (duomenys neskelbtini) k., t.y. Cinkiškio kryptimi. Važiavo kelio pakraščiu, atvažiuojančių automobilių nematė. Jai važiuojant tiesiai ir baigiant pravažiuoti sankryžą su į dešinė esančiu keliu ((duomenys neskelbtini) gatve), ją partrenkė ir nuo to momento ji nieko nepamena, kadangi neteko sąmonės. Sąmonę ji atgavo tik ligoninėje. Iš žmonių pasakojimų žino, kad ją partrenkė dideliu greičiu nuo Cinkiškio pusės atvažiavęs ir sankryžoje į (duomenys neskelbtini) gatvę sukęs baltą automobilį vairavęs kaltinamasis. Žmonės jai pasakojo, kad ji buvo partrenkta jau pravažiavus sankryžą apie 4-5 m. Tik iš pasakojimų ji žino, kad po smūgio ją užmetė ant automobilio, o ją partrenkęs automobilis nesustojo ir nuvažiavo toliau, tačiau prie parduotuvės aikštelės jį sulaikė. Žmonės taip pat pasakojo, kad priėjęs prie jos kaltinamasis ją iškoliojo dėl to, kad ji sudaužė automobilio stiklą. Patvirtino, jog ji su kaltinamuoju buvo susitaikiusi, tačiau pastarasis nevykdė įsipareigojimo ir neatlygino jai sutartos visos žalos, todėl ji ir kreipėsi dėl bylos atnaujinimo. Parodė, kad autoįvykio metu jai buvo konstatuoti kairio žastikaulio ir kairio šono šonkaulių lūžimai, sutrenkta galva, patyrė nugaros ir stuburo traumą, pablogėjo jos savijauta ir rega, dažnai skauda galvą. Ji iki šiol yra gydoma ir nors turėjo sveikatos problemų ir iš anksčiau, tačiau po patirtų traumų jos ligos dar labiau paaštrėjo. Parodė, kad dėl eismo įvykio ji patyrė didelius išgyvenimus, sukrėtimą, buvo ilgai gydoma, teko daug važinėti pas gydytojus, darytis įvairius tyrimus, pirkti daug vaistų. Savo patirtus išgyvenimus ji įvertina 30.000 Lt neturtine žala, kurios dalis 2000 Lt yra atliginti kaltinamojo bei 4000 Lt atlyginti draudimo, tad prašo priteisti likusią 24.000 Lt neturtinę žalą. Taip pat prašo priteisti ir jai padarytą turtinę žalą. Viso jai buvo padaryta 1189,63 Lt turtinės žalos, dalis kurios, t.y. 364,19 Lt buvo atlyginti draudimo, apmokant jai už dviratį, 84,49 Lt gydimo išlaidų bei 84,70 Lt kelionės išlaidų, tad jai liko neatlyginta 321,65 Lt kelios išlaidų, 304,35 Lt gydymo išlaidų, bei dveji tyrimai Panevėžyje po 90 Lt ir 60 Lt bei kelionės išlaidos į Panevėžio miestą, tad prašo priteisti jai likusią neišmokėtą 825,44 Lt sumą.
Liudytojas V. M. parodė, kad jis 2012-05-23 buvo (duomenys neskelbtini) miestelyje Kėdainių g. esančiame turgelyje, kur prekiavo daržovėmis. Apie 19 val. eidamas į parduotuvę, pamatė nuo Kėdainių m. pusės link Cinkiškio keliu dviračiu važiuojančią V. R.. V. R. važiavo dešiniu kelkraščiu. Tuo pat metu nuo Cinkiškio pusės link Kėdainių m. važiavo baltos spalvos automobilis VW Golf. Automobilis važiavo nemažu greičiu ir sankryžoje pasuko į kairę link (duomenys neskelbtini) gatvės, kur viduryje sankryžos trenkėsi į sankryžoje tiesiai pagrindiniu keliu dviračiu važiavusią V. R.. Partrenkęs dviratininkę automobilis nuvažiavo toliau (duomenys neskelbtini) gatve link parduotuvės aikštelės, kur jį sustabdė ir sulaikė ten buvę jaunuoliai bei privertė automobilį vairavusį D. S. grįžti atgal į įvykio vietą. Matė kaip moteris nutempė sankryžos viduryje gulėjusią nukentėjusiąją į kelkraštį. Nukentėjusioji buvo be nesąmoninga, gi D. S. ją koliojo, šaukė, kad ji sudaužė jo automobilio stiklą. Netrukus atvyko greitoji ir nukentėjusiąją išsivežė.
Byloje pateikta eismo įvykio vietos schema nurodo į tai, jog įvykio vieta yra Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) miestelio Kėdainių gatvėje, kelio Aristava-Kėdainiai-Cinkiškis 17,65 kilometre. Apžiūros metu įvykio vietoje užfiksuota automobilio VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini) po jo pasišalinimo iš eismo įvykio ir dviračio padėtis. Sudaryta įvykio vietos schema. (1 t., b.l. 3-7)
Iš byloje esančio transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolo matyti, jo tyrimo metu apžiūrėjus nukentėjusiajai V. R. priklausantį dviratį, jam nustatyti priekinio rato ir priekinio sparno apgadinimai (1 t., b.l. 21)
Iš byloje esančio transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolo matyti, jo tyrimo metu apžiūrėjus automobilį VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini) nustatyti ir užfiksuoti automobilio išoriniai apgadinimai ant priekinio bamperio, variklio dangčio, dešinio sparno, priekinio valstybinio numerio ženklo ir priekinio stiklo (1 t., b.l. 23-24).
Iš byloje pateiktos specialisto išvados Nr. T-A 4815/12(01) matyti, kad V. R. kraujyje alkoholio nerasta (1 t., b.l. 31).
Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, kad 2012-05-23 19 val. 51 min. D. S. užfiksuotas 4,69 promilių girtumas (1 t., b.l. 32).
Byloje pateiktas specialisto išvada Nr. T-A4814/12(01) nurodo į tai, jog atlikus D. S. kraujo tyrimą, jo kraujyje rasta 2,35 promilių alkoholio (1 t., b.l. 34).
Iš byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados Nr. G158/12(12) matyti, kad V. R. buvo padaryti šie sužalojimai: muštinė galvos žaizda, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, kairio raktikaulio ir kairės pusės III ir IV šonkaulių lūžimas. Sužalojimai padaryti autoįvykio metu po susidūrimo dviračio su automobiliu, nukentėjusiajai nugriuvus ir atsitrenkus į kietą pagrindą. Dėl sužalojimų nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 46-48).
Iš byloje esančio teismo medicinos ekspertizės akto Nr. EG11/13(12) matyti, kad papildomai pateikti dokumentai bei išrašai iš medicininių dokumentų naujų sužalojimų nukentėjusiajai V. R. nekonstatuoja. Naujai pateikti medicininiai dokumentai fiksuoja senus (chroninius) susirgimus, kurie jokio ryšio su 2012-05-23 autoįvykio patirtais sužalojimais neturi. Ligos ir traumos nurodomos nukentėjusiosios yra išsivysčiusios žymiai anksčiau ir chroninės (lėtinio pobūdžio). Pagrindo keisti sveikatos sutrikdymo masto, nurodyto teismo medicinos specialisto išvadoje, nėra (1 t., b.l. 156-160).
Pateiktų byloje įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamasis D. S. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiktą, t.y. kad jis 2012 m. gegužės 23 d. apie 19 val., Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) miestelio Kėdainių gatvėje, kelio Aristava-Kėdainiai-Cinkiškis 18 kilometre, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti automobilio, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkte nurodytus reikalavimus, vairuodamas G. J. priklausantį automobilį VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 161 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), sukdamas į kairę privalėdamas duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę (KET 161), iš Kėdainių gatvės sankryžoje sukdamas į kairėje esančią (duomenys neskelbtini) gatvę nedavė kelio tiesiai per sankryžą Kėdainių gatve važiavusiai dviratininkei V. R. ir į ją atsitrenkė, dėl ko, dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų V. R. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo D. S. parodymus, kuriais jis visiškai pripažino savo kaltę dėl sukelto autoįvykio, pilnumoje patvirtina byloje pateikti nukentėjusiosios V. R. ir liudytojo V. M. parodymai, įvykio vietoje fiksuotos autoįvykio aplinkybės, transporto priemonių techninės apžiūros aktai, teismo medicinos specialistų išvados dėl sveikatos sutrikdymų nustatymo, kaltinamojo neblaivumą nustatantys asmens blaivumo testas ir specialisto išvada. Nustatyta, kad kaltinamojo veika ir kiliosios pasekmės yra priežastiniame ryšyje, tad nekelia abejonių, jog teisės vairuoti transporto priemones neturinčio ir apsvaigusio nuo alkoholio kaltinamojo D. S. padaryti pažeidimai, nesilaikant KET 9, 14 ir 161 punktuose nurodytų reikalavimų, sukėlė autoįvykį, kurio metu ir buvo nesunkiai sutrikdyta V. R. sveikata. Nurodytų byloje duomenų ir įrodymų visumos pagrindu teismas laiko esant pilnai įrodytu, jog kaltinamasis įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 281 str. 2 d., kaip apsvaigusio nuo alkoholio asmens įvykdytas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą, kvalifikuota pagrįstai ir tinkamai.
Bausmės skyrimas. Teismas, skirdamas bausmės rūšį ir dydį kaltinamajam D. S., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, kitas BK 54 str. nustatytus bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamasis D. S., pažeidęs KET reikalavimus, įvykdė neatsargų nusikaltimą, kurio metu nukentėjusiajai V. R. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Sprendžiant klausimą dėl bausmės skyrimo atsižvelgtina ir į kaltinamojo kaltės laipsnį, t.y. nors D. S. kaltinamas neatsargia nusikalstama veika, tačiau šią veiką įvykdė ne tik kad būdamas sunkiame girtumo laipsnyje, bet ir vairuodamas automobilį neturint teisės vairuoti transporto priemonių, t.y. tuo sukeldamas padidintą pavojų aplinkiniams. Kaltinamojo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, jog padaręs nusikaltimą kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai galisi, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas neteistas, administracine tvarka nebaustas (1 t., b.l. 73). Kaltinamasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininku pardavėju, bendrovės administracijos charakterizuojamas išimtinai teigiamai (2 t., b.l. 8), Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (1 t., b.l. 75). Visuma nurodytų aplinkybių leidžia kaltinamąjį charakterizuoti teigiamai. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas laiko, jog sankcijose numatytomis švelnesnėmis bausmių rūšimis skirtinos bausmės tikslai negali būti pasiekti, gi realus laisvės atėmimas būtu aiškiai per griežta bausmė ir neatitiktų nukentėjusiosios teisėtų lūkesčių ir interesų į žalos atlyginimą, todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtinas BK 75 str. 1 d. tvarka, taip pasiekiant bausmės skyrimo tikslų bei nukentėjusiosios interesų apsaugą. Pagrindų taikyti baudžiamojo poveikio priemonės nėra.
Dėl civilinio ieškinio.
Nukentėjusioji V. R. pateikė teismui ieškinį dėl 24.000 Lt neturtinės ir 825,44 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo bei priteisimo 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nukentėjusioji parodė, kad po eismo įvykio jai vis dar tenka gydytis, ji nuolat patiria skausmus ir nepatogumus, nurodo, kad jai buvo atliktos dvi operacijos bei dar laukia operacija. Ji iki šiol jaučia galvos skausmus, paūmėjo jos stuburo trauma, pablogėjo jos regėjimas. Ilgą laiką ji buvo nedarbinga, jai teko nuolat važinėti į gydimo įstaigas, darytis įvairius tyrimus. Turėjo pirkti medikamentus ir vaistus, kad sumažinti skausmus. Dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, fizinio skausmo ir nepatogumų, ji neturtinę žalą įvertina 30.000 Lt. Nurodė, jog į nurodomą neturtinės žalos atlyginimą įskaičius kaltinamojo jai sumokėtus 2000 Lt bei AB „Lietuvos draudimas“ jai išmokėtą 4000 Lt suma, prašo priteisti iš jų 24.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat prašo priteisti ir jai padarytą turtinę žalą. Nurodė, kad viso jai buvo padaryta 1189,63 Lt turtinė žala, Dalį šios žalos - 364,19 Lt jai išmokėjo AB „Lietuvos draudimas“, taip atlygindamas jai 195 Lt už dviratį, 84,49 Lt gydimo išlaidų bei 84,70 Lt kelionės išlaidų. Likusi neatlyginta turtinės žalos dalis sudaro 825,44 Lt, t.y. 321,65 Lt kelios išlaidų, 304,35 Lt gydimo išlaidų, bei dveji tyrimai Panevėžyje po 90 Lt ir 60 Lt bei kelionės išlaidos į Panevėžio miestą.
Ieškinys tenkintinas dalinai.
Nustatyta, jog kaltinamasis D. S. yra draustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“. Draudimo bendrovė pagrįstai laikytina atsakovu šioje byloje ir neša atsakomybę draudimo sutarties, CK 6.254 str., 6.1018 str., LR Vyriausybės nutarimo Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos išmokėjimo taisyklių pagrindais, gi kaltinamasis turi pareigą atlyginti žalą tiek, kiek nustatyta žala viršija numatytą draudimo sutartyje.
Teismas pripažįsta nukentėjusiosios V. R. teisę į ieškininių reikalavimų dėl neturtinės žalos patenkinimą, kadangi nekelia abejonės, jog nukentėjusiosios autoįvykio metu patyrė stresą bei išgąstį, juto skausmą bei dėl sužalojimų jautė nepatogumus ir diskomfortą. Pažymėtina, jog neturinės žalos atlyginimas savo apimtimi yra kompensuojamojo pobūdžio išmoka, kuria siekiama sušvelninti nukentėjusiųjų netektį, patirtus išgyvenimus, skausmą ir kt. Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas įvertina ir tas aplinkybes, kurios siejamos su po eismo įvykio likusiomis pasekmėmis nukentėjusiųjų sveikatai. Nustatyta, jog dėl patirto sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai V. R. liekamųjų pasekmių dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nėra nustatyta (teismo medicinos ekspertizės akto Nr. EG11/13(12) išvados), tačiau naujos traumos sukėlė paūmėjimą ankstesnių ligų, ką patvirtina byloje pateikti medicininiai duomenys (1 t., b.l. 139-148, 2 t. b.l. 45). Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas įvertina ir nukentėjusiosios nedarbingumą, jos gydimosi trukmę. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio atsižvelgtina ir į kaltinamojo kaltės laipsnį, nors D. S. kaltinamas neatsargia nusikalstama veika, tačiau šią veiką įvykdė ne tik kad būdamas sunkiame girtumo laipsnyje, bet ir vairuodamas automobilį neturint teisės vairuoti transporto priemonių. Taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę bei socialinę padėtis – D. S. dirba ir gauna (nors ir minimalias) pastovias pajamas. Pažymėtina ir tai, jog kaltinamasis nukentėjusiajai jau yra sumokėjęs 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai išmokėjo 4000 Lt neturinės žalos atlyginimo. Išdėstytų aplinkybių pagrindu bei atsižvelgdamas į teismų formuojamą neturtinės žalos atlyginimo praktiką, teismas laiko, jog nukentėjusiosios V. R. prašoma priteisi 30.000 Lt neturtinė žala (neskaitant atlygintos 6000 Lt žalos) yra aiškiai per didelė, todėl jos prašoma priteisti neturtinė žala mažintina, nustatant, jog nukentėjusiajai yra priteistina 15000 Lt (neskaitant atlygintos 6000 Lt žalos) neturtinės žalos atlyginimo. Priteistina iš nukentėjusiajai neturtinė žala, įskaičius kaltinamojo ir draudimo išmokėtą 6000 Lt sumą, sudaro 9000 Lt. Kadangi neturtinės žalos atlyginimo ribos pagal draudimo polisą sudaro 2500 EUR arba 8632 Lt, o AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo nukentėjusiajai tik 4000 Lt neturinės žalos atlyginimo, todėl iš AB „Lietuvos draudimas“ gali būti išieškoma tik likusi neišmokėta draudiminė suma - 4632 Lt (8632-4000) neturtinės žalos, gi likusi neturinės žalos atlyginimo suma priteistina iš kaltinamojo D. S., kuriam pareiga atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą kyla CK 6.263 str. 2 d. pagrindais, todėl nukentėjusiajai V. R. iš AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 4632 Lt, o likusi 4368 Lt neturtinės žalos atlyginimo dalis nukentėjusiajai priteistina iš kaltinamojo D. S..
Dėl nukentėjusiosios V. R. ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas susipažinęs su nukentėjusiosios V. R. pateiktais jos turtinę žalą pagrindžiančiais įrodymais, laiko nukentėjusiosios reikalavimo pagristu iš dalies. Nustatyta, jog nukentėjusiajai dėl autoįvykio buvo padaryta 1189,63 Lt turtinė žala, dalis kurios, t.y. 364,19 Lt buvo atlyginti AB „Lietuvos draudimas“, apmokant nukentėjusiajai už dviratį, 84,49 Lt gydimo išlaidų bei 84,70 Lt kelionės išlaidų. Nukentėjusioji nurodo, jog likusi neatlyginta žalos dalis sudaro 825,44 Lt sumą, t.y. 321,65 Lt kelionės išlaidų, 304,35 Lt gydimo išlaidų, bei dveji tyrimai Panevėžyje po 90 Lt ir 60 Lt bei kelionės išlaidos į Panevėžio miestą. Teismas įvertinęs tai, jog nukentėjusiajai draudimo įstaiga yra atlyginusi dalį išlaidų, t.y. 84,49 Lt gydimo išlaidų bei 84,70 Lt kelionės išlaidų, laiko, jog neesant duomenų, jog šios sumos nėra įskaitytos į prašomas priteisti sumas (byloje pateikti kvitai ir bilietai nurodo į tai, jog šios sumos buvo dubliuotos), teismas laiko, jog iš prašomų priteisti 321,65 Lt kelionės išlaidų išminusuotina draudimo išmokėta 84,70 Lt kelionės išlaidų suma bei iš prašomų priteisti 304,35 Lt gydimo išlaidų išminusuotina 84,49 Lt gydimo išlaidų suma, todėl iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai priteistina 236,95 Lt (321,65-84,70) kelionės išlaidų, 219,86 Lt (304,35-84,49) ir 150 Lt tyrimų Panevėžyje suma, - viso 606,81 Lt turtinės žalos
Nukentėjusioji V. R. pareiškė prašymą ir dėl 500 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusioji naudojosi advokato pagalba surašant ieškinį bei atstovaujant ją teisme (2 t., b.l. 20-22, 44, 46), todėl iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteistino V. R. turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 301-303 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. (KET pažeidimai sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą), ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems (1) metams.
Taikyti BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą D. S. atidėti vienerių (1) metų ir šešių (6) mėnesių laikui, įpareigojant dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, - panaikinti.
Priteisti iš nuteistojo D. S. nukentėjusiosios V. R. naudai keturis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt aštuonis (4368) litus neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiosios V. R. naudai keturis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt du (4632) litus neturtinės bei šešis šimtus šešis (606) litus ir 81 centą turtinės žalos atlyginimo
Priteisti iš nuteistojo D. S. nukentėjusiosios V. R. naudai penkis šimtus (500) litų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.