Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėn.; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 mėn. laisvės atėmimas; Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė 6 MGL (300 Eur) bauda, į bausmės laiką įskaičius laikiname sulaikyme išbūtą laiką, laikyta, kad neatlikta bausmės dalis – 2 MGL (100 Eur) bauda),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. N. 2019 m. balandžio 7 d., laikotarpyje nuo 11.53 val. iki 12.23 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, žodinio konflikto metu su nukentėjusiąja A. B. tyčia rankos kumščiu vieną kartą sudavė jai į veido sritį, taip padarė A. B. poodines kraujosruvas akių vokuose, nosies kaulų lūžį, dėl to A. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamajam M. N. pripažinus kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, patvirtinus ikiteisminio tyrimo metu duotus išsamius parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorui ir kaltinamajam sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi teismui nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis). Be kaltinamojo M. N. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 634/2019 (05) matyti, kad poodinės kraujosruvos akių vokuose, nosies kaulų lūžis A. B. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2019 m. balandžio 7 d. Sužalojimas A. B. galėjo būti padarytas vieno smūgio pasekoje. Sužalojimas A. B. padarytas pašalinės jėgos poveikyje. A. B. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 66).

Kaltinamojo M. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir, kaip nurodė pats kaltinamasis, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, iš bylos duomenų matyti, kad M. N. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu teistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), t. y. už pasikėsinimą padaryti 3 tyčinius nusikaltimus, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 mėn. laisvės atėmimas (2 t., b. l. 51–64). Iš pataisos įstaigos atlikęs bausmę jis paleistas 2017 m. lapkričio 7 d. (2 t., b. l. 23–43). Teistumas už šias veikas padarant naują veiką nebuvo išnykęs (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Kadangi naują tyčinį nusikaltimą M. N. padarė neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinius nusikaltimus, laikytina, jog šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu, kaip tai suprantama pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, o tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgęs į visas nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, įvertinęs kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, anksčiau jam taikytas bausmes, teismas daro išvadą, kad labiausiai bausmės paskirtį šiuo atveju atitinka sankcijoje numatyta arešto bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis negu šios bausmės vidurkis – 30 parų. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu, iki 20 parų arešto.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis ir 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu M. N. skirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 6 d. baudžiamuoju įsakymu jam skirta ir neatlikta bausmės dalimi – 100 Eur bauda, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 20 parų areštą ir 100 Eur baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. balandžio 7 d. 13.10 val. iki 2019 m. balandžio 8 d. 13.45 val. (2 paros).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikintinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 299,67 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį sudaro nukentėjusiajai A. B. dėl patirtų sužalojimų suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina, bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (1 t., b. l. 23–33). Teismo vertinimu, civilinis ieškinys yra pagrįstas byloje surinktais įrodymais (suteiktų paslaugų įkainiais), pats kaltinamasis teismo posėdyje pripažino šio civilinio ieškinio pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala padaryta kaltinamojo tiesioginiais tyčiniais veiksmais, Panevėžio teritorinė ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš M. N. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisiant 299,67 Eur turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiajai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Nukentėjusioji A. B. teismo posėdyje pareiškė 4000 Eur civilinį ieškinį patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019).

Šioje byloje nustatyta, kad M. N. 2019 m. balandžio 7 d. žodinio konflikto metu su nukentėjusiąja A. B. tyčia rankos kumščiu vieną kartą sudavė jai į veido sritį, taip padarė A. B. poodines kraujosruvas akių vokuose, nosies kaulų lūžį, dėl to A. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kitą dieną nukentėjusiajai Respublikinėje Panevėžio ligoninėje buvo suteiktos specialistų konsultacijos, atlikti reikalingi tyrimai. 2019 m. balandžio 11–12 d. atlikus reikalingus tyrimus, 2019 m. balandžio 12–13 d. nukentėjusioji buvo gydyta stacionare, atlikta nosies operacija. Nors nedarbingumas nukentėjusiajai nebuvo išduotas, nes ji sužalojimo metu neturėjo darbo, tačiau specialisto išvadoje nurodyta, kad dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Pati civilinė ieškovė nurodė, kad sužalojimų pasekmes jautė ilgai, nes mėlynės neišnyko ir skaudėjo mėnesį tai tikrai, visą tą laiką negalėjo nuvykusi užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ieškoti naujo darbo, po operacijos yra išlikęs nosies jautrumas.

Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus ir pačios civilinės ieškovės paaiškinimus, teismui nekyla abejonių, kad dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų (į veido sritį suduoto smūgio), dėl kurių buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir šalinant pasekmes atlikta nosies operacija, nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, įvairius nepatogumus, nes kraujosruvos veido srityje ir patinusi nosis trukdė naujo darbo paieškoms, pilnaverčiam civilinės ieškovės gyvenimui, sukėlė diskomfortą bendraujant su kitais asmenimis. Atsižvelgęs į nukentėjusiajai padaryto kūno sužalojimo pobūdį, mastą ir dėl to jos patirtus nepatogumus, išgyvenimus bei fizines kančias, įvertinęs sužalojimų gydymo trukmę (kaip nurodė pati civilinė ieškovė, po mėnesio sveikatos būklė jau buvo pagerėjusi, šiuo metu ji jau yra susiradusi darbą), taip pat formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir nukentėjusiosios naudai iš kaltinamojo priteisti 1200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šiuo atveju iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus į bylą pateiktos pažymos Nr. NTP-7-4541 matyti, kad išlaidos už antrinę teisinę pagalbą, teiktą nukentėjusiajai A. B., sudaro 231,79 Eur (2 t., b. l. 101). Priežasčių, dėl kurių šios išlaidos turėtų būti nepriteisiamos iš kaltinamojo ar mažinamas jų dydis (kaltinamasi šiuo metu dirba, šios išlaidos nėra labai didelės), teismas nenustatė. Atsižvelgęs į tai, teismas valstybės naudai priteisia iš kaltinamojo M. N. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 231,79 Eur.

Taip pat vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo M. N. valstybei išieškotinos 7,60 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

M. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis ir 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 6 d. baudžiamuoju įsakymu M. N. skirta ir neatlikta bausmės dalimi – 100 Eur (vieno šimto eurų) bauda, paskiriant jam galutinę subendrintą bausmę – 20 (dvidešimties) parų areštą ir 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaityti M. N. laikiname sulaikyme išbūtą laiką – 2 (dvi) paras, prilyginant jas 2 (dviem) arešto paroms, ir laikyti, kad M. N. yra atlikęs 2 (dvi) paras arešto bausmės.

Išaiškinti M. N., kad jis ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių. Jeigu M. N. dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėtų per nurodytą terminą atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių, jis pravalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. M. N. per 7 (septynias) dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga kreipsis į teritorinį policijos padalinį dėl jo paieškos paskelbimo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš M. N. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 299,67 Eur (du šimtus devyniasdešimt devynis eurus 67 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios A. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš M. N. nukentėjusiosios A. B. naudai priteisti 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą nukentėjusiosios A. B. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš M. N. 231,79 Eur (du šimtus trisdešimt vieną eurą 79 ct) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš M. N. 7,60 Eur (septynis eurus 60 ct) valstybei proceso išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (pašto išlaidas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.