Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1972-01-28, Šalčininkų r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini) 45-14, teistas 6 kartus:

2000-09-25 Varėnos r. apylinkės teismo pagal 272 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 m. su viso turto konfiskavimu. Pritaikius LR 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 2 d. 2 p., bausmė sumažinta 1/5, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams su viso turto konfiskavimu. Varėnos r. apyl. teismo 2003-07-23 nutartimi Varėnos r. apyl. teismo 2000-09-25 nuosprendis pakeistas – veika iš LR BK 272 str. 2 d., perkvalifikuota į LR BK 180 str. 2 d., paskirta 3 metų 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2003-09-18 nutartimi, Varėnos r. apyl. teismo 2003-07-23 nutartis pakeista – veika iš LR BK 272 str. 2 d. perkvalifikuota į LR BK 180 str. 1 d., paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

2001-05-23 Vilniaus apygardos teismo pagal 272 str. 3 d., 272 str. 2 d., 206 str., 281 str. 1 d., 42 str., 35 str., laisvės atėmimu 6 m. su turto konfiskavimu. Vadovaujantis LR BK 42 str. 4 d., paskirtą bausmę subendrinus su Varėnos r. apyl. teismo 2000-09-25 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 metams su turto konfiskavimu. Vadovaujantis LR BK 42 str. 1 d., 4 d., Vilniaus apygardos teismo 2001-05-23 nuosprendžiu paskirtąsias bausmes subendrinus su Varėnos r. apyl. teismo 2000-09-25 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė su viso turto konfiskavimu. Vilniaus apygardos teismo 2003-11-06 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2001-05-23 nuosprendis pakeistas – veikos perkvalifikuotos. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 8 d., paskirtas bausmes iš dalies subendrinus su Vilniaus apygardos teismo 2001-05-23 nuosprendžiu pagal LR 1961 m. BK 206 str. paskirta bausme ir 2003-07-23 Varėnos r. apyl. teismo nutartimi paskirta bei 2003-09-18 Vilniaus apygardos teismo nutartimi pakeista bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 4 metams 3 mėn.

2001-08-17 Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo pagal 275 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m. Vadovaujantis LR BK 42 str., bausmę subendrinus su 2000-09-25 Varėnos r. apyl. teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams su turto konfiskavimu. Vilniaus m. 1-ojo apyl. teismo 2002-05-06 nutartimi, vadovaujantis LR BPK 405 str. 414 str., LR BK 42 str., Vilniaus m. 1 apyl. teismo 2001-08-17 ir Vilniaus apygardos teismo 2001-05-23 nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė bausmė – 7 metai laisvės atėmimo su viso turto konfiskavimu. Vilniaus m. 1-ojo apyl. teismo 2003-07-08 nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 str. 8 d. subendrinus 2001-08-17 Vilniaus m. 1 apyl. teismo ir 2001-05-23 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes, paskirta galutinė bausmė – 6 metai laisvės atėmimo su turto konfiskavimu. Vilniaus m. 1-ojo apyl. teismo 2003-12-16 nutartimi, veiką pagal Vilniaus 1-ojo apyl. teismo 2001-08-17 nuosprendį perkvalifikavus iš 1961 m. LR BK 275 str. 1 d. į 2000 m. LR BK 183 str. 1 d., paskirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 63 str. 8 d., šią bausmę subendrinus su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2001-05-23 nuosprendžiu, pakeista 2002-10-08 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi, bei Vilniaus apygardos teismo 2003-11-06 nutartimi, galutinė bausmė paskirta 4 metai 3 mėn. laisvės atėmimo.

2006-03-07 Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo pagal LR BK 281 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 mėn. Vadovaujantis LR BK 64 str., pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos 2003-12-16 Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo nutartimi. Galutinė bausmė – 6 mėn. laisvės atėmimo.

2006-03-24 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 300 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 63 str. laisvės atėmimu 11 mėn. Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p. 9 d., Vilniaus m. 2-ojo apyl. teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus m. 1 apyl. teismo 2006-03-07 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta 11 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 6 mėn. laisvės atėmimo.

2006-05-17 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 181 str. 2 d., 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus m. 2 apyl. teismo 2006-03-24 nuosprendžiu paskirta bausme, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėn. Pritaikius LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 2006-05-17 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su 2006-03-07 Vilniaus m. 1-ojo apyl. teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliko, paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos 2008-03-21, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 213 str. 2 d.

V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1971-05-17, Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyvenantis G. V. g. 11-130, Vilniuje, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini). 2-45, Vilniuje, teistas 3 kartus:

1993-08-18 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo pagal BK 16 str. 146 str. 3 d. ir 235 str. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Pritaikius BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams.

1998-01-16 Vilniaus apygardos teismo pagal 16 str. 2 d., 105 str. 8 p., 234 str. 1 d., 204 str., 42 str., laisvės atėmimu 12 m. su ½ turto konfiskavimu, 2003-06-09 Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BVK 157 str., paleistas lygtinai 5 metams 1 mėn., 2008-07-17 išbrauktas iš Vilniaus pataisos inspekcijos įskaitos, kaip atlikęs bausmę. Nusikaltimą, už kurį nuteistas 2009-08-18 nuosprendžiu, padarė 2007 m., t.y. lygtinio paleidimo metu.

2009-08-18 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 213 str. 2 d. laisvės atėmimu 7 m.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. ir 3 d., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Vilniaus apygardos teismo 1998-01-16 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams, šiuo metu atliekantis jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kaltinamas pagal Lietuvos respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. S. apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent, jis, veikdamas kartu su V. K., turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą – S. G. ir S. P. priklausantį turtą – 94 000 litų vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, pagal tarpusavio susitarimą žadėdamas S. G. bei S. P. padėti sutvarkyti šio buto paveldėjimo dokumentus bei jį parduoti, ir tokiu būdu įgijęs pastarųjų pasitikėjimą, suklaidino S. G. bei jos interesus atstovaujančią seserį L. T. dėl esminių šio buto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo aplinkybių, t.y. pasinaudodamas tuo, kad S. G. įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu patikėjo L. T. atstovauti jos interesus visose įstaigose, vesti paveldėjimo pagal įstatymą bylą bei valdyti ir tvarkyti visą turtą, o S. P. 2009-06-03 išduoto įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu patikėjo J. S. vesti paveldėjimo bylą, atstovauti ją visose Lietuvos Respublikos teismo įstaigose bei parduoti savo nuožiūra nekilnojamąjį turtą, ir žinodamas, kad dėl blogo lietuvių kalbos mokėjimo pasirašomų dokumentų turinys L. T. nėra aiškiai suprantamas, turėdamas S. G. jam patikėtus dokumentus – (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, esančio buto bylą, testamentą, sutartį dėl buto privatizavimo, V. Z. ištuokos bei mirties liudijimus, atsiskaitymo už butą bei dujas knygeles, pažymą dėl palikimo priėmimo, pažymą apie V. Z. mirtį bei disponuodamas jais, susitarė su V. K. suklaidinti L. T. dėl minėto buto pirkimo-pardavimo sutarties esminių aplinkybių, t.y. įtikinę L. T., jog S. P. priklausanti ¼ buto, esančio (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, dalis pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu atiteks S. G., 2009-07-03 Vilniaus miesto 35-ajame notariniame biure, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini) 8, pateikė pasirašyti L. T., atstovaujamai S. G., buto (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, 2009-07-03 pirkimo-pardavimo sutartį, įtvirtinę joje tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y., kad L. T., atstovaudama S. G. bei J. S., atstovaudamas S. P., parduoda, o V. K. už 90 000 Lt perka butą, esantį (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, kurio kainą V. K. L. T. bei J. S. atitinkamai – 67 500 litų ir 22 55 litų sumokėjo iki šio sandorio pasirašymo momento. Tokiu būdu, apgaule užvaldęs svetimą turtą, nukentėjusiajai S. G. padarė 70 500 litų, o S. P. – 23 500 litų turtinę žalą.

Be to, J. S. suklastojo bei panaudojo suklastotą dokumentą, dėl ko buvo padaryta didelė žala, o būtent, jis, veikdamas kartu su V. K., turėdamas tikslą suklastoti tikrą dokumentą ir jį panaudoti, 2009 m. liepos 3 d., atvyko į Vilniaus miesto 35-ąjį notarų biurą, esantį (duomenys neskelbtini) 8, Vilniuje, kur notarui melagingai pareiškė, jog V. K. perka, o S. G., atstovaujama L. T., bei S. P. , atstovaujama J. S., parduoda butą, esantį (duomenys neskelbtini) 44 – 11, Vilniuje, už kurį neva V. K. iki sutarties pasirašymo sumokėjo L. T., atstovaujamai S. G. 67 500 Lt., o J. S., atstovaujamam S. P., 22 500 Lt, ir taip suklaidinę notarą, suklastojo tikrą dokumentą – 2009-07-03 pasirašė tariamą sandorį dėl buto pirkimo-pardavimo, kuriuo, neva, S. G., atstovaujama L. T., parduoda jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią ¾ dalį ir pardavėja S. P., atstovaujama J. S., parduoda jai nuosavybės teise priklausančią ¼ dalį, o pirkėjas – V. K. asmeninės nuosavybės teise perka butą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), už 90 000 Lt, iš kurių – 22 500 Lt J. S., atstovaujantis pardavėjai S. P., gavo iš pirkėjo – V. K. prieš pasirašant šią sutartį ir patvirtina, kad S. P. neturi jokių pretenzijų V. K. dėl minėtos sumos bei 67 500 Lt L. T., atstovaujanti pardavėjai S. G., gavo iš pirkėjo V. K. prieš pasirašant šią sutartį ir patvirtina, kad S. G. neturi jokių pretenzijų V. K. dėl minėtos sumos, po ko, šią sutartį pasirašius visoms šalims, 2009-07-09, 9.20 val. notarė A. P. patvirtino, suteikdama notarinio registro numerį 3289-7. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. K. sutartį panaudojo 2009-07-03, pateikdamas Valstybės įmonės registrų centrui, V. K. g. 18, Vilniuje, siekdamas įregistruoti nuosavybės teisę į butą esantį, (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, tokiais savo veiksmais padarė didelę žalą - S. G. 70 500 litų, o S. P. – 23 500 litų.

Be to, J. S. organizavo didelės vertės vertybinio popieriaus – netikro vekselio pagaminimą, kurį laikė ir realizavo, o būtent: jis 2009 m. balandžio 2 d., (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, turėdamas tikslą įgyti teisę į svetimą – L. T. priklausantį turtą – pinigines lėšas 100 000 litų sumoje, suklaidinęs pastarąją dėl vekselio paskirties, t.y. nurodęs, kad, surašydama vekselį, ištuokos metu išvengs turto dalybų su vyru, pateikė pastarajai tuščią paprastojo vekselio blanką bei užpildytą paprastąjį vekselį, kaip pavyzdį, nurodydamas atitinkamai įrašyti jo diktuojamus duomenis, t.y. ties tekstu „suma skaitmenimis ir valiutos kodas“ įrašyti – 100 000 Lt sumą, ties tekstu ,,išrašymo data“ – įrašyti 2009-04-02, ties tekstu ,,mokėjimo terminas“ įrašyti 2009-05-02, ties tekstu ,,pinigų gavėjas“ įrašyti J. S., a/k (duomenys neskelbtini) ties tekstu ,,neprotestuotinas„ įrašyti – „neprotestuotinas“ bei ties tekstu ,,mokėjimo vieta“ įrašyti (duomenys neskelbtini) 45-14, Vilnius, kurį, L. T. pasirašius, paėmė iš jos ir laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iki 2009 m. gegužės 4 d., t.y. vekselio apmokėjimui nustatytos dienos, kurį nurodytą dieną realizavo, pateikdamas apmokėjimui Vilniaus m. 21-ojo notarų biuro, esančio Vilniuje, Pamėnkalnio g. 28-9, notarei V. Š. vykdomajam raštui gauti.

Kaltinamasis V. K. apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, veikdamas kartu su J. S., turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą – S. G. ir S. P. priklausantį turtą – 94 000 litų vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, pagal J. S. bei S. G. tarpusavio susitarimą, pastarajam žadant S. G. bei S. P. padėti sutvarkyti šio buto paveldėjimo dokumentus bei jį parduoti, ir tokiu būdu įgijęs pastarųjų pasitikėjimą, suklaidino S. G. bei jos interesus atstovaujančią seserį L. T. dėl esminių šio buto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo aplinkybių, t.y. pasinaudojant tuo, kad S. G. įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu patikėjo L. T. atstovauti jos interesus visose įstaigose, vesti paveldėjimo pagal įstatymą bylą bei valdyti ir tvarkyti visą turtą, o S. P. 2009-06-03 išduoto įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu patikėjo J. S. vesti paveldėjimo bylą, atstovauti ją visose Lietuvos Respublikos teismo įstaigose bei parduoti savo nuožiūra nekilnojamąjį turtą, ir žinodami, kad dėl blogo lietuvių kalbos mokėjimo pasirašomų dokumentų turinys L. T. nėra aiškiai suprantamas, bei J. S. turint S. G. jam patikėtus dokumentus – (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, esančio buto bylą, testamentą, sutartį dėl buto privatizavimo, V. Z. ištuokos bei mirties liudijimus, atsiskaitymo už butą bei dujas knygeles, pažymą dėl palikimo priėmimo bei pažymą apie V. Z. mirtį bei J. S. disponuojant jais, susitarė suklaidinti L. T. dėl minėto buto pirkimo-pardavimo sutarties esminių aplinkybių, t.y. įtikinę L. T., jog S. P. priklausanti ¼ buto, esančio (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, dalis pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atiteks S. G., 2009-07-03 Vilniaus miesto 35-ajame notariniame biure, esančiame (duomenys neskelbtini) 8, Vilniuje, pateikė pasirašyti L. T., atstovaujamai S. G. bei J. S. atstovaujamai S. P., buto, (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, 2009-07-03 pirkimo-pardavimo sutartį, įtvirtinę joje tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y., kad L. T., atstovaudama S. G. bei J. S., atstovaudamas S. P., parduoda, o V. K. už 90 000 litų perka butą, esantį (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, kurio kainą V. K. L. T. bei J. S., atitinkamai – 67 500 litų ir 22 500 litų sumokėjo iki šio sandorio pasirašymo momento. Tokiu būdu, apgaule užvaldė svetimą turtą, tuo nukentėjusiajai S. G. padarė 70 500 litų, o S. P. – 23 500 litų turtinę žalą.

Be to, V. K., suklastojo bei panaudojo suklastotą dokumentą, dėl ko buvo padaryta didelė žala, o būtent: jis, veikdamas kartu su J. S., turėdamas tikslą suklastoti tikrą dokumentą ir jį panaudoti, 2009 m. liepos 3 d., atvyko į Vilniaus miesto 35-ąjį notarų biurą, esantį (duomenys neskelbtini) 8, Vilniuje, kur notarui melagingai pareiškė, jog jis perka, o S. G., atstovaujama L. T., bei S. P. , atstovaujama J. S., parduoda butą, esantį (duomenys neskelbtini) 44 – 11, Vilniuje, už kurį neva jis iki sutarties pasirašymo sumokėjo L. T., atstovaujamai S. G. 67 500 Lt., o J. S., atstovaujamam S. P., 22 500 Lt, ir taip suklaidinę notarą suklastojo tikrą dokumentą – 2009-07-03 pasirašė tariamą sandorį dėl buto pirkimo – pardavimo, kuriuo neva S. G., atstovaujama L. T., parduoda jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią ¾ dalį ir pardavėja S. P., atstovaujama J. S., parduoda jai nuosavybės teise priklausančią ¼ dalį, o pirkėjas – V. K. asmeninės nuosavybės teise perka butą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), už 90 000 Lt, iš kurių - 22 500 Lt J. S., atstovaujantis pardavėjai S. P., gavo iš pirkėjo – V. K. prieš pasirašant šią sutartį ir patvirtina, kad S. P. neturi jam jokių pretenzijų dėl minėtos sumos bei 67 500 Lt L. T., atstovaujanti pardavėjai S. G., gavo iš pirkėjo V. K. prieš pasirašant šią sutartį ir patvirtina, kad S. G. neturi taip pat jam jokių pretenzijų dėl minėtos sumos, po ko, šią sutartį pasirašius visoms šalims, 2009-07-03, 09.20 val. notarė A. P. patvirtino, suteikdama notarinio registro numerį (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. K. sutartį panaudojo 2009-07-03 pateikdamas Valstybės įmonės registrų centrui, V. K. g. 18, Vilniuje, siekdamas įregistruoti nuosavybės teisę į butą esantį, (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, tokiais savo veiksmais padarydamas didelę žalą - S. G. 75 500 litų ir S. P. – 23 500 litų.

Kaltinamasis J. S. kaltu neprisipažino ir parodė kad jis nuo 1994 m. užsiima tarpininkavimu perkant- parduodant nekilnojamąjį turtą. Nei firmos, nei patento, užsiimti šia veikla neturi. 2009 m. sausio mėn. pabaigoje ar vasario mėn. pradžioje pas jį į namus, (duomenys neskelbtini) 45-14, Vilniuje, užsuko V. K., kuris pasakė, kad jo pažįstama O., duomenų nežino, gyv. Užupio mikrorajone, tikslaus adreso nežino, turi draugę, kuri nori sutvarkyti paveldėjimo dokumentus ir parduoti butą. Tuomet su V. K. nuvažiavo pas O. į namus. O. paskambino L. T. ir susitarė dėl susitikimo. Jie, t.y. O., V. K. ir jis nuvažiavo į Naujininkų mikrorajoną, prie parduotuvės „Maxima“, kur laukė L. T.. O. pakvietė L. T. atsisėsti į mašiną, t.y. į V. K. priklausantį automobilį Chrystler Voyager, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) vyšninės spalvos, su kuriuo nuvyko į (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, esantį butą. Užėjus į butą nurodytu adresu, L. T. parodė visus šio buto dokumentus, t.y. buto bylą, privatizavimo sutartį, testamentą, L. Z. bei V. Z. mirties liudijimus, atsiskaitymo knygelę bei namų knygą. Jis peržiūrėjo šiuos dokumentus. L. T. paprašė sutvarkyti paveldėjimo dokumentus, o vėliau šį butą parduoti. Pažiūrėjęs dokumentus, jis pamatė, kad testamentas yra surašytas kito žmogaus vardu. L. T. paaiškino, kad tai jos sesuo S. G., kuri yra invalidė bei pridūrė, kad ji gyvena netoli ir galima pas ją užeiti ir su ja pakalbėti. Visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) 70-65, Vilniuje. L. T. jį supažindino su savo seserimi S. G.. Jis S. G. paklausė, kaip ji tvarkys dokumentus, ji atsakė, kad ji pilnai pasitiki savo seserimi L. T., todėl įgaliojimą parašys jos vardu. Tą dieną daugiau nieko nekalbėjo. Jis su V. K. išvažiavo, o O. liko. Maždaug po dviejų dienų jis nuvažiavo pas S. G. į namus. S. su L. jam papasakojo, kad prieš tetos mirtį šio buto norėjo L. Z. sūnaus V. Z. buvusi žmona S., pavardės nepamena. Tuomet jis pasakė, kad reikia nuvykti pas notarą ir sužinoti dėl paveldėjimo. Jis kartu su L. T. bei V. K. nuvažiavo į notarų biurą, esantį Kauno g., Vilniuje, tikslaus adreso nežino, pas notarą E. A.. Jis su L. užėjo pas notarą sužinoti, ar testamentas dėl S. G. paveldėto buto yra galiojantis. Notaras pasakė, kad testamentas galiojantis, bet tvarkyti testamentą gali žmogus, kuriam jis surašytas arba šio asmens įgaliotas asmuo. Tada jis su V. K. nuvežė L. T. į namus ir užėjęs pas S. G. viską jai paaiškino. S. pasakė, kad surašys įgaliojimą sesers L. T. vardu. Kadangi S. yra suparalyžiuota, ji nevaikšto, jis pasakė, kad susitars su notaru, kad šis atvyktų į butą surašyti įgaliojimo. Tą pačią dieną nuvažiavo pas notarę V. Š. į 21-ą notarų biurą, esantį Pamėnkalnio g., Vilniuje, tikslaus adreso nežino, ir susitarė dėl vykimo pas S. G. pasirašyti įgaliojimą. Sekančią dieną, tikslios datos nepamena, jis užsuko pas minėtą notarę ir ją nuvežė pas S. G., kur ji pasirašė įgaliojimą, kad L. T. gali tvarkyti visus paveldėjimo bei buto pirkimo-pardavimo reikalus. Notarė S. G. įgaliojimą išvertė į rusų kalbą ir ši pasirašė. L. perskaitė įgaliojimą taip pat. Įgaliojimas buvo pasirašytas dviem egzemplioriais, vienas liko pas L., o kitas pas notarę. Notarei už jos paslaugas jis sumokėjo virš 100 litų, tikslios sumos nepamena. Jis mokėjo notarei, nes jos neturėjo pinigų. Po kelių dienų jis vėl atvažiavo pas L. T., kad vykti pas notarą E. A. tvarkyti paveldėjimo dokumentus. Notaras E. A. užvedė paveldėjimo bylą ir pasakė jiems atvažiuoti tada, kai po L. Z. mirties sueis trys mėnesiai, tuomet jis išduos pažymą apie tai, kiek reikės sumokėti Mokesčių inspekcijai. Be to, notaras A. pasakė, kad pagal paveldėjimą S. G. priklauso tik pusė buto, o kita pusė priklauso L. Z. sūnaus žmonai, tačiau ji nebuvo kreipusis dėl palikimo. Už pusę buto Mokesčių inspekcijai reikėjo sumokėti 1892 litus, kuriuos jis sumokėjo. Sumokėjus minėtą sumą ir gavus patvirtinantį dokumentą, po kelių dienų jis su L. vėl nuvyko pas notarą A., po ko šis davė raštišką atsakymą, kad S. G. priklauso dar 1/3 buto viso ¾ buto, bei išdavė pažymą sumokėti mokesčių inspekcijai ir už 1/3 buto, t.y. 1146 litus, kuriuos taip pat jis sumokėjo. Mokėjo jis, nes su L. T. buvo susitarę dėl atlygio, t.y 10 procentų nuo parduotos sumos, apie tai S. G. nieko nežinojo. Pažymą apie sumokėjimą vėl nuvežė notarui A., po ko jis išdavė nuosavybės teisės liudijimą. Vėliau jis su L. atvažiavo pas S. G. į namus ir jai išaiškino, kad 1/4 buto jai nepriklausys, nes taip yra pagal įstatymą. S. dėl to labai supyko. Tuomet L. pasakė, kad rytoj važiuos pas advokatę, kurią ji pažįsta ir ji viską paaiškins. Kitą dieną jis su L. susitiko Kauno g. 3, Vilniuje, kartu su advokate. Advokatė paaiškino, kad nieko jos su seserimi nelaimės, taip yra pagal įstatymą, o be to, sugaiš laiko bei išleis daug pinigų. Jis parvežė L. namo, kur viską papasakojo S.. Jis paklausė, kokie jos santykiai su V. Z. buvusia žmona S. P.. Ji paaiškino, kad santykiai yra blogi, tarpusavyje nebendrauja. Jis pasiteiravo, kaip tą S. būtu galima surasti, tuomet jos davė S. ir jos tėvo telefono numerius. Po kelių dienų jis paskambino S. P. tėvui, vardo nežino, ir susitarė susitikti. Susitikus su minėtu vyriškiu, jis paaiškino, kokiu tikslu atvažiavo, kokia yra situacija, tuomet sužinojo S. adresą. Jis iš karto nuvažiavo pas S. P. į namus Kalvarijų g., Vilniuje, tikslaus adreso nežino ir jai viską paaiškino. S. pasakė, kad ji su L. T. bei S. G. nekalbės, o taip pat pasakė, kad ji nori tik vieno, nuvažiuoti į tą butą. Tuomet tą pačią dieną kartu su S. nuvažiavo į butą, (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje. Užėjus į butą, S. pasiėmė nuotraukas ir pora knygų, nes jis jai leido. Butą atrakino jis, nes turėjo raktus, juos jam davė L. T.. S. jo paprašė užeiti pas L. ir S. G. ir paimti dar keletą nuotraukų, ką jis ir padarė. S. G. ir L. buvo labai piktos, tačiau nuotraukas davė. S. tuo metu laukė bute, (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje. Vėliau jis S. nuvežė namo į Kalvarijų gatvę bei susitarė, kad ji surašys įgaliojimą jo vardu. Po kelių dienų jis susiskambino su S. P ir susitarė susitikti 21-ąjame notarų biure pas notarę V. Š., po ko notarė surašė įgaliojimą. S. P. pasakė, pardavus butą, su ja atsiskaityti. Jis sutiko. Daugiau su S. P. susitikęs nebuvo. Jis dėl buto pardavimo įdėjo skelbimą į laikraštį „Alio reklama“, po ko jam skambino klientai iš firmų prašydami leisti apžiūrėti bei nufotografuoti butą. Jis neprieštaravo. Buto kainą 2009 m. kovo mėn. jis buvo numatęs 115 000 litų, tačiau nesulaukė nei vieno skambučio, po to kainą sumažino iki 113 000 litų, vėliau – iki 110 000 litų. Pasikalbėjęs su butų pardavimo agentais, jis nusprendė kainą sumažinti iki 95 000 litų. Nuvykęs pas L. T. bei S. G., joms paaiškino, kad buto niekas neperka, reikia nuleisti kainą, t.y. reali buto kaina 90 000 litų. S. nieko nepasakė, o L. pasakė, kad geriau parduoti, nes ateis ruduo ir vėl bus įsiskolinimas už butą, o be to, ir kaina nukris. Jis pradėjo pardavinėti butą už minėtą sumą. Po kelių dienų, tikslios datos nepamena, jam paskambino L. T. ir paprašė susitikti. Jis atvyko, ji atsisėdo pas jį į automobilį, jis buvo kartu su V. K.. Ji papasakojo, kad S. G. bando parduoti butą be jos, todėl ji pasiūlė greičiau pardavinėti, ieškoti klientų. Taip pat L. pasakė, kad, jei S. G. pirmiau parduos butą, tai jai reikės atsiskaityti su juo, o ji neturi pinigų. Visą pokalbį girdėjo V. K., todėl po kelių dienų jis paskambino ir pasiūlė, kad jis gali nupirkti butą sau. Jis paskambino L. T. ir jai paaiškino situaciją, ji sutiko ir jie susitarė susitikti kitą dieną iš ryto. Kitą dieną pas jį atvažiavo V. K. ir jie nuvažiavo pas L. T. į sodą, esantį Pavilnyje. Visi trys nuvyko pas notarę, duomenų nepamena, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, tikslaus adreso nežino, kur buvo sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis. Perskaitęs paruoštą pirkimo-pardavimo sutartį, V. K. atsiskaitė su juo bei L. T. notarės kabinete, jai matant. V. K. L. T. sumokėjo 67 500 litų, o jam 22 500 litų, po ko buvo pasirašyta minėta sutartis ir ją patvirtino notarė. Išėjus iš notarų biuro, L. T. paprašė nuvežti ją į Dzūkų gatvę, nes ten jos laukia J. L., o po to paprašė nuvežti į sodą. Pakeliui užsuko į parduotuvę, kur L. T. nupirko alkoholio. Sode L. T., L. J. ir jis išgėrė už sėkmingą sandorį, o po to išvažiavo su V. K.. Prieš išvažiuojant, L. T. paprašė, kol kas nieko nesakyti S. G..

Maždaug po savaitės jam paskambino V. K. ir pasakė, kad jis nori parduoti tą butą ir paprašė jo tai padaryti. Jis sutiko. Kadangi šame bute buvo daiktų, jis paskambino L. T. ir pasakė, kad reikia atlaisvinti butą. Tada ji pasakė pasamdyti mašiną ir krovikus, kad jie išvežtų daiktus į sodą. Jis taip ir padarė. Savo pažįstamų, t.y. Raimundo ir Aleksejaus, kitų duomenų nežino, paprašė padėti ir kartu visi nuvažiavo į tą butą. Į butą atėjo ir L. T. su savo pažįstamu, ji pasakė kur nuvežti daiktus. Po kiek laiko L. išėjo, pasakiusi, kad ateis vėliau, jis taip pat išvažiavo, nes turėjo reikalų. Maždaug po poros valandų L. paskambino ir pasakė, kad ji atsivedė savo žmones ir jo žmonių nereikia. L. daiktus susirinko ir išsivežė pati.

Tikslios datos nepamena, jam paskambino moteris, susidomėjusi buto pirkimu, ir jie susitarė susitikti. Tą pačią dieną susitiko ir jis parodė butą. Butas jai patiko, apie dokumentus ji nesiteiravo, tą pačią dieną jam paliko 2000 litų užstatą. Butą pardavė už 94 000 litų, tačiau sutartyje nurodė, kad už 70 000 litų. Mažesnė kaina pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad reikėtų mokėti mažesnius mokesčius. V. K. jam sumokėjo 5000 litų. Su S. P. jis kol kas neatsiskaitė. Pardavus šį butą, jis susipyko su V. K..

2010-03-16 apklausos metu J. S. parodė, savo kaltę pripažįsta tik tiek, kad jis neatsiskaitė už S. P. parduotą buto dalį, tačiau su ja buvo susitaręs žodžiu, kad po pardavimo jis jai duos pinigų tiek, kiek jam bus negaila. Šią sąlygą pasakė pati S. P..

Jis laikosi duotų parodymų pirminės apklausos metu, tik nori pasakyti, jog sakė netiesą, kad V. K. su L. T. ir su juo, kaip S. P. atstovu, atsiskaitė pilnai. Taip sakė todėl, nes manė, jog V. K. jau atsiskaitė. Vėliau jis sužinojo, kad V. K. neatsiskaitė su S. G., o su juo, kaip su S. P. įgaliotiniu, jis žadėjo atsiskaityti tuomet, kai bus surastas tikrasis pirkėjas. V. K. šiuo metu su juo yra atsiskaitęs, t.y. jis gavo 22 500 litų.

Patikslina, kad jis su L. T. kreipėsi pas notarą E. A., kad sutvarkyti paveldėjimo dokumentus, nes dalis buto priklausė S. P.. E. A. išdavė pažymą, kiek reikia sumokėti mokesčių už paveldėtą butą. Kai buvo sumokėta, notaras davė raštišką atsakymą, kad ¾ buto priklauso S. G., o ¼ S. P.. Sutvarkius buto paveldėjimo klausimus, pradėjo pardavinėti butą. Žmonės skambindavo, tačiau sužinoję, kad yra du įgaliojimai, atsisakydavo pirkti. Tuomet, S. G. pradėjo pati ieškoti klientų. Kadangi ilgai negalėjo parduoti buto, esančio (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, V. K. pasisiūlė butą perrašyti jo vardu. Jis, kaip S. P. atstovas sutiko, tada su V. K. nuvyko pas L. T. į sodą, esantį Pavilnyje, kur jai taip pat pasakė šį variantą. L. T. sutiko, nes ją spaudė S. G. jog būtų greičiau parduotas butas. L. T. buvo blaivi. Jai sutikus, kitą dieną susitarė susitikti pas notarę, pavardės nepamena, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, tikslaus adreso nežino. Kitą dieną jis su V. K., vėlgi, paėmė L. iš sodo ir nuvažiavo pas minėtą notarę, kur buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis. Su notare tarėsi jis. Notarė pirkimo-pardavimo sutartį išvertė į rusų kalbą, viską paaiškino, t.y. pasekmes, paklausė, ar atsiskaityta. Jis ir L. patvirtino, kad už butą pinigus gavo. Pasirašius sutartį, visi, t.y. jis, V. K. ir L. T. gavo iš notarės po egzempliorių. L. T. savo sutarties egzempliorių atidavė jam, norėdama, kad apie šį sandorį nesužinotų S. G.. Po to, užsukęs į Naujininkų mikrorajoną, paėmė L. J., L. T. užėjo į parduotuvę ir nupirko alkoholio, po ko nuvyko į sodą atšvęsti. Po kiek laiko jis su V. K. išvažiavo.

Dėl buto pardavimo M. gali pasakyti, kad ji atsiliepė pagal skelbimą. M. butas patiko ir buvo sutarta, kad ji pirks už 94 000 litų. Jis paklausė M., ar ji turi savo notarą, ji atsakė, kad ne, todėl jie kreipėsi į tą pačią notarę (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Su notare susitarė jis. Sutartą dieną pas notarę dalyvavo jis, M. ir V. K.. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo ruošiama jiems dalyvaujant, M. pasiūlė sutartyje rašyti mažesnę kainą, kad reiktų mokėti mažiau mokesčių. Notarė šio pokalbio negirdėjo. M. notarės akivaizdoje V. K. sumokėjo 94 000 litų. Pinigai buvo litais bei eurais. Nori patikslinti, kad V. K. buvo sumokėta 90 000 litų, nes 4 000 litų buvo duota rankpinigių, kuriuos M. buvo davusi jam. Notarė pirkimo-pardavimo sutartį išvertė į rusų kalbą, išsiaiškino ar niekas neturi pretenzijų, kadangi jų niekas neturėjo, sandoris buvo patvirtintas. Visi kartu, t.y. M., V. K. ir jis išėjo iš notaro biuro, atsisveikino ir išsiskyrė. Jis su V. K. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). 2, Vilniuje, prie V. K. mamos namų, kur jis iš K. paėmė dalį pinigų, t.y. 22 500 litų, priklausančių S. P., o S. G. pinigai liko pas V. K..

2010-03-17 įtariamojo papildomos apklausos metu J. S. parodė, kad, išėjus iš notaro, prie įėjimo stovėjo juodos spalvos automobilis BMW X5, tai buvo kažkokios firmos agentas, kokios nežino, nes per jį jis surado pirkėją, t.y. M., ir jis norėjo atsiimti užmokestį už surastą klientą. Šio agento jokių duomenų nežino, tik jei gerai pamena, jo vardas buvo Edgaras. Už paslaugas jam sumokėjo 2 000 litų iš savo asmeninių pinigų. Minėto agento telefono numerio neturi, automobilio numerių nežino. Dėl šio agento V. K. žinojo, kad jis sumokėjo jam 2 000 litų už surastą klientą.

Apie tai, kad butas fiktyviai perrašomas V. K., S. G. nežinojo. Savo vardu jis buto perrašyti negalėjo, nes antstoliai dėl skolų yra areštavę jo sąskaitas, todėl butų uždėtas areštas.

Dėl gautų pinigų už parduotą S. G. priklausantį butą, paaiškino, kad iš 94 000 litų, kaip minėjo, jis paėmė 4 000 litų rankpinigių. Vėliau V. K. iš 90 000 litų jam davė S. P. priklausančius pinigus, t.y. 22 500 litų. Iš tų pinigų, nuvažiavus prie V. K. motinos namų, jis pasiėmė 10 500 litų, o likusius 12 000 litų laikė pas save ir juos ketino atiduoti S. P., tačiau neatidavė. Šie pinigai yra pas jį namuose. Sandorio metu iš 90 000 litų buvo atsiskaityta su S. B., nes V. K. buvo paėmęs 30 000 litų kreditą, o atidavė 31 000 litų. V. K. ėmė kreditą, nes turėjo asmeninių problemų.

Tai, kad, pardavus butą, priklausantį S. G., pinigus atidavė V. K., buvo jo klaida, tiesiog juo pasitikėjo.

2010-03-19 įtariamojo papildomos apklausos metu J. S. parodė, kad dėl antrojo epizodo, t.y. dokumento suklastojimo jis savo kaltę pripažįsta, nes, pasirašant sutartį, jis žinojo, kad V. K. nei su L. T., kaip S. G. atstove, nei su juo, kaip S. P. atstovu, neatsiskaitys. Kaip buvo surašyta buto pirkimo-pardavimo sutartis, jis nepamena, taip pat nepamena, kas iš jų, ar jis, ar V. K., prieš pasirašant sutartį, pasakė notarei, kad pinigai, už butą yra sumokėti. Žinodamas, kad V. K. už įsigytą butą neatsiskaitė, jis pasirašė fiktyvią buto pirkimo-pardavimo sutartį. Su V. K. buvo susitarę žodžiu, kad jis atsiskaitys su juo tuomet, kai bus surasti realūs buto klientai. Su V. K. pasiūlymu jis sutiko. V. K. su juo atsiskaitė, kodėl jis neatsiskaitė su S. G., nežino. Nors jis liepė V. K. tai padaryti, šis jo neklausė, todėl jie susipyko. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi.

Dėl trečiojo epizodo, t.y. dėl vekselio pagaminimo, laikymo bei realizavimo, pripažįsta iš dalies. Datos tiksliai neprisimena, tvarkant buto, esančio (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, paveldėjimo reikalus, L. T. suprato, kad, norėdama skirtis su savo vyru, turės dalintis savo turtą. Tuomet ji paklausė, ką būtų galima padaryti, kad nereikėtų dalintis turto su buvusiu vyru. Jis jai pasakė, kad tokiu atveju gali, neva, paskolinti pinigų vekselio būdu, ir tuomet skyrybų metu tas skolas privalės grąžinti abu, t.y. skola bus grąžinama iš bendro turto. Jis pasakė, kad yra toks vekselis, maždaug paaiškino, kaip jis atrodo, ir ji sutiko tokį vekselį pasirašyti. 2009-04-02 jis atvyko pas L. T. į parduodamą butą, (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, ir atvežė tuščią paprastojo vekselio blanką, kurį atsispausdino kompiuteriu. L. T. davė kito žmogaus, kieno dabar neatsimena, užpildytą vekselį, kaip pavyzdį, pagal kurį L. T. savo ranka užpildė jo atvežtą paprastąjį vekselį. Dėl sumos L. paklausė, kokią sumą rašyti, jis pasakė, kad jos turimas sodo sklypas kainuos kažkur apie 100 000 litų, todėl ir buvo įrašyta suma – 100 000 litų. Tuomet L. pasiteiravo, kokia yra to vekselio juridinė galia. Jis jai paaiškino, kad vekselis yra galiojantis iki tos dienos, kokia yra nurodyta vekselyje, tuomet L. įrašė 2009-05-02. Taip pat L. T. paaiškino, jog, praėjus mėnesiui, kad vekselis galiotų, reikės kreiptis pas notarą, ir notarei atsiuntus laišką, ji privalės per 14 dienų atsiskaityti su vekselyje, kaip gavėju, nurodytu žmogumi, t.y. su juo. Jeigu neatsiskaitoma, kreipiamasi pas antstolį ir ta suma išieškoma iš turimo turto. L. T. su viskuo sutiko ir viską surašė. Paprastasis vekselis buvo surašytas vienu egzemplioriumi, kurį jis laikė pas save, nes L. T. jo taip paprašė. L. T. jokių pinigų jis niekada neskolino ir ji jam skolinga nebuvo. Vekselį laikė pas save iki 2009-05-02. Prieš eidamas pas notarą, jis L. T. pasakė, kad ruošiasi eiti pas notarę dėl vekselio ir kad ji iš notaro gaus laišką. L. T. sutiko. Minėtą dieną su vekseliu jis kreipėsi pas notarę V. Š.. Pas šią notarę jis kreipėsi todėl, kad kiti notarai nelabai nori forminti vekselių, o pas notarę V. Š. jis jau buvo ne kartą tai daręs, jokių problemų nekildavo. Jis paprašė notarės išsiųsti pranešimą L. T.. Notarė išsiuntė pranešimą, kokius veiksmus ji dar atliko, t.y. ar buvo jam paskirtas laikas atvykti pas ją, ar ne, jis nepamena. Vekselio originalas liko pas jį, notarė tik pasidarė jo kopiją. Į antstolius jis nesikreipė. Vėliau, kai V. K. su S. G. neatsiskaitė, L. T. jo paprašė tą vekselį grąžinti, bet jis negrąžino, nes nesuspėjo, t.y. nebuvo jos sutikęs, tai buvo maždaug 2009 m. rugsėjo mėnesį. Savo kaltę pripažįsta tame, kad jis pasiūlė surašyti tą vekselį, jį laikė pas save L. prašant, jį pateikė notarei, tačiau, kaip jau minėjo, L. T. apie tai buvo informuota. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi (t.2 b.l. 68-70).

Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad J. S. pažįsta nuo 2004 m., jie kartu atlikinėjo bausmę, jis žinojo, kad J. S. verčiasi nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu. Tiksliai aplinkybių neatsimena, bet gali pasakyti, kad iš pažįstamos O., jos kitų duomenų nežino, sužinojo, kad L., jos pavardės nepamena, nori parduoti butą Naujininkų mikrorajone. Ar O. dėl buto pardavimo skambino jam, ar J., jis pasakyti negali, nes nepamena. Jis su J. S. šiuo butu susidomėjo, nusprendė padėti L. parduoti butą ir tokiu būdu užsidirbti pinigų. J. pradėjo bendrauti su L., o jis pastarąjį veždavo, buvo jo vairuotojas, dažniausiai jo laukdavo savo automobilyje Chrysler Voyager valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rudos spalvos. Kartą buvo užėjęs pas L. ir S. G., kažkokios šventės metu. J. jam pasakojo, kad yra kažkokių problemų, kad butas priklauso per pusę su kažkuo, tiksliai nežino su kuo. Kai jis veždavo J. S. bei L. pas notarą, jie tarpusavyje kalbėjo apie butą. Iš jų pokalbio suprato, kad L. seseriai buto priklauso tik pusė, o kita pusė – kažkokiam giminaičiui. Nuvažiavus kelis kartus pas notarą, duomenų nežino, Kauno g., Vilniuje, tikslaus adreso nežino, iš J. S. ir L. pokalbio suprato, kad jie atsikovojo dar ¼ buto, o likusi ¼ buto priklauso kitai moteriai, su kuria L. nesutaria. J. pasakė, kad su ta moterimi viską sutvarkys, todėl jis J. vežė pas tą moterį, jos duomenų nežino, ji gyvena Kalvarijų g., Vilniuje, tikslaus adreso nežino, priešais Kalvarijų turgavietę. J. pakalbėjo su ta moterimi, ką kalbėjo jis nežino, nes jis laukė automobilyje, bet suprato, kad rado kompromisą, kadangi ta moteris J. surašė įgaliojimą tvarkyti buto reikalus. Jis tą moterį su J. S. vežė pas notarą, tačiau pas kokį ir kur jis nepamena. Ką J. sutarė su ta moterimi, už kokį atlygį jis jai padeda, jis nieko nežino, bet J. jam pažadėjo, kad už jo vežiojimo paslaugas jis atsiskaitys su jo motina T. K., nes jis su J. iš motinos pasiskolino 30 000 litų kito buto pirkimui. Tačiau iki šiol J. su ja neatsiskaitė. Jis kelis kartus dar vežiojo J. S. ir L. pas notarus, į Pavilnį pas L. į sodą. J. jam pinigų kurui neduodavo, tik liepė rašyti visas išlaidas, o kai butas bus parduotas, sakė atsiskaitys. Kai jis veždavo J. su L. pas notarus, jam atrodė, kad L. viską supranta, ji būdavo blaivi. Kai J. sutvarkė visus reikiamus dokumentus, t.y. įgaliojimus bei paveldėjimą, jis pasakė, kad „davai apiforminam butą ant tavęs, kad niepralytiet“, t.y. pasirašyti buto, esančio (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį. Jis sutiko. Su J. nuvažiavo pas jo pažįstamą notarę, jos duomenų šiuo metu nepamena, dirbančią (duomenys neskelbtini) Vilniuje, tikslaus adreso nežino, bet galėtų parodyti. Smulkiai aplinkybių nepamena, paėmė L. ir atvyko pas minėtą notarę pasirašyti pirkimo-pardavimo sutarties, kada tai buvo nepamena, pasižiūrėjęs į dokumentus, galėtų pasakyti. Dokumentai susiję su šio buto pirkimu-pardavimu yra pas jo mamą adresu (duomenys neskelbtini). 2-45, Vilniuje. Atvykus pas minėtą notarę, jau buvo paruošta buto pirkimo-pardavimo sutartis, dalyvavo notarė, J., L. ir jis. Jokių pinigų už butą L. jis nemokėjo, viską tvarkė J., o jis tik, neva, buvo pirkėjas, šis sandoris buvo fiktyvus. Ką L. su J. susitarė dėl šio sandorio, jis nežino. Kad J. mokėtų pinigus L., jis nematė ir nieko apie tai nežino. Po sandorio L. jie nuvežė namo. Po to J. jam pasakė, kad reikia pasiskolinti pinigų, neva, tam, kad atsiskaityti su ta moterimi, kuri parašė J. įgaliojimą tvarkyti ¼ buto. Tada jis susiskambino su S. B. ir susitarė dėl kredito, nes S. suteikdavo kreditus. Jis su J. nuvažiavo pas S., kur tiksliai nepamena, jam parodė buto dokumentus, kad jis yra savininkas, tada S. pasakė, kad reikia butą apdrausti bei reikalingi dar kažkokie dokumentai, kokie tiksliai nepamena. Jie sutvarkė visus reikiamus dokumentus, t.y. kuriuos išvardino S., ir jam buvo suteiktas kreditas, t.y. 30 000 litų, ir užstatytas butas. Per kiek laiko įsipareigojo S. grąžinti pinigus ir kokios buvo sutartos palūkanos, šiuo metu nepamena. Gautus pinigus atidavė J. S.. J. pardavinėjo butą, įdėjo skelbimus, kad parduoda butą, jis taip pat padavė skelbimą. Visi buto dokumentai buvo pas J.. Jis žino, kad J. S. turi skolų ir jį spaudė žmonės, kad grąžintų skolas. Žmonės, kuriems J. buvo skolingas, surado buto pirkėjus. J. susitarė parduoti butą už 70 000 litų, taip pat susitarė su notaru dėl sandorio apiforminimo. Tada jis, neva, kaip buto savininkas, S. B., J. S. ir pirkėjai atvyko pas tą pačią notarę, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kuri prieš tai buvo apiforminusi ir jo fiktyvų pirkimą-pardavimą. Buvo pasirašyta buto pirkimo pardavimo sutartis ir butas parduotas vyrui ir moteriai, jų duomenų nepamena. Pirkėjai atsiskaitė notarų biure, koridoriuje. Iš karto 31 000 buvo atiduotas S. B. už kreditą, o likusi pinigų sumą, t.y. 39 000 litų buvo pasidalinta per pusę tarp jo ir J.. Išėjus iš notaro biuro, prie biuro durų stovėjo automobilis BMX X5, juodos spalvos, valstybinių numerių nepamena. J. įsėdo į minėtą automobilį, kas ten vyko, jis nežino. J. šiame automobilyje prabuvo apie 15-20 min., išėjęs iš jo pasakė, kad jis atidavė 5000 litų, tačiau už ką jis nesuprato. Jie abu nuėjo į jo automobilį, kur pradėjo skaičiuoti, kam ir kiek reikia atiduoti, nes buvo skolingi. Jo pažįstamam Ričardui buvo skolingi 1500 litų, nes iš jo skolinosi sumokėti už minėtą butą Mokesčių inspekcijai, J. pažįstamam Maksui, kitų duomenų nežino, – 500 litų, jei gerai pamena, skolinosi sumokėti notarui, 1800 litų J. pasiėmė sumokėti advokatui, 3000 litų jis sumokėjo baudą, kurią gavo, kai važiavo neblaivus su jo automobiliu ir 450 litų sumokėjo už stovėjimo aikštelę, kai po J. sulaikymo automobilis buvo uždarytas į saugojimo aikštelę; 1100 litų jis sumokėjo už duris, kurias įstatė į nupirktą butą, kad jis atrodytų tvarkingai ir būtų galima parduoti brangiau; 1300 litų išleido tvarkant tame bute elektros instaliaciją; 500 litų kainavo senų baldų ir šiukšlių išvežimas; 2800 litų skola jo motinai; 1600 litų paėmė sau vestuvių išlaidoms, kadangi vedė. Su J. sutarė, kad jis iš tų pinigų, sau paima 5000 litų; 2625 litus automobilio remontui, kadangi juo naudojasi abu. Dar 3000 litų jis buvo atvežęs J., tai juos paėmė kaip skolą. Likusius pinigus jie su J. pasidalino pusiau, tačiau po kiek nepamena. Jis sakė J., kad reikia atsiskaityti su jo motina, J. sakė, kad dalį atiduos dabar, dalį kai prasuks dar ką nors, tačiau su motina taip ir neatsiskaitė. Ar J. atsiskaitė su L. ir ta kita moterimi, jis nežinojo, bet vėliau sužinojo iš L., kad J. su ja neatsiskaitė, nes ji jam skambino. Jis buvo nuvykęs pas L. prie namų ir parodė bei davė jai buto pirkimo-pardavimo sutarties kopiją ir paaiškino, kad J. turi su ja atsiskaityti, jis nieko nežino. L. pasakė, kad jos sesuo S. rašys pareiškimą į policiją, jis pasakė, kad tegu rašo.

2009-11-19 papildomos įtariamojo apklausos metu V. K. parodė, kad dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) 44-11,Vilniuje, jis taip pat buvo įdėjęs skelbimą į laikraštį „Alio“, kur buvo nurodęs buto kainą 100 000 litų. Jam skambino pirkėjai, kurie tikrai norėjo įsigyti minėtą butą, jie buvo realūs, net jam buvo davę užstatą, tačiau J. S. sakė, kad reikia šį butą parduoti būtent šiems, t.y. dabartiniams savininkams. Jis J. sakė, kad reikia parduoti jo klientams, nes jie daugiau moka, bet J. nesutiko ir butas buvo parduotas J. klientams. Jis J. klausė, kodėl būtent šiems žmonėms, jis atsakė, kad pažadėjo jiems, kad jis taip susitaręs. Iš pokalbių suprato, kad tie žmonės (dabartiniai buto savininkai) yra J. S. pažįstamų pažįstami.

Įtariamojo apklausos teisme metu V. K. parodė, kad kaltės nepripažįsta visiškai. 2009-07-03 S. susitarė su notare dėl buto pardavimo įforminimo. Notarės pavardės nežino. Notarų biuras (duomenys neskelbtini) netoli Lukiškių aikštės. Tada jis nuvažiavo paimti S., taip pat užvažiavo paimti L. T. į Naujininkus. Jis nežino kaip ir kada S. tarėsi su L., kad jie pas ją atvažiuos.

Pas ikiteisminio tyrimo teisėją V. K. apklausa vyko klausimų-atsakymų forma.

kodėl pirkimą-pardavimą buvo nuspręsta įforminti jūsų, o ne J. S. vardu?

– S. turtas yra areštuotas ir antstoliai galėjo nukreipti išieškojimą į tą butą. Su buto (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, pardavėjomis turėjo atsiskaityti J. S.. S. jam sakė, kad reikia perrašyti butą jo vardu, kad jį būtų galima įkeisti ir atsiskaityti įkeičiant.

– J. gavo ir iš S., ir iš L. įgaliojimus. Pradėjus ieškoti pirkėjų, žmonės nenorėjo prasidėti su įgaliojimais. Tada J. sakė, kad reikia apiforminti vieno žmogaus vardu, t.y. jo. Ar L. T. ir S. žinojo, kad J. norėjo užrašyti butą jo vardu, nežino.

– notarė paklausė, ar visi moka ir supranta lietuviškai. Atsakė, kad taip ir tada pradėjo skaityti dokumentus. Kaip jis suprato, L. suprato, kad butas yra perrašomas ant jo.

– J. jam pasakė, jog pardavęs šį butą su visais atsiskaitys.

– L. T. suprato, kad butas yra perrašomas ant jo ir sutiko, kad su ja bus atsiskaityta ne pas notarą, o vėliau. Kai buvo pas notarę, apie atlygį nieko neklausė. J. sakė, kad paskui su visais atsiskaitys.

– jis negirdėjo, kad J. aiškintų L., kad butą geriau užrašyti ant jo;

– kai sandorį pasirašė, tuomet padavė skelbimą į „Alio“ laikraštį, siekiant surasti pirkėjų. Buvo daug klientų, bet J. pasakė, kad turi konkrečius klientus ir jiems reikia parduoti tą butą. Kaip jis suprato, J. tiems pirkėjams buvo skolingas ir juos pažinojo, todėl ir norėjo parduoti butą pigiau nei jis vertas. Buto pirkimo-pardavimo sandoris įvyko 2009-08-13. Jis buvo pardavėjas, pirkėjai buvo moteris ir vyras ir kreditorius S. B., kuriam buvo užstatytas butas. Jis su J. buvo pasiskolinę iš B. 30 000 Lt , užstatę šį butą. Iš pradžių jis gavo apie 1000 Lt už benziną. J. sakė, kad dar reikia duoti apie 20 000 Lt S. P., nes su ja reikėjo visiškai atsiskaityti, ir dalį duoti L..

– pirkėja buvo M. ir ji mokėjo J. S.. Dalį pinigų įsidėjo jis, dalį J.. Pinigus skaičiavo abu su J.. Dėl kainos tarėsi J.. Už kiek pardavė butą nežino. Perskaičiavo tik atskiras sumas. Kiek jis įsidėjo pinigų iš šio sandorio į kišenę neatsimena. Kiek J. paėmė pinigų iš šio sandėrio, nežino. B., gavęs 31 000 Lt, išėjo.

Išėjus, J. nuėjo prie BMW X5 automobilio, valstybinių numerių neatsimena. Kai išlipo iš BMV automobilio, J. buvo labai piktas ir sakė, kad atidavė 5000 Lt, bet už ką nepasakė. Tada nuėjo prie jo mašinos ir pradėjo skaičiuoti likusius pinigus. J. S. jam davė apie 19 000 - 20 000 Lt. Paskui jis jam atvežė atgal 3000 Lt.

– jis matė, kad pirkėjai bendravo su žmonėmis iš BMV automobilio. Jie bendravo ir prieš

sandorį ir po sandorio;

– su buto pardavėjomis atsiskaityti turėjo J., nes jis su jomis bendravo, o jis tik juos vežiojo.

– L. suprato, kad butas užrašytas ant jo.

– jis dalyvavo. L. atėjo su kitais žmonėmis. Ji nereiškė jokių pretenzijų, kad yra išnešami daiktai iš buto. Konflikto jokio nebuvo.

Prokurorė: ar dalyvavo pasirašant 2009-08-13 pirkimo-pardavimo sutartį vertėjas?

– Vertėjas nedalyvavo. L. T. pirkimo-pardavimo sutarties tekstas išverstas į rusų kalbą nebuvo. ( t.2, b.l. 122-124)

2010-03-17 įtariamojo apklausos metu V. K. parodė, kad įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta iš dalies. Dėl pirmojo epizodo savo kaltės nepripažįsta ir lieka prie anksčiau duotų parodymų, papildymų neturi.

Dėl antrojo epizodo prisipažįsta, kad jis žinojo, jog pinigų už butą jis nemokės, nes jis jų neturi, o sutartį pasirašė, neva, kad atsiskaitė. Dėl to labai gailisi. Tai padaryti jo paprašė J. S., o jis, juo pasitikėdamas, sutiko, be to, pas jį buvo skolų ir antstoliai areštavo jo sąskaitas. Taip darė ne kartą ir viskas buvo gerai. Buvo užrašę butą ir jo motinos vardu.

Dėl pirkimo-pardavimo sutarties, pasirašant pirmąjį kartą, t.y. su L. T., savo sutartį jis skaitė, kadangi jis moka lietuvių kalbą, o L. T. vertė J. S., jie sėdėjo kartu. Notarė pirkimo-pardavimo sutarties į rusų kalbą nevertė, tik pasakė, kad, jei kas bus neaišku, tai ji paaiškins. Kadangi J. S. vertė, tai notarė nesikišo. S. verčiamo teksto jis negirdėjo. Ar antrą kartą, t.y. pasirašant sutartį su M., notarė vertė sutarties tekstą į rusų kalbą, jis nepamena, jam vertimo nereikėjo.

Nori pasakyti, kad pasirašant pirkimo pardavimo sutartį, L. T. nesuprato, kad butas pereina jam, nes vėliau, kai J. dingo, L. jam skambino, po ko jis atvyko pas ją ir jai parodė pirkimo – pardavimo sutartį bei išvertė jos esminius dalykus ir pasakė, kad jis buvo buto savininkas, nes butas jau buvo perparduotas. L. nustebo ir klausė, o kur yra kita sutartis, jis paklausė kokia, tada ji pasakė, kad ta, kurią ji pasirašė, kad visas butas atitenka jos seseriai S. G.. Jis jai pasakė, kad tokios sutarties nėra ir nebuvo (b.l. 2 tomas – 134-136).

Kaltinimas J. S. ir V. K. grindžiamas nukentėjusiųjų S. G., S. P., liudytojų parodymais bei rašytiniais bylos įrodymais.

Byloje yra duomenų apie tai, kad nukentėjusioji S. G. yra neįgali, todėl jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu BPK 276 str. 1 d. 1 p. pagrindu teisiamajame posėdyje buvo perskaityti.

Iš nukentėjusiosios S. G. perskaitytų parodymų seka, kad jos teta L. Z., jai testamentu paliko butą, esantį (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, kadangi jos sūnus V. Z., vienintelis paveldėtojas, jau buvo miręs. Ji turėjo testamento originalą, kurį vėliau atidavė J. S.. Tetai L. Z. priklausė ¾ buto, o jos sūnui ¼ buto. Kadangi V. Z. turėjo dukrą N., pavardės nežino, kuri 2004 m. išvyko į Airiją ir tenai gyvena su savo šeima, tai jo ¼ buto priklausė jai, tačiau ji nuo visko atsisakė. Jos sesuo L. T. kalbėjo su ja telefonu. Kaip jau minėjo N. gyvena Airijoje, tai ¼ buto atiteko jos motinai S. P., nors su ja V. Z. 1993-04-23 išsiskyrė.

Ji, pasitarusi su seserimi, nusprendė parduoti šį butą, tačiau nežinojo nuo ko pradėti. Tuomet sesuo L. T. paskambino savo pažįstamai, duomenų nežino, kuri jai pasakė, kad pas ją yra pažįstama moteris, kuri viską padės sutvarkyti. 2009 m. sausio mėn., tikslios datos nepamena, į jos sesers mobilųjį telefoną paskambino O., kuri pasakė, kad ji žino žmogų, kuris joms padės parduoti butą. Ji su šiuo pasiūlymu sutiko, kadangi ji yra neįgali, 1-os grupės invalidė, kairės kūno pusės paralyžius. Po kažkiek laiko pas ją į namus atvažiavo O., kurios pavardės nežino, ji gyvena Vilniuje, Užupio mikrorajone, tikslaus adreso nežino, kartu su J. S., gyv. (duomenys neskelbtini) 45-14, Vilniuje. Su ja kalbėjo J., O. tylėjo. J. S. pasakė, kad jis gali parduoti jos butą, brangiai neims už šias paslaugas. J. pasakė, kad viską daryti reikia greičiau, nes viską reikia sutvarkyti per 3 mėnesius. Tą pačią dieną J. paprašė dokumentų originalų, t.y. buto bylos, testamento, sutarties dėl buto privatizavimo, V. Z. ištuokos liudijimo bei mirties liudijimo, buto atsiskaitymo knygelės bei atsiskaitymo knygelės už dujas, pažymos iš VRM apie Z. mirtį bei liudijimo iš 34-o notarų biuro dėl palikimo priėmimo. Minėtų dokumentų originalus jos sesuo padavė J., tačiau joks raštelis apie dokumentų perdavimą surašytas nebuvo. J. dar pasakė, kad butą galima parduoti maždaug už 190 000 litų, tačiau jis taip sakė dar nematęs buto. J. su O. išėjo. Po kelių dienų J. paskambino jos seseriai L. T. ir paprašė, kad nueitų pažiūrėti buto kartu su juo, nes jis raktų neturėjo. Kitą dieną sesuo L. T. išėjo parodyti buto. Grįžusi ji pasakė, kad viskas gerai, J. parduos butą, tačiau kaina jau buvo 170 000 litų, kadangi nėra remonto. Po kiek laiko paskambino J. ir pasakė, kad butui yra uždėtas areštas ir reikia jį nuimti, tačiau reikia jam parašyti įgaliojimą, kad jis galėtų tvarkyti buto pirkimo pardavimo klausimus. Kitą dieną, tai jau turbūt buvo vasario mėnesio pradžia, J. S. kartu su notare, jos duomenų nežino, atvyko pas ją į namus jau su paruoštais dokumentais, t.y. įgaliojimu, davė jai paskaityti ir notarė liepė pasirašyti. Kas buvo surašyta įgaliojime, ji nepamena, kadangi notarė labai skubėjo ir ją skubino pasirašyti. Ji pasirašė ant dviejų egzempliorių, vieną ji paėmė ir davė J., kuris žadėjo padaryti jai kopiją, tačiau nepadarė. J. su notare išvažiavo. Po kiek tai laiko J. pakvietė jos seserį kartu nuvažiuoti į Vilniaus m. 2-jį apylinkės teismą dėl arešto panaikinimo. J. atvažiavo pas jas, paėmė seserį ir išvažiavo. Grįžusi sesuo, papasakojo, kad teisme nerado dokumentų ir negalėjo suprasti, kodėl butui yra uždėtas areštas. Sesuo pasakė, kad J. sumokėjo 300 litų, už tai, kad viskas vyktų greičiau. Kitą dieną paskambino J. S. ir pasakė, kad areštas butui jau panaikintas, ką dar J. aiškino, ji nepamena.

Maždaug kovo mėnesį, vėl paskambino J. ir pasakė, kad reikia atvykti pas notarą E. A., kad patvirtinti kokia buto dalis priklauso jai. J. atvažiavo pas jas ir kartu su jos seserimi L. T. nuvažiavo pas notarą. Sesuo grįžusi iš notaro pasakė, kad ¾ buto priklauso jai, o ¼ - S. P.. J. pažadėjo susitikti su S. P. ir aptarti reikalus dėl parduodamo buto, kadangi buvo skolos už šildymą, elektrą, telefoną. J. susitiko su S. P., po ko jis paskambino jai ir pasakė, kad ir S. P. parašė įgaliojimą tvarkyti jos reikalus dėl minėto buto pardavimo. Maždaug po savaitės paskambino J. seseriai ir pasakė, kad skubiai reikia nuvažiuoti pas notarą pasirašyti dokumentų dėl to, kad visa nuosavybės teisė pereitų jai. J. paėmė seserį ir nuvažiavo pas notarę, dirbančią (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, tikslaus adreso nežino. Iš notaro sesuo grįžo kartu su J.. J. paaiškino jai, kad butas pilnai perrašytas jos vardu. Prieš važiuojant pas notarę, pas ją buvo užėjęs J. ir paėmė pinigų, tačiau tiksliai nepamena kiek ar tai 100 ar tai 200 litų, nes jam reikėjo sumokėti už notaro paslaugas. Jokio raštelio, kad ji davusi J. pinigus nerašė. Po šio susitikimo jos J. nematė, jis neskambino. Jos skambino J., jis sakė joms pačioms taip pat ieškotų klientų, nes jis kol kas negali parduoti buto. Maždaug birželio mėnesio pabaigoje, tikslios datos nepamena, jai paskambino J. ir pasakė, kad atveš didelę sumą pinigų, tačiau ji turi būti namuose viena, t.y. kad nebūtų sesers L.. Taip pat J. jai siūlė perrašyti įgaliojimą, kad sesuo negalėtų nuimti pinigų nuo jos sąskaitos, nes šiuo metu yra toks įgaliojimas, kad sesuo tvarko jos piniginius reikalus. Ji atsakė J., kad ji nuo sesers nieko neslėps ir ji visur dalyvaus. J. dar siūlė pinigus padėti palūkanoms, t.y. aiškino, kad yra labai pelningas variantas, dedi 10 000 litų ir priauga 1000 litų, tačiau per kokį periodą nežino, nes ji pasakė, kad jos niekas nedomina, tik buto pardavimas. J. labai supyko.

Maždaug liepos mėnesį pabaigoje jos su seserimi įdėjo skelbimą į internetą, kad parduodamas butas, į kokį internetinį tinklalapį nežino, nes skelbimą įdėjo sūnėnas J., pavardės nepamena. Po ko, liepos mėnesio pabaigoje, jai paskambino vyras, prisistatęs vardu I., pavardės nepamena, ir pasakė, kad jis norėtų pažiūrėti parduodamą butą. Sesuo su I. bei J. susitarė dėl laiko apžiūrėti butą. Kitą dieną sesuo, J. ir I. susitiko prie laiptinės, (duomenys neskelbtini) 44, Vilniuje. Grįžusi sesuo papasakojo, kad I. butą tik nufotografavo, o apie pirkimą kalbos nebuvo. I. fotografavo butą, sakydamas, kad jam reikia parodyti, o kam ji nežino. Po kiek laiko, internete prie jų skelbimo atsirado ir nuotraukos, jos suprato, kad jas patalpino I.. J. vėl dingo, t.y. nei skambino, nei atvažiavo. Maždaug rugpjūčio mėnesio viduryje jai paskambino I. ir pasakė, kodėl padavėm skelbimą, jei butas jau mėnuo, kaip parduotas, bei paprašė J. telefono numerio. Ji davė J. numerį ir I. paprašė, kad jis jai paskambintų, jei ką sužinos, jis dar pasakė, kad, galbūt, jis apsiriko, kad nesinervuotų. I. nepaskambino, po ko sesuo pradėjo skambinti J., jis nekėlė ragelio, tačiau po kažkiek laiko pakėlė. J. paaiškino, kad butas neparduotas, tai melas ir žadėjo atvažiuoti bei viską paaiškinti, tačiau neatvažiavo.

Dar nori pasakyti, kad, kai J. pas ją ėmė pinigus ir sakė nieko nesakyti seseriai, ji jai pasakė, tuomet sesuo pasakė, kad ir ji J. davusi pinigų, apie 1000 litų.

V. ji nematė, jo duomenų nežino, tik žino, kad jis yra J. vairuotojas.

Dėl prarasto buto jai padaryta 100 000 litų turtinė žala (t.1, b.l. 5-15).

Liudytoja S. G. nuo akistatos su J. S. atsisakė dėl pablogėjusios sveikatos ( t.1 b.l. 16-17).

Nukentėjusioji S. P. apklausos metu parodė, kad jos buvęs vyras V. Z. yra L. Z. sūnus. Su V. Z. ji išsiskyrė apie 1993 m. V. Z. mirė 2008 metų kovo 19 dieną. 2008 metų gruodžio 28 dieną mirė L. Z.. L. Z. priklausė ¾ buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o ¼ minėto buto priklausė V. Z.. Kadangi vyras 2008-03-19 mirė, palikimo dalis perėjo jai. 2009 metų balandžio mėnesį pas ją į butą (duomenys neskelbtini) 52-22, Vilniuje, atvažiavo J. S. kartu su V. K., kuris jos gyvenamosios vietos adresą ir telefoną sužinojo iš jos tėvo P. P.. Kad tai buvo J. S., ji sužinojo notarinėje kontoroje. Atvykęs J. S., paaiškino, kad jai pagal įstatymą priklauso ¼ buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausiusi mirusiam V. Z. ir dar pasakė, kad S. G. įgaliojo L. T. parduoti jai priklausančio paveldėto buto ¾ dalį, kurią J. S. nori pirkti savo sūnui. J. S. pasakė, jog tam, kad jis galėtų parduoti jai priklausančią ¼ buto dalį ir nereikėtų vaikščioti po institucijas, nereikėtų tvarkyti dokumentų, ji turi notarų kontoroje duoti jam įgaliojimą ir už jos buto dalį jis sumokės 20 000 litų. Ji sutiko. Pokalbio su J. S. metu dalyvavo kaimynė V. K., gyvenanti (duomenys neskelbtini) 52-25, Vilniuje, ir V. K., kuris J. S. pastoviai vežiojo kaip vairuotojas. Juos vežė pas notarą ir į Žirmūnų seniūniją, kur ji vyko pasiimti pažymos apie tai, kad jos nepilnametis sūnus turi gyvenamą vietą. Rašytinės sutarties apie tai, kad J. S. už jos buto dalį sumokės 20 000 litų, nebuvo, buvo tik žodinis susitarimas, kadangi ji juo pasitikėjo, o be to, jis turėjo ir visus buto dokumentų originalus, t.y. jos vyro bei jo motinos mirties liudijimų originalus, jos ištuokos liudijimo originalą, todėl sukėlė pasitikėjimą. J. S. pats pasakė šią sumą, t.y. 20 000 litų, jis net neklausė, kiek ji nori, o ji net nesidomėjo, už kiek jis parduos. Jis tik paklausė „dvadcat tysyč vas ustroyt“, ji jam atsakė, kad taip ir nieko neklausinėjo. 2009 metų apie gegužės mėnesį, tikslios datos neprisimena, ji kartu su J. S. nuvyko į Vilniaus miesto 21 notarų biurą Pamėnkalnio 28-9, Vilniuje pas notarę V. Š., su kuria tarėsi J. S.. Su notare kalbėjo J., jis notarei sakė, kad jie nesenai tvarkė dokumentus dėl to paties buto ¾ dalies, o dabar atėjo su likusia dalimi, t.y. ¼. Notarė paklausė, ar ji žino, už ką pasirašo, ji pasakė, kad taip, kad pasirašo, jog J. S. galėtų parduoti jai priklausančią buto, esančio (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, dalį. Ji pasakė notarei, kad jie žodžiu su J. S. susitarė, kad pastarasis su ja atsiskaitys už parduoto buto dalį, tačiau kokią sumą buvo sutarę, ji nesakė. Tuomet notarė pasakė, kad jai neįdomu jų žodiniai susitarimai ir jie galioja tarp jų. Įgaliojimas jau buvo paruoštas, jį reikėjo pasirašyti. Pas notarę, pasirašant įgaliojimą, J. S. turėjo visus anksčiau minėtus dokumentus. Iš kur J. gavo dokumentų originalus, ji neklausė, tik pagalvojo, kad už pinigus galima gauti viską. Pasirašius įgaliojimą, jie išsiskyrė. J. pasakė, kad, kai jis parduos butą, paskambins ir atiduos pažadėtą pinigų sumą. Dar J. pridūrė, kad po buto pardavimo jie susitiks, išgers šampano ir jis atsiskaitys, tik reikia, kad apie tą sumą nesužinotų L. T.. Praėjus kažkuriam laikui, maždaug gegužės, ar birželio mėnesį, tikslios datos nepamena, jai paskambino J. ir pasakė, kad jam reikalinga pažyma apie tai, kad jos nepilnametis sūnus turi gyvenamą vietą. Po kiek laiko jis su V. K. atvažiavo prie Kalvarijų turgavietės ir visi kartu nuvažiavo į Žirmūnų seniūniją, esančią Žirmūnų g. 143, Vilniuje, kur ji paėmė minėtą pažymą ir ją atidavė J.. Po ko, ją parvežė iki gyvenamosios vietos ir išvažiavo. Nuo to laiko su J. ji nebendravo. Maždaug birželio mėnesio pabaigoje ji paskambino J. į mobilųjį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiteiravo, kaip vyksta pardavimas. J. pasakė, kad, kol kas viskas gerai, jau eina į pabaigą, bet pinigų dar reikia palaukti, kai bus parduotas butas, jis iš karto paskambins. Nuo to laiko su J. ji nebendravo ir jo nematė. Kad butas jau yra parduotas, sužinojo iš policijos pareigūno.

Liudytoja L. T. parodė, kad ji nuo 2007 m. rugsėjo 13 d. gyvena kartu su neįgalia-suparalyžiuota seserimi S. G., kadangi, mirus mamai, buvo reikalinga sesers priežiūra, daugiau nebuvo kam. 2008-12-28 mirė jų teta L. Z., kuri turėjo butą (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje. Kadangi tetos vienturtis sūnus V. Z. jau buvo miręs, 2008 m. kovo mėn., tikslios datos nepamena, teta surašė testamentą, palikdama minėtą butą jos seseriai S. G.. Pakalbėjusios su seserimi, nusprendė minėtą butą parduoti, kadangi į tą butą niekas eiti gyventi nesiruošė. Sausio mėnesį jos pradėjo kalbėti apie buto pardavimą. Po Naujųjų metų į jos mobilųjį telefoną Nr. 867054161 paskambino jos pažįstama O., pavardės nežino, su kuria ji susipažino per mamos laidotuves 2007 metais, iš savo mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pasveikinti ją su praėjusiomis šventėmis. Ji paaiškino, kad pas jas nieko gero, kad mirė teta ir reikia spręsti klausimą dėl buto pardavimo. O. pasakė, kad pas ją yra geras pažįstamas, kuris užsiima nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu ir gali su juo supažindinti. O. pažįstamo nei vardo nei pavardės neminėjo. Ji pasakė, kad pasitars su S. ir perskambins. Ji pasitarė su seserimi ir sesuo sutiko su O. pasiūlymu. Ji paskambino O. ir pasakė, kad jos sutinka. Maždaug po kelių dienų pas jas į namus, (duomenys neskelbtini) 70-65, Vilniuje, atvažiavo O. ir jos pažįstamas J. S.. J. kalbėjosi su S., kadangi ji buvo paveldėtoja, ji ir O. buvo tame pačiame kambaryje ir girdėjo visą pokalbį. J. aiškino, kad jis turi savo advokatą, savo pažįstamą notarą ir viską sutvarkys bei pridūrė, kad jokių kitų advokatų ir notarų nereikia. S. sutiko ir, J. paprašius, atidavė jam visus dokumentus. J. pasakė, kad reikia sutikrinti visus dokumentus ir apžiūrėti butą. Sumos, už kiek būtų galima parduoti butą, J. nesakė, tik pasakė, kad jis už savo paslaugas brangiai neims. J. su O. išvažiavo. Tiksliai nepamena kada, bet po kelių dienų J. paskambino S. ir pasakė, kad jis su dokumentais susipažino ir nori pažiūrėti butą. S. davė buto raktą ir ji nuėjo susitikti ir parodyti butą J.. Su J. jos susitiko prie parduodamo buto laiptinės. J. buvo vienas, apžiūrėjo butą ir pasakė, kad jis sutinka pardavinėti butą, tik dabar yra vienintelis klausimas, ar visas butas priklauso S.. Ji J. paaiškino, kad dalis buto priklauso ir tetos sūnaus dukrai. Jis pasakė, kad reikia nuvažiuoti pas notarą ir pasitikslinti. J. po savaitės užsirašė pas notarą E. A. į priėmimą. Sutartą dieną J. atvažiavo pas jas ir, paėmęs ją, kartu nuvažiavo pas minėtą notarą. J. buvo kartu su V. K., tačiau jis visada laukdavo mašinoje. Notaras E. A. pasakė, kad jam reikia susipažinti su dokumentais ir po savaitės jis duos atsakymą. Ji važiavo todėl, kad dar sesuo nebuvo surašiusi įgaliojimo. Maždaug po savaitės, jie su J. ir V. vėl nuvyko pas minėtą notarą ir jis pasakė, kad dokumentai paruošti, kad pagal testamentą ¾ buto priklauso jos seseriai S. G., o ¼ - S. P.. Pas notarą už jo paslaugos sumokėjo J., ar ji kur dėjo parašą, nepamena. Tą pačią dieną visi kartu nuvyko į Mokesčių inspekciją, jei neklysta, Žalgirio g. 22, Vilniuje, kur padavė prašymą, kad paskaičiuotų, kiek reikia sumokėti už ¾ buto. Mokesčių inspekcijoje buvo paskaičiuota ir J. S. sumokėjo. Kokia suma buvo paskaičiuota, ji nepamena. J. mokėjo todėl, kad ji neturėjo pinigų, o jis su S. susitarė, kad išlaidas S. jam apmokės, kai bus parduotas butas.

Maždaug 2009 m. kovo mėnesio pabaigoje J. pasakė, kad reikia surašyti įgaliojimą, tam, kad būtų galima parduoti butą. S. G. nusprendė, kad įgaliojimą reikia surašyti J. S. vardu, nes jis tvarkė visus su butu susijusius reikalus. Sesuo jos vardu nerašė todėl, kad ji nelabai susigaudo, o be to, tuo jau užsiėmė J. ir sesuo juo pasitikėjo. J. susitarė su notare, jos duomenų nežino ir pasakė, kad ją atveš į namus. Tiksliai nepamena kada, J. atvažiavo su notare pas jas į namus, buvo vakaras, tamsu. Notarė labai skubėjo, ji atsivežė jau paruoštus dokumentus, kuriuos ji padavė J., jis perskaitė garsiai ir S. pasirašė. S. įgaliojimo neskaitė, nes ir notarė ir J. jas skubino. Notarė nieko nekalbėjo, tik prisistatė, kad ji notarė ir padavė įgaliojimą, nieko neaiškino, kas tai per dokumentas ir kokios gali būti pasekmės jį pasirašius. S. pasirašė įgaliojimą dviem egzemplioriais, iš kurių vienas liko pas notarę, o kitas pas J.. J. pažadėjo S. atvežti kopiją, tačiau neatvežė. Reikėjo išspręsti klausimą dėl likusios buto dalies, todėl reikėjo susitikti su S. P.. Kadangi pas jas su S. P. buvo blogi santykiai, J. pažadėjo su ja susitikti ir viską sutvarkyti. Po kažkiek laiko J. paskambino S. ir pasakė, kad viskas gerai, kad S. P. pas notarą surašė jam įgaliojimą. Praėjus kažkuriam laikui, ji kartu su J. važiavo į Registrų centrą, esantį Lvovo g., Vilniuje, tikslaus adreso nepamena, kur J. tvarkė dokumentus, tačiau kokius ji nežino, ji J. laukė salėje. Registrų centre jokių parašų niekur nedėjo. Ji J. paklausė, kam ji čia reikalinga, kam jis ją vežasi, tuomet jis atsakė, kad S. ja pasitiki, kad ji seseriai papasakos, jog jis dirba. J. vis dingdavo, jos su seserimi skambindavo, o jis nekeldavo ragelio. Vėliau paskambino J. ir pasakė, kad reikia nuvažiuoti į teismą, nes butui uždėtas areštas, tačiau dėl ko jis nežino, todėl reikia važiuoti išsiaiškinti. J. atvažiavo pas jas ir visi kartu nuvyko į 3 apylinkės teismą, esantį Vilniuje, jei gerai pamena Laisvės pr. 79. Ji su J. užėjo į raštinę, esančią 5-ąjame aukšte, kur J. klausė, dėl ko uždėtas areštas butui (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje. Raštinėje nieko nepasakė, kadangi nerado jokių dokumentų ir nusiuntė į archyvą į 1-ą aukštą. Archyvarė taip pat nieko negalėjo pasakyti, todėl ji pasakė, kad ji išsiaiškins, ir liepė paskambinti po kelių dienų. Po kelių dienų J. skambino į archyvą ir pasakė, kad viskas tvarkoje. Jis paaiškino, kad buvo butui uždėtas areštas, tačiau jau panaikintas, bet kodėl jis buvo uždėtas, J. nepaaiškino. J. pasakė, kad reikia sumokėti 300 litų, dėl to, kad panaikintas areštas, tačiau kam jis mokėjo, nežino. Po arešto panaikinimo J. pasakė, kad dabar užsiims buto pardavimu, todėl reikia sumokėti advokatui, nes reikia jo paslaugų, t.y. pasitarti. Pasakė, kad reikia sumokėti 300 litų, todėl ji vėl davė jam minėtą pinigų sumą. Pinigų ji turėjo, nes buvo gavusi pensiją. Nepamena kokiu momentu tai buvo, ji kartu su J. važiavo pas jo advokatą, duomenų nežino. J. nuėjo pas advokatą, o ji laukė jo gatvėje. J. išėjęs pasakė, kad dabar jam viskas aišku ir jis žino, ką reikia daryti toliau. Po to jie išsiskyrė. Po kelių dienų J. užvažiavo paimti jos ir nuvažiavo kartu pas notarę, kuri dirba Pamėnkalnio g., tikslaus adreso nežino, kur ji J. laukė automobilyje kartu su V.. J. ją vežėsi ten todėl, kad jis pasakė, jei iškils kokių klausimų, reikia, kad ji būtų. Ką J. veikė pas notarę, ji pasakyti negali. Po to J. parvežė ją namo ir, užėjęs pas S., jai paaiškino, kad butą reikia užrašyti ant S. ir tuomet bus lengviau jį parduoti. Po kažkiek tai laiko, J. paskambino S. ir pasakė, kad reikia važiuoti pas notarę apiforminti visą butą ant jos. Kada tiksliai nepamena, J. užvažiavo pas jas ir ji kartu su juo nuvažiavo pas notarę apiforminti, kad visas butas priklausys S.. Notarė buvo Smetonos g., Vilniuje, tikslaus adreso nežino. J. jai pakeliui paaiškino, kad butas bus užrašytas S. vardu ir, jiems užėjus į priimamąjį pas notarę, palaukė jos. Dokumentai buvo paruošti. Notarė buvo moteris, jos duomenų nežino, ji tylėdama padavė dokumentus ir J. juos paėmė. Kadangi ji neturėjo akinių, J. jai perskaitė, kas ten parašyta, t.y. kad visas butas atitenka S.. Su jais kartu buvo ir V. K., nors jis niekad neidavo kartu, laukdavo automobilyje. Ji ant to dokumento pasirašė, kiek tiksliai buvo egzempliorių, pasakyti tiksliai negali. Ar J. su V. pasirašinėjo dokumentus, pasakyti negali, tik tiksliai žino, kad V. mokėjo notarei, ji pasiteiravo, kodėl jis moka, tuomet J. atsakė, kad notaras nieko dykai nedaro. Jie parvežė ją namo ir taip išsiskyrė. Kopijos J. nedavė. J. užėjo kartu su ja pas S. ir jai pasakė, kad visas butas priklauso jai. S. padėkojo J. ir jis išvažiavo. Vėliau ji paskambino J. pasiteirauti, kaip reikalai, jis pasakė, kad jos pačios su seserimi ieškotų klientų, liepė klausinėti kaimynų, gal jie kartais norėtų nupirkti butą. Tuomet jos su S. nutarė įdėti skelbimą į internetą, kadangi jos neturi kompiuterio ir nemoka juo naudotis, paprašė giminaičio J., pavardės nežino. Jis sutiko ir įdėjo skelbimą, buto kaina buvo 130 000 litų, skelbime buvo nurodytas namų telefonas (duomenys neskelbtini). Po kelių dienų joms paskambino I., pavardės nežino ir paprašė parodyti butą. I. telefono numeris +370 (duomenys neskelbtini). Ji susiskambino su J. ir visi kartu nuėjo apžiūrėti buto, ji ėjo todėl, kad rakto J. neturėjo, nors vėliau iš J. žmonos Alionos sužinojo, kad J. turi nuo buto raktą. Susitiko su I. prie laiptinės. I. butą fotografavo, sakė, kad jis nori kažkam parodyti tą butą, todėl jį fotografuoja. Po to, I. davė J. savo vizitinę kortelę. I. klausė, kas buto šeimininkė, ji pasakė, kad S. G., tada jis pasakė, kad jai paskambins. Maždaug po savaitės, rugpjūčio pradžioje į namų telefoną paskambino I.. Jis kalbėjo su S. ir jai pasakė, kad butas jau parduotas bei paklausė, kodėl jos padavė skelbimą. S. paaiškino, kad viskuo užsiima J.. I. paprašė jo telefono numerio. S. davė J. numerį, Tuomet paskambino jai ir viską papasakojo bei paprašė paskambinti J.. Ji bandė skambinti, tačiau jis nekėlė ragelio ir tai tęsėsi keletą dienų. Maždaug rugpjūčio viduryje J. pavyko prisiskambinti ir S. paklausus kas vyksta, kodėl parduotas butas, J. pasakė, kad tai netiesa, kad jis atvažiuos ir viską paaiškins, atveš parodyti dokumentus. Tačiau J. taip ir neatvažiavo. Rugpjūčio mėnesio pabaigoje jai į mobilųjį telefoną paskambino J. ir pasakė, kad reikia skubiai susitikti, tačiau ji pasakė, kad negali kadangi buvo laidotuvėse. Kitą dieną J. paskambino S. ir pasakė, kad skubiai reikia išvežti baldus, tada ji iš sesers paėmė ragelį ir J. paklausė, kodėl reikia skubiai išvežti baldus, jei butas neparduotas, jis pasakė, kad rytoj susitiks (duomenys neskelbtini) 44 ir paaiškins. Kitą dieną į susitikimą su J. ji nuėjo su giminaičiu J., tačiau J. ten nebuvo, o bute buvo 3-4 vyrai, kurie išnešinėjo baldus, pusės baldų bute jau nebuvo. Ji susijaudino. Vyrai buvę bute paaiškino, kad juos pasamdė J.. Buvo maždaug apie 16.00 val. Ji laukė J. kartu su J. apie porą valandų. Atvažiavęs J., paklausė, ko ji jaudinasi, tada J. paprašė parodyti dokumentus ir J. davė paskaityti dokumentą, kuriame buvo parašyta kad butas parduotas už 94 000 litų V. K. ir iš jų S. G. sumokėta 67 000 litų. Kiek sumokėta S. P., nesakė. Ji pradėjo keiktis, tada J. apsisuko ir išėjo. Ji grįžo namo ir viską papasakojo seseriai, tuomet ji skambino J. klausė, kodėl jis taip pasielgė. J. žadėjo kitą dieną atvažiuoti ir viską paaiškinti, tačiau neatvažiavo, todėl jos kreipėsi į policiją.

Ji skambino J. ir įrašinėjo į diktofoną jų pokalbį apie atsiskaitymą už butą ir apie vekselį, kurį ji pasirašė. J. pradėjus užsiiminėti buto pardavimu, jis paklausė, kodėl ji neapsiformina globos seseriai S. G.. Jam paaiškino, kad ji yra neišsiskyrusi, nors jau daug metų negyvena su vyru. Tada jis pasakė, kad po buto reikalų jis užsiims jos skyrybomis. Dėl to, kad būtų lengviau išsiskirti, kadangi neaišku, su kuo gyvena jos buvęs vyras ir, kad naujoji vyro moteris neinicijuotų jai materialinių pretenzijų, pasiūlė pasirašyti vekselį 100 000 litų sumai. Jei buvęs vyras reikš pretenzijas, jam bus parodytas tas vekselis ir jie pretenzijų nebereikš, taip jai paaiškino J.. J. turėjo vekselio blanką, ji pasirašė, kadangi juo tikėjo. Kas tai yra vekselis ir kokios bus pasekmės, jį pasirašydama, nežinojo, tačiau gavusi laišką iš notarės V. Š. suprato, kad tai yra rimta. Ji skambino notarei, tačiau ji nekalbėjo ir siūlė kreiptis į policiją. Tada ji skambino J. ir pasakė, kad gavo laišką iš notarės ir pasakė jam, kad kuo skubiau jis grąžintų tą vekselį. Jis pažadėjo jį atvežti, tačiau neatvežė.

Liudytoja L. T. papildomos 2009-11-18 apklausos metu parodė, kad vekselį pasirašė (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, kada tiksliai nepamena. Bute buvo tik ji ir J. S., V. K. tuo metu laukė automobilyje prie namo. Kaip jau minėjo, ji pasirašė vekselį įkalbėta J. S., kad jos vyras skyrybų atveju neturėtų pretenzijų į jos turtą, t.y. sodą. Vekselis buvo A8 formato, baltas lapas su atspausdintomis grafomis. Ji savo ranka vekselyje, diktuojant J. įrašė vardą bei pavardę ir sumą 100 000 litų. Sumą nurodė J., sakydamas tokią sumą todėl, kad pas ją yra sodas ir butas ir kad dėl to nebūtų jokių pretenzijų. Ji pasirašė vieną vekselio egzempliorių. J. jos akivaizdoje į vekselį nieko nerašė, tik jį pasiėmė, sakydamas, kad vekselis gulės pas jį tol, kol jie nepradės skyrybų proceso. Skyrybų procesas taip ir neprasidėjo, bet maždaug po mėnesio ji gavo iš notarės laišką ir suprato, kad kažkas čia ne taip. Pradėjo skambinti J. S., tačiau jis nekeldavo, o kai pakeldavo ragelį, žadėdavo vekselį grąžinti ir viską paaiškinti. J. taip pat sakė, kad ne taip paprasta grąžinti vekselį, nes visi dokumentai yra saugomi banke, seife, bei ją ramino, kad ji nesijaudintų, viskas bus gerai. Iki to laiko, kai ji pasirašė vekselį, ji apie jį niekada nebuvo girdėjusi ir nesuprato kas tai per dokumentas ( t.1, b.l. 162-164).

Liudytoja L. T. papildomos 2010-02-20 apklausos metu parodė, kad dėl jos surašyto vekselio J. S. ji papildomai nori pasakyti, jog tekstą vekselyje pildė savo ranka todėl, jog J. S. davė jai užpildytą vekselį kažkokios moters vardu ir pasakė, kad reikia taip surašyti, tik suma bus didesnė, nes tame vekselyje buvo nurodyta 10 000 litų suma. Vekselyje reikėjo rašyti didesnę sumą, nes ji turi ir sodą ir butą. J. jai pasakė, kad reikia rašyti savo duomenis bei aptarė sumą, t.y. 100 000 litų. Ji nesuprato, kas tai per dokumentas ir jį matė pirmą kartą gyvenime. Kokios gali būti pasekmės jį pasirašius, ji nežinojo ir nesuvokė, kad tai yra vertybinis popierius, tai suprato, gavusi raginimą iš notarės. Pasirašydama vekselį, ji suprato ir pasirašė jį todėl, kad skyrybų metu vyras nepretenduotų į jos turtą, nes taip jai paaiškino J. S., kad skyrybų proceso metu šį vekselį parodys vyrui ir jis neturės jokių teisių pretenduoti į turtą. Kad, pasirašius vekselį, gavosi, jog ji skolinga J. S., ji nežinojo ir nesuprato, nes ji jam niekada nebuvo skolinga ir nėra nė lito pasiskolinusi, o juo labiau 100 000 litų, kaip įrašė šią sumą vekselyje. J. jai aiškino, kad vekselis gulės pas jį ir jį parodys tik skyrybų metu. Ji J. pasitikėjo, kadangi jis tvarkė buto reikalus. Gavusi laišką iš notarės, jog ji turi sumokėti J. S. 100 000 litų, ji suprato, kad čia ne juokai, ir skambino J. bei reikalavo grąžinti vekselį. Jis žadėjo tai padaryti, tačiau to nepadarė.

Liudytoja L. J. apklausos metu parodė, kad 2005 m. liepos mėn. 2 d. mirė jos mama V. J.. Po jos mirties ji liko gyventi viena. Kadangi butas, kuriame gyveno su mama, (duomenys neskelbtini) g. 42-113, Vilniuje, jai per didelis, be to, buvo skolų, ji nutarė vieno kambario butą parduoti ir nusipirkti mažesnį. Ji apie savo ketinimus pasakė pažįstamai L. T., su kuria susipažino per jos sūnų O.. Papasakojo apie savo situaciją, kad nori susitvarkyti buto dokumentus ir pasikeisti į mažesnį, ar jį parduoti. L. T. pasakė, kad ji irgi šiuo metu tvarkosi buto reikalus ir pasakė, kai atvažiuos tas žmogus, tuomet juos supažindins ir, jei norės, galės tvarkyti ir jos reikalus. L. pasakė, kad ji pati turi apsispręsti, o ji gali supažindinti. Kartą užsukus pas L., atvyko J. S.. Jis pakalbėjo su S., L. seserimi apie jų reikalus, po ko ji trumpai pakalbėjo su J. ir V., pavardės nežino, ir nuvažiavo pas ją į minėtą butą. Ji J. parodė visus buto dokumentus, t.y. namų knygą, mamos mirties liudijimą, jos gimimo liudijimą, mamos santuokos bei ištuokos liudijimus, mamos paso kopiją, dokumentus iš teismo dėl buto skolų, mamos taupomąją knygelę. J. S. pažiūrėjo dokumentus ir pasakė, kad jis sutvarkys, kai ji taps buto paveldėtoja, šį butą parduos. Su J. susitarė, kad už jo darbą sumokės tuomet, kai bus parduotas butas. J. pasakė, kad jis už darbą iš jos paims 5000 litų. Viskas vyko 2009 m. kovo mėnesį. J. paėmė dokumentus, jokio raštelio nesurašė, nes ji juo pasitikėjo. Maždaug po kelių dienų J. S. jai paskambino ir pasakė, kad reikia važiuoti į Registrų centrą paimti pažymas. Jis užsuko pas ją ir visi kartu nuvažiavo į Registrų centrą, Lvovo g., Vilniuje, tikslaus adreso nežino. Juos su J. S. atvežė kažkoks vyriškis, kurį ji matė pirmą ir paskutinį kartą, koks tiksliai automobilis ji nežino, tik pamena, kad buvo raudonos spalvos. Tą dieną pažymų nedavė, pasakė, kad reikia atvažiuoti po kelių dienų. J. užmokėjo už pažymas, jei gerai pamena, už vieną apie 10 litų. Po to jie nuvyko į Savivaldybę. Savivaldybėje reikėjo taip pat pažymos, kas yra registruotas minėtame bute. Už šią pažymą taip pat mokėjo J., jei gerai pamena, apie 20 litų. Visur kalbėjo J. S., ji tik stovėdavo šalia ir pasirašydavo, kur reikia. Tą pačią dieną iš Savivaldybės jie su J. nuėjo pas advokatą, jo duomenų nežino. Pas advokatą klausė, ką reikėtų daryti, kad ji taptų buto paveldėtoja. Moteris advokatė paaiškino, kad reikia kreiptis į teismą ir pažadėjo surašyti pareiškimą. Už jos darbą J. S. sumokėjo 200 litų ir jie išėjo. J. S. pasiūlė nuvažiuoti pas notarą ir surašyti jo vardu įgaliojimą, kad jis galėtų vienas tvarkyti reikalus. Tada iš karto nuvyko pas notarą, tikslaus adreso nežino, priešais Pramogų banką. Pas notarę, jos duomenų nežino, buvo surašytas įgaliojimas J. S. tvarkyti buto dokumentus iki teismo. J. vis žadėjo, kad sutvarkys, tačiau iki šiol buto dokumentai dar nesutvarkyti. 2009-07-08 ji J. S. pasirašė vekselį. Jis atvažiavo pas ją į namus ir atsivežė vekselį, kuris buvo A8 formato, baltas lapas su atspausdintomis grafomis. Ji savo ranka įrašė savo duomenis, pasirašė, o taip pat įrašė sumą, t.y. 20 ar tai 25 tūkstančiai litų, tikslios sumos šiuo metu nepamena. Vekselis buvo pasirašytas todėl, kad J. paaiškino, kad, kai ji taps buto savininke visos buto skolos pereis jai. J. paklausė, ar ji mokės skolą, ar sumokėti jam, kadangi ji neturėjo tiek pinigų, pasakė, kad jis sumokėtų. Todėl ji ir pasirašė vekselį. Skola už butą buvo 15 000 litų, tačiau buvo priskaičiuota ir delspinigių, todėl jie numatė rezervą ir pasirašė didesnei sumai. Buvo pasirašytas vienas egzempliorius, kurį pasiėmė J.. Jis pasakė, kad nepergyventų, viskas bus gerai. Koks dokumentas yra vekselis ir kokios gali būti pasekmės, jį pasirašydama nežinojo, kadangi su tuo susidūrė pirmą kartą, kad toks dokumentas yra, ji buvo girdėjusi. Prie jos vekselyje J. S. nieko nepildė.

Liudytoja N. M. apklausos metu parodė, kad ji su vyru J. M. nutarė nupirkti sūnui butą. Kažkur 2009 m. liepos mėn. pabaigoje, tikslios dienos nepamena, ji su vyru atostogavo Palangoje ir tuo metu nutarė pirkti butą, nusipirko laikraštį „Alio reklama“, kur pradėjo žiūrėti skelbimus. Pagal jų turėtą pinigų sumą, krito į akis skelbimas, kuriame buvo tekstas „ 2 k. butas Naujininkuose, (duomenys neskelbtini) (40 kv.m., izol. k., balk., remontuotinas, kaina 98 000 Lt.)„. Buvo nurodytas mobilusis telefonas (duomenys neskelbtini). Ji iš savo mobilaus telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino nurodytu telefonu. Ragelį pakėlė vyras, kuris kalbėjo lietuviškai be akcento, paklaustas ar parduoda butą, atsakė, kad taip. Tada ji pasiteiravo,, kada būtų galima pasižiūrėti, vyras atsakė, kad galima būtų rytoj ir jie susitarė dėl laiko, tačiau kokiu tiksliai laiku, nepamena. Ji dar pasiteiravo, ar 98 000 Lt yra galutinė kaina, vyras atsakė, kad reikia pasižiūrėti, pasikalbėti. Kitą dieną, t.y 2009-08-03 (pagal pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje sutartį) ji su sūnumi A. M., marčia T. M. ir anūku atvažiavo į (duomenys neskelbtini) g., kaip buvo nurodyta skelbime, tačiau niekaip negalėjo rasti 44 namo, tada ji paskambino pardavėjui ir išsiaiškino, kad tai yra (duomenys neskelbtini) 44 namas. Jiems atvažiavus nurodytu adresu, prie laiptinės laukė vienas vyras. Vyras buvo 35-40 m. amžiaus, lieso kūno sudėjimo, tamsių trumpų plaukų, kalbėjo lietuviškai be akcento, apsirengęs bridžais ir sportiniais marškinėliais. Ar jis buvo su automobiliu, ji nežino. Jis pasakė, kad truputį reikia palaukti, nes turi atvažiuoti draugas, pas kurį yra visi buto dokumentai. Ji pasakė, kad palauks, ir maždaug po 5 min. atvažiavo vyras, kaip vėliau sužinojo J. S.. Jis atvažiavo vienas. Visi kartu nuėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje. Duris atrakino J. S., kadangi jis turėjo raktą. Užėjus į butą ir apsižiūrėjus, ji su sūnumi ir marčia nusprendė, kad tas butas jiems tinka. J. S. pasakė, kad turi visus dokumentus, jis yra buto paveldėtojas ir jis tvarkys visus reikalus, todėl jie su J. S. pradėjo tartis dėl kainos. Jie pažiūrėjo visus buto dokumentus, tačiau tiksliai kokius nepamena. Ji prašė, kad parduotų butą už 90 000 litų, tačiau J. S. pasakė, kad parduos tik už 94 000 litų. Jie su ta kaina sutiko, tuomet tas pirmasis jos minėtas vyras, kurio duomenų nežino, atnešė sutartį dėl pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo ateityje ir ją užpildė. Užpildžius sutartį pasirašė ji, o paskui J. S.. Pagal sutartį ji J. S. sumokėjo 2000 litų avansą. Sutarė, kad likusią pinigų sumą už perkamą butą mokės grynais, J. sutiko. Ji su sūnumi ir marčia išėjo, o J. su minėtu vyriškiu liko bute. Maždaug už poros dienų jai į mobilųjį telefoną paskambino J. S. iš numerio (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad 2009-08-13 9.00 val. reikia atvykti pas notarę, pavardės neminėjo, esančią (duomenys neskelbtini) 8 Vilniuje. Ji sutiko. 2009-08-11, tikslaus laiko nepamena, bet jau buvo vakaras, jai paskambino J. S. ir pasakė, kad jam trūksta pinigų ir paprašė jos sumokėti dar 2000 litų. Ji pasakė, kad gerai ir, kadangi ji prekiauja Kalvarijų turgavietėje, susitarė susitikti autobusų sustojime prie turgavietės 2009-08-12 9.00 val., sutartu laiku J. S. atvažiavo vienas, ji sumokėjo 2000 litų ir paprašė, kad jis parašytų apie gautus pinigus. Jis neprieštaravo ir savo ranka ant anksčiau sudarytos sutarties antrosios lapo pusės užrašė „papildomai prie šių sutarčių paėmėm 2000 Lt (du tūkstančiai litų) 2009-08-12 J. S.“ bei pasirašė ir išvažiavo. Kitą dieną, t.y. 2009-08-13 9.00 val., vyras ją atvežė pas notarę į (duomenys neskelbtini) 8, Vilniuje, kur jau laukė J. S., V. K., o vėliau atėjo dar vienas vyras, kurio duomenų nežino, kuriam J. S. buvo skolingas. Notarė A. P. jau buvo paruošusi pirkimo-pardavimo sutartį bei perdavimo-priėmimo aktą. Notarė minėtus dokumentus davė paskaityti jai, po ko paklausė, ar ji viską suprato. Ji atsakė, kad suprato, tuomet pasirašė ant 3 egzempliorių, iš kurių vieną davė jai, vieną V. K., o trečias liko pas notarę. Pas notarę kabinete tuo metu buvo J. S., V. K., minėtas nepažįstamas vyras, notarė ir ji. Ji pasirašė ant minėtų dokumentų, po to pasirašė V. K.. Ji nustebo, kad pasirašo K., o ne S., bet neklausė, kadangi manė, kad, jei dokumentai yra pas notarę, tai viskas gerai. Taip pat ji nustebo, kodėl dalyvauja dar vienas asmuo. Pas notarę kabinete iš karto po dokumentų pasirašymo ant stalo ji padėjo 90 000 litų bendroje sumoje, tačiau mokėjo ir eurais ir litais, netgi gali pasakyti kokios buvo kupiūros, t.y. 54 vnt. po 500 litų, 160 vnt. po 200 litų, 11 vnt. po 500 eurų, 10 vnt. po 100 eurų ir 50 vnt. po 50 eurų. Pinigus skaičiavo visi dalyvavę asmenys, išskyrus notarę. Jai turėjo atiduoti 50 litų grąžos, kadangi buvo 50 litų daugiau, tačiau taip ir neatidavė. Vyras, kuriam buvo skolingas S., paėmė eurais, tačiau kokią sumą, nepamena. Likusią pinigų sumą pasidalino J. S. su V. K., po kiek, ji pasakyti negali. V. K. labai jaudinosi, prakaitavo, drebėjo rankos. J. S. elgėsi ramiai. Po to atsiskaitė su notare už jos paslaugas (mokėjo per pusę su pardavėju) ir visi kartu, t.y. J. S., V. K. ir ji išėjo. Buto, esančio (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, savininkė yra ji, o jos vyras J. M. yra bendrasavininkis.

Liudytoja N. M. papildomos apklausos metu parodė, kad į klausimus neatsakinės, atsisako duoti parodymus (t.1, b.l. 104-105).

Liudytojas J. M. apklausos metu atsisakė duoti parodymus (t.1, b.l. 119-121). Liudytojas S. B. apklausos metu parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) g. 2-8, Vilniuje, direktoriaus pareigose. Minėtos bendrovės veikla yra nekilnojamojo turto pirkimas-pardavimas. Tiksliai nepamena, kada ir kokiomis aplinkybėmis, jis susipažino su J. S.. 2009 m. liepos mėn., tikslios dienos nepamena, su juo bendravo, kai buvo sudaromas sutartinės hipotekos lakštas. Per J. S. jis susipažino su V. K., dėl minėto fakto bendrauti teko būtent su juo. 2009 m. birželio mėnesio pabaigoje, ar tai liepos mėnesio pradžioje, jam į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino J. S. ar V. K., kuris, tiksliai pasakyti negali, nes nepamena, ir pasakė, kad turi butą Vilniuje, Naujininkų mikrorajone (duomenys neskelbtini) kurį nebrangiai parduoda, t.y. kažkur už 100 000 litų. Jis susidomėjo ir jie susitarė, kad jis apžiūrės parduodamą butą. Jis, V. K. ir J. S. nuvyko pažiūrėti minėtą butą. Nuvežė J. S. su V. K. jų automobiliu, tikslaus modelio nežino, kurį vairavo V. K.. Kas turėjo nuo buto raktus ir kuris iš jų atrakino butą, nepamena. Užėjo į butą, kelintas butas ir kuriame aukšte, tiksliai nepamena. Bute buvo ir baldai ir daiktai. Butas buvo pusantro kambario, remontuotinas. J. S. paaiškino, kad V. K. nupirko šitą butą, kažkas mirė, kažkas paveldėjo ir nori parduoti, tiksliai kas, nepamena. Minėjo, kad reikalingi pinigai, pirkėjo nėra, todėl pasiūlė jam, gal jis turi kokį pirkėją. Jie siūlė jam pirkti už 100 000 litų. Jis pasakė, kad pagalvos. Kur ir kada, tą pačią dieną, ar ne, nepamena, V. K. paprašė jo suteikti mėnesiui paskolą, t.y. 31 000 litų, tačiau kokiam tikslui jis neaiškino, o jis nesidomėjo. Jis suteikė paskolą su ta sąlyga, kad užstatas bus V. K. butas. V. K., kaip garantą suteiktai paskolai, užstatė minėtą butą, po ko buvo apiformintas sutartinės hipotekos lakštas. Jame buvo nurodyta, kad jis V. K. paskolina 31 000 litų su 0,2 proc. mėnesinių palūkanų. Sutartinės hipotekos lakštas buvo patvirtintas 2009-07-09 Vilniaus m. 6-to notarų biure pas notarę D. Š., kur ir buvo perduota V. K. minėta pinigų suma. V. K. buvo kartu su J. S. ir pastarasis dalyvavo visame procese. 2009-07-26 jis išvyko į kelionę ir grįžo 2009-08-17 ar 18 d. Grįžus, tikslios datos nepamena, jam paskambino V. K. ar J. S., nepamena, ir pasakė, kad turi buto pirkėją ir nori su juo atsiskaityti. Pasakė, kad jam reikia ateiti pas notarą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, tikslaus adreso nežino, kur bus pasirašoma buto pirkimo-pardavimo sutartis. Atvykus nurodytu laiku ir į nurodytą notarų biurą, ten buvo V. K., J. S. ir pirkėja moteris, jos duomenų nežino. Jis davė sutikimą buto pardavimui, kadangi jis buvo įkeistas, po ko pirkėja atsiskaitė su V. K.. Šis, perskaičiavęs pinigus, atsiskaitė su juo, t.y. jam sumokėjo 31 062 litus, jis hipotekos lakšte pasirašė, kad pinigus gavo, pretenzijų neturi. Atsiskaitymas vyko pas notarę kabinete, notarės duomenų nepamena. Gavęs pinigus, jis išėjo, o V. K., J. S. ir pirkėja liko. Kiek jis pamena pirkimo-pardavimo sandoris vyko sklandžiai. Daugiau nieko paaiškinti negali.

Liudytojas I. P. (Zachar) apklausos metu parodė, kad 2009 m. liepos mėn. 29 d., tikslių aplinkybių nepamena, bet jis telefonu kalbėjo su buto, esančio (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, savininke, kuri yra neįgali, kiek jam žinoma, ji negali vaikščioti, ir teiravosi dėl minėto buto. Jis susitarė su savininke apžiūrėti šį butą. Apie 11.00 val. jis atvyko prie namo, kur buvo susitarę susitikti, ir pamatė vyrą ir moterį. Vyras prisistatė kaip J., pavardės nežino, ar prisistatinėjo moteris, jis nepamena, jam tai nebuvo svarbu. Užėjo į butą, kas atrakino jo duris, nepamena, neatkreipė dėmesio, butas buvo labai apleistas. Jei jis gerai pamena, jis su buto savininke tarėsi, kad įdės skelbimą dėl buto pardavimo. Todėl, užėjęs į butą, jis jį nufotografavo. Išėjus į gatvę, J. jam pasakė, kad jis turi dar vieną butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. 42, tikslaus buto numerio nepamena, 1-ame aukšte, bendrabučio tipo. Atsimena, kad tame bute buvo atjungta elektra bei vanduo. J. jam pasakė, kad greitai jis taps tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių butų savininku, šiuo metu jis tvarkosi dokumentus. Jis dar minėjo, kad jis suranda tokius žmones, kurie yra neįgalūs ar mėgsta išgerti ir jiems reikia pinigų, todėl jie parduoda butus. Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, su J. susitarė, kad radęs klientus paskambins jam. J. davė savo telefono numerius, kuriais jis gali jį rasti, t.y. tel. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Buto kaina buvo numatyta 99 000 litų, tačiau su kuo ji buvo suderinta, ar su J., ar su buto šeimininke, jis nepamena. Nufotografavęs butą ir suderinęs jo kainą, jis Re Haus vardu įdėjo skelbimus į internetą, „Alio LT“, „EDomus.LT“ ir pan., nurodydamas savo kontaktinius duomenis, t.y. (duomenys neskelbtini). Po kažkiek tai laiko atsirado klientė, kuri pasakė, kad ji jau matė šį butą, pardavėjas J., jai pasirodė nepatikimas ir ji norėtų šį butą įsigyti per juos. Klientės duomenų bei telefono numerio nežino. Po šio skambučio jiems pasidarė įtartina, todėl per Registrų centrą nusprendė patikrinti, kas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, savininkas, ar nėra skolų. Kiek pamena, šis butas buvo nesenai nupirktas, ar tai buvo uždėtas areštas, ir jam iškilo daug klausimų dėl šio buto. Jei gerai atsimena, šis butas buvo nesenai parduotas, todėl jis paskambino savininkei ir apie tai pasakė. Šeimininkė buvo šoke, ji pasakė, kad to negali būti. Tada jis pasakė, kad ji pasiskambintų J., nes jam jis pasirodė įtartinas. Savininkė jam padėkojo ir pasakė, kad ji susisieks su J.. Daugiau jis su šia moterimi nekalbėjo. Jis paskambino J. ir pasiteiravo dėl šio buto, J. pasakė, kad šis butas parduotas ir maždaug po dviejų savaičių jis išėmė skelbimą. Pirkėją, kuri domėjosi butu jie informavo, kad buto negalės parduoti, nes yra problemų, t.y. neaišku kas savininkas. Ar ta pirkėja įsigijo šį butą iš J., ar ne jis, nežino.

Liudytojas J. P. apklausos metu parodė, kad maždaug prieš 10 metų jis per savo draugą O. T. susipažino su jo mama L. T.. Jo santykiai su L. T. tapo artimi, kaip su teta. Maždaug prieš tris mėnesius, tiksliai kada pasakyti negali, teta L. būnant pas ją svečiuose prasitarė, kad ji su seserimi S., pavardės nepamena, su kuria kartu gyvena, nori parduoti tetos paliktą butą, esantį Naujininkų mikrorajone. L. pasakė, kad sudarė sutartį su J., kad jis pardavinės butą. Kalba apie parduodamą butą tuo ir užsibaigė. Po kažkiek laiko L. jam pasiguodė, kad J. nekelia ragelio, kad jis nuolat dingsta. L. T. jo paprašė padėti, t.y. nueiti su ja kartu į tą butą apžiūrėti, nes ji viena nenori. Tikslios datos kada nepamena, bet jis kartu su L. T. nuėjo į parduodamą butą, kur L. viską apžiūrėjo. Ji pasakė, kad trūksta daiktų. Sugrįžus namo, L. savo seseriai S. pasakė, kad bute nėra brangaus serviso, kurį jos jau norėjo parsinešti anksčiau, tačiau jo neparnešė, nes to paprašė J., sakydamas, kad servizas lai būna. Taip pat L. minėjo, kad prieš tai balkonas buvo užkrautas daiktais, o kai jie apžiūrėjo butą, jis jau buvo tuščias. Tada visi, t.y. S., L. ir jis nusprendė paskambinti J.. Susisiekus su J. jis nieko konkrečiai nepasakė, tik aiškino, kad ieško klientų, žadėjo S. nuvežti į sanatoriją ir pažadėjo atvažiuoti. Paklaustas apie iš buto dingusius daiktus, J. pasakė, kad negali būti, daiktai turi būti, nes jis nieko neėmė bei pasakė, kad jis atvažiuos ir viską paaiškins. Tačiau J., kaip buvo žadėjęs, nepasirodė. Po kelių dienų, jis su L., jai paprašius, vėl nuėjo į tą butą pasižiūrėti, kas dar yra iš vertingų daiktų, kad juos parnešti pas S. ir L. į namus. Nuėję į butą ten rado du ar tris vyrus bei J. sūnų, kurie kraustė iš buto daiktus. Tai pamačiusi, L. T. labai nustebo ir vyrams liepė nieko neliesti bei teiravosi, kur yra J.. Vyrai paaiškino, kad J. juos pasamdė, kad jie išvežtų daiktus ir dar pridūrė, kad jis netrukus turi atvažiuoti pats. Vyrai nebekraustė daiktų, ir jie visi laukė J.. Atvažiavęs J., vėl aiškino, kad jis turi klientus, jie šiandien turi atvažiuoti pažiūrėti. L. T. paprašė parodyti buto dokumentus, J. aiškino, kad juos pametė, o paskui jis neva juos surado. J. jam parodė buto bylą ir ten buvo keletas sutarčių, kurias jis perskaitęs suprato, kad butas jau parduotas ir su L. bei S., o taip pat ir dar viena bendrasavininke S., kurios pavardės neatsimena, yra pilnai atsiskaityta. Jis perskaitęs dokumentus L. pasakė, kad butas jau yra parduotas ir, kad jau visi yra gavę pinigus, o taip pat ir J. gavo savo dalį už paslaugas. Kam pagal jo perskaitytą sutartį buvo parduotas butas, nepamena. J. paaiškino, kad čia tik sutartis, kad šiandiena atvažiuos klientai, kad reikia atlaisvinti butą, t.y. išvežti visus daiktus ir tada, atvažiavę klientai, pilnai atsiskaitys ir visi gaus pinigus. J. tuo metu buvo vienas, tačiau netrukus atvažiavo ir V. su kažkokia moterimi, su kuria jis buvo nuėjęs į virtuvę, o pas juos buvo nuėjęs ir J., tarp jų buvo kažkoks pokalbis, tačiau ką jie kalbėjo, nežino. Moters jis apibūdinti negali, nes nepamena, viskas vyko greitai, tačiau iš L. žodžių jis suprato, kad ta moteris buvo lyg V. mama, tačiau ji tiksliai nežino. J. L. vis žadėjo ir sakė, kad reikia būtinai šiandien iškraustyti daiktus iš buto, nes tada klientai jį nupirks. J. taip pat pasakė, kad, jei L. nori kažkokius daiktus paimti, tai jis net gali surasti mašiną, kuri galėtų pervežti daiktus. Taip ir įvyko: J. surado transportą, su kuriuo baldus nuvežė pas ją į sodą, Pavilnyje, tikslaus adreso nežino. Buto iškraustymo procese dalyvavo jis su L., bet jau nuo to momento, kai J. juos įtikino, kad butas tikrai šiandiena bus parduotas. Apie daiktų išvežimą iš buto sužinojo atsitiktinai ten užėję. L. laukė, kada paskambins J., nes jis buvo žadėjęs paskambinti, ir tuomet bus atsiskaityta, tačiau nei skambučio, nei J. nesulaukė. L. jo prašė, kad šis pabūtų pas jas su S., nes jos vienos bijo, kadangi J. žadėjo pinigus atvežti grynaisiais, todėl jis liko nakvoti. J. pinigų taip ir neatvežė. Maždaug po poros dienų jis su L. vėl nuėjo į tą butą apžiūrėti, tačiau rado pakeistas buto duris, ten jau vyko remontas, jų į butą niekas neįleido. Tada L. ėmė skambinti J., bet jis nekėlė ragelio, o kai jam prisiskambino, jis žadėjo, kad atvažiuos ir atsiskaitys, tačiau taip ir neatvažiavo bei neatsiskaitė. Jo pažadais L. su S. tikėjo apie 2 savaites, o vėliau nusprendė parašyti pareiškimą policijai. S. su L. apie tai, kad butas parduotas, sužinojo iš jo, jis tai suprato iš perskaitytų sutarčių, nors J. neigė, kad butas parduotas. Jis sakė, kad čia tik sutartys, vienok S. su L. labai pergyveno.

Liudytoja O. S. apklausos metu parodė, kad maždaug prieš du metus, tikslaus laiko nepamena, ji išgėrusi išėjo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ieškoti cigaretės, kai kitoje kelio pusėje pamatė vyrą, stovintį prie mašinos. Ji priėjo prie to vyro, kaip vėliau sužinojo, tai buvo V., pavardės nežino. Ji pas V. paprašė cigaretės . Pastarasis jos paklausė, ar ji čia gyvena, ji atsakė, kad taip, čia gyvena. Jis dar pasigyrė, kad čia dirba, vadovauja statyboms. Ji pakalbėjo ir nuėjo namo. Tą pačią dieną, po kelių valandų, jai miegant, išgirdo stuksenimą į duris, ji atsikėlė ir atidariusi duris pamatė V.. V. pasakė, kad jai atvežė dovanų, t.y. butelį degtinės ir cigarečių. Atidavė viską ir išvažiavo. Ji labai nustebo, bet jo atvežtas „dovanas“ priėmė, galvodama, kad ji jam patiko. Nežino kodėl, bet V. pas ją atsirasdavo tuo momentu, kada jai buvo labai sunku, t.y. po išgertuvių ir jis visą laiką atveždavo vaišių. Vėliau ji su V. apsikeitė telefonais, jo numeris (duomenys neskelbtini). V. pas ją pasiteiravo ar čia jos namas, ji, iš tiesų, šį namą nuomoja, bet V. pasakė, kad jis jos, nes norėjo pasigirti. V. kiekvieną kartą ją vaišindavo alkoholiniais gėrimais. Ji priprato ir, kai jai būdavo bloga, ji paskambindavo V. ir šis atveždavo alkoholio. Vėliau jis ir šiaip užsukdavo pas ją į svečius, tačiau retai, kartą per savaitę, o kartais ir į dvi savaites kartą. Jis klausdavo, kaip jai sekasi, labai maloniai elgėsi. Maždaug po dviejų mėnesių, tiksliau kada pasakyti negali, V. jai pasigyrė, kad jis su kažkuo užsiima nekilnojamojo turto pardavimu, keitimu ir padeda sutvarkyti dokumentus susijusius su nekilnojamuoju turtu. Jis pasiteiravo, ar ji nenori parduoti savo namo, tuomet ji V. ir prisipažino, kad tas butas yra ne jos, o ji nuomojasi. Tuomet jai V. siūlė išnuomoti šį butą, siūlėsi sutvarkyti vandentiekį. Jis teiravosi, ar šio buto šeimininkai nenorėtų parduoti, jis galėtų padėti tai padaryti. Ji pasakė, kad šeimininkai nori parduoti šį butą tačiau ne dabar. Buto šeimininkės duomenų ji sakyti nenori, nes nenori jos painioti į šį reikalą, kadangi pas ją nuomoja šį butą jau 6-7 metai. V. klausė, ar ji nežino kas norėtų parduoti butą ir gal kas turi problemų su dokumentais, jie galėtų padėti. Kas tie jie, ji nežinojo, nes V. visada sakydavo – mes. Vėliau sužinojo, kad V. porininkas yra J., pavardės nežino. Tuo metu kaip tik jos vyro teta I. M., gyv. (duomenys neskelbtini) g. 11-7, Vilniuje, turėjo problemų su minėto buto dokumentais, todėl ji apie V. pasakė I.. Tiksliai nepamena kokiomis aplinkybėmis, bet V. su J. susipažino su Irena ir jie susitarė dėl buto dokumentų tvarkymo. Jai už prirodytą žmogų V. su J. atsidėkodavo nupirkdami alkoholinių gėrimų, pinigų nemokėjo. Ji jais tikėjo, jie pasirodė sąžiningi, mieli žmonės. Suvedus V., J. ir I. M. ji toliau į jų reikalus nesikišo, nes jai buvo neįdomu, jie bendravo tiesiogiai. Tuo metu ji labai pasitikėjo tiek V., tiek J., o šiuo metu ji įsitikinusi, kad jie ieškojo tokių žmonių, kurie mėgsta išgėrinėti. Dėl L. T. supažindinimo aplinkybių su V. ir J. ji neprisimena, gali būti, kad jie išsikalbėjo per išgertuves, nes tikrai to momento nepamena. Ji žinojo, kad L. tvarkosi paveldėto buto reikalus su J., tačiau kas ir kaip, ji nežino, nes nesikiša. L. jai tik pasakojo, kad ji J. ir V. duoda pinigų, nes jie jų prašo buto tvarkymo reikalams. L. dar minėjo, kad ji, J. prašoma, pasirašė kažkokį dokumentą 100 000 litų sumai. Ji tik nusikeikė ir daugiau nieko nepasakė. Tokį dokumentą taip pat pasirašė ir I. M., tik, jei gerai pamena, 10 000 litų sumai, nes J. prašė jį pasirašyti, kaip garantą, kad jis moka notarui ir tvarko buto reikalus. Neatsimena kada, bet, jei neklysta, tai buvo šią vasarą, kai jai paskambino L. ir pasakė, kad butas, kurio reiklaus tvarkė J. su V. lyg yra parduotas, kad buto durys pakeistos, kad J. liepė išvežti daiktus, o ji tuo metu buvo laidotuvėse. Ji L. pasakė, kad negali būti, nes J. tikėjo. Po kažkiek laiko paskambino jai L. ir pasakė, kad tikrai butas yra parduotas ir ji negavo pinigų, su ja ir jos seserimi neatsiskaitė. Tada jos pradėjo skambinėti J. ir V., tačiau jie ragelio nekeldavo. Atvažiavęs pas ją, V. aiškino, kad pinigai už L. butą yra pas J., jis buvo labai išsigandęs, visas drebėjo. J. visada buvo ramus ir žadėdavo, kad viskas bus gerai. Vėliau ji sužinojo, kad V. ir J. sėdi kalėjime. V. ir J. ji prirodė L. T. ir I. M., ir dėl to labai pergyvena, nes kaip dabar supranta, J. su V. sukčiai, norėjo užsidirbti tik sau.

Liudytoja V. Š. apklausos metu parodė, kad ji dirba Vilniaus m. 21-ajame notarų biure, Pamėnkalnio g. 28-9, Vilniuje, nuo 1992 m. sausio mėn. 8 d. J. S. pažįsta iš matymo. Ji dalyvavo viename teismo posėdyje, kai jis buvo pateikęs jai suklastotą vekselį, dėl kurio ji atliko reikalingus notarinius veiksmus. Ji buvo apklausta liudytoja. Koks buvo J. S. atžvilgiu priimtas sprendimas, ji nežino ir nesidomėjo. V. K. ji pažįsta taip pat iš matymo, kadangi jis pas ją ateina su vekseliais, kad ji atliktų notarinius veiksmus. Asmeniškai jų nepažįsta ir jokių santykių tarp jų nėra. Dėl to, kad ji tvirtino generalinį S. G. įgaliojimą, gali pasakyti, kad jai paskambino į darbo telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), tiksliai nepamena, vyras ar moteris, ir paprašė patvirtinti įgaliojimą paveldėjimui. Ji pasakė, kad galės priimti bei pasakė laiką apie pietus, tai buvo 2009 m. vasario mėn., tikslios dienos nepamena. Pas ją sutartu laiku atvažiavo du vyrai, vienas iš jų buvo V. K., o kito ji neprisimena. Jie pasakė, kad S. G. serga ir ji negali atvykti į biurą, todėl prašė nuvykti į namus ir patvirtinti įgaliojimą. Daugiausiai kalbėjo V. K.. Vyrai taip pat aiškino, kad S. G. yra jų giminaitė. Ji sutiko nuvykti į namus, kadangi pas ją tuo metu nebuvo žmonių. Paruošė įgaliojimą pagal vyrų sudiktuotą turinį, kuris iš jų kalbėjo, nepamena. Jie turėjo S. G. paso fotokopiją. 2009-02-26, tikslaus laiko nepamena, bet jau buvo prieblanda, ji kartu su dviem vyrais nuvyko į (duomenys neskelbtini) 70-65, Vilniuje, kur buvo pasirašytas įgaliojimas. Užėjus į minėtą butą, kambaryje buvo S. G., jos asmens tapatybę ji nustatė pagal jos pasą. Be S. G. buvo dar viena moteris, kas ji tokia buvo ji nežino, nes ji neprisistatė. Su ta moterimi, kol ji šnekėjosi su S. G., visą laiką kalbėjo K. su kitu vyru, ar tai buvo S., ji pasakyti negali, nes nepamena. Jie kalbėjosi koridoriuje, o ji su S. G. kambaryje. S. G. veiksnumu įsitikino, su ja pabendravusi, S. G. buvo protinga, orientavosi. Pirmiausia ji prisistatė, kad yra notarė, pasiteiravo ką ji nori daryti. S. G. atsakė, kad nori surašyti įgaliojimą, t.y. įgalioti L. T. vesti paveldėjimo bylą ir tvarkyti bei valdyti visą turtą. Tada ji S. G. pasakė, kad įgaliojimas jau yra paruoštas ir jį jai išvertė į rusų kalbą, kadangi rusų kalbą ji žino puikiai. Taip pat ji S. G. paaiškino, kad tokį įgaliojimą yra labai pavojinga išduoti, kadangi ji gali likti visiškai be turto, jai buvo išaiškintos pasekmės. Ji atsakė, kad L. T. pasitiki, nes jos yra giminaitės. Įgaliojimas buvo abstraktus, kadangi buvo nurodyta „tvarkyti ir valdyti visą turtą“. Įgaliotinės ji nematė ir jos nepažįsta. Po jos paaiškinimo ir įgaliojimo išvertimo į rusų kalbą, S. G. įgaliojimą pasirašė 2 egzemplioriais sėdėdama, tačiau kur ji sėdėjo, nepamena. Po to, ji prie S. G. užpildė registrų knygą, kurioje pasirašė S. G., po ko buvo paduotas S. G. vienas įgaliojimas, o antras liko pas ją. Vyrai, kurie ją atvežė pas S. G., jai pasirodė, yra gerai pažįstami, kadangi jie visi bendravo. Vyrai ją parvežė į namus. Su kokiu automobiliu ją vežė, nežino, kadangi pati nevairuoja ir nesidomi automobiliais.

2009-06-03 J. S. pas ją į notarų biurą atėjo su moterimi, t.y. S. P., ir pasakė, kad nori surašyti įgaliojimą, kuriuo įgalioja J. S. vesti paveldėjimo bylą, mirus Zubovui, o taip pat atstovauti teisme, atstatant terminą, kadangi buvo praleistas terminas, bei įgaliojimą parduoti paveldėtą turtą. Su ja kalbėjo abu ir J. S. ir S. P.. Aptarus įgaliojimo turinį, jie išėjo laukti į laukiamąjį, o ji su padėjėju liko spausdinti įgaliojimą. Iš gyventojų registro ji išsitraukė pažymą, ar asmenų dokumentai yra galiojantys. Įsitikinusi dokumentų tikrumu, ji paruošė įgaliojimą. Po to buvo pakviesti S. su P. ir įgaliojimas perskaitytas garsiai bei išverstas į rusų kalbą. Įgaliojimą vertė ji pati. Po to įgaliojimą pasirašė ir vienas egzempliorius liko pas ją, kitas buvo atiduotas S. P.. Viskas vyko jos kabinete, esančiame Pamėnkalnio g. 28-9 Vilniuje. Šis įgaliojimas buvo surašytas ir pasirašytas per vieną dieną, t.y. 2009-06-03. S. P. ir J. S. ji matė tik tą vieną kartą. Šį kartą V. K. ji nematė. Vėliau, šių metų ar tai rugpjūčio, ar tai rugsėjo mėn. pas ją buvo atėjęs V. K. su vekseliais, kiek buvo vekselių tiksliai nepamena – 1 ar 2, prašydamas išsiųsti vykdomąjį pranešimą. Kam buvo išsiųsti minėti pranešimai ji nepamena.

2010-03-09 papildomos apklausos metu liudytoja V. Š. parodė, kad dėl vekselio, išrašyto L. T. 2009-04-02, 2009 m. gegužės 4 d. pas ją kreipėsi J. S., kuris pateikė minėtą vekselį – originalą ir paprašė išduoti vykdomąjį įrašą. Kadangi nebuvo išsiųstas pranešimas vekselio davėjai, t.y. L. T. ir išsiuntimo terminas buvo nepraleistas, ji privalėjo išsiųsti pranešimą ir tik po to užregistruoti registrų knygoje jo prašymą. Jam buvo paskirtas laikas tą pačią dieną, t.y. 2009-05-04 apie 17.00 val., atvykti pas ją į notarų biurą pasirašyti į registrų knygą. Pranešimas L. T. buvo išsiųstas registruotu laišku 2009-05-04 15:06 min., kvito Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytu laiku J. S. neatvyko dėl jai nežinomų priežasčių. Kadangi J. S. laiku neįregistravo prašymo išduoti vykdomąjį įrašą, tam, kad gauti vykdomąjį įrašą, jis gali kreiptis į teismą ieškininės teisenos tvarka (1 tomas, 81-82).

Liudytoja D. Š. apklausos metu parodė, kad ji dirba Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notare. 2009-07-09 ji tvirtino sutartinės hipotekos lakštą, pasirašytą V. K. ir S. B.. Pagal šį sutartinės hipotekos lakštą V. K., gyv. V. P. g. 2-45, Vilnius, už 31 000 paskolos sumą įkeičia butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) 44, S. B. a.k. (duomenys neskelbtini) Jokie kiti sandoriai tvirtinami nebuvo.

Liudytoja A. P. apklausos metu parodė, kad dirba 35-ajame notarų biure notare. 2009-02-26 įgaliojimas, kuriuo S. G. įgaliojo L. T. a.k. (duomenys neskelbtini) atstovauti jos interesus, buvo surašytas Vilniaus m. 21-ojo notarų biuro notarės V. Š.. 2009-07-03 pasirašyta pirkimo pardavimo sutartis tarp S. P., kurią atstovavo J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) įgaliojimas V. Š. 2009-06-03 VŠ 1024) ir S. G., kurią atstovavo L. T. (įgaliojimas notarės V. Š., patvirtintas 2009-02-26 (duomenys neskelbtini)) bei pirkėjo V. K. a.k. (duomenys neskelbtini)

Pasirašant sutartį dalyvavo J. S., L. T. ir V. K.. Ar buvo kitų asmenų, neprisimena. Pirkėjas su pardavėjais atsiskaitė prieš pasirašant sutartį. 90 000 litų – bendra suma, iš kurių J. S. gavo 22 500 litų, o L. T. 67 500 litų. Tokia suma buvo paskirstyta, nes S. G., kurią atstovavo L. T. priklausė ¾ buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) 44-11, o S. P., kurią atstovavo J. S. priklausė ¼ buto. Daugiau dėl šio sandorio nieko pasakyti negali, J. S. pristatė pažymą, kad S. P. ir jos nepilnametis sūnus gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. 32-44. Sūnus M. P. gim. 1992-12-01. Tokios pažymos, kad šie asmenys tikrai gyveno ne parduodamame bute, buvo prašoma dėl nepilnamečio sūnaus interesų. 2009-08-13 buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis pagal kurią V. K. jam priklausantį butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) 44-11, pardavė N. M.. Butas buvo įkeistas S. B.. Pasirašant pirkimo pardavimo sutartį, dalyvavo pats S. B., surašydamas tos pačios dienos, t.y. 2009-08-13 pareiškimą, kuriuo sutinka, kad butas būtų parduotas N. M. ir J. M. su sąlyga, kad bus padengtas 31 000 Lt kreditas. Pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, pirkėjai N. ir J. M. sumokėjo grynaisiais V. K. 39 000 litų bei 31 000 litų S. B.. Pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, S. B. dalyvavo. Kur buvo mokami pinigai, tiksliai neprisimena, juos skaičiuojant, nedalyvavo. S. B. pasirašė, kad V. K. su juo atsiskaitė. Daugiau nieko papildyti negali, nes smulkesnių detalių neprisimena. V. K. asmeniškai ji nepažįsta.

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą dėl kaltinamiesiems J. S. ir V. K. inkriminuotų nusikaltimų padarymo, teismas pripažįsta, kad įrodymų visumos pakanka jų kaltei konstatuoti.

Kaltinamasis J. S. ikiteisminio tyrimo metu keitė parodymus, skirtingai aiškino įvykių aplinkybes, teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino. Toks J. S. parodymų nenuoseklumas rodo, kad jis nėra visiškai nuoširdus ir, keisdamas parodymus, bando sukrauti atsakomybės naštą, liudytojai L. T., susiaurinti savo veiksmų apimtį bei sureikšminti kaltinamojo V. K. atsakomybės vaidmenį nusikaltimo padaryme, tokiu būdu siekdamas visiškai išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamasis V. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad po to, kai J. S. sutvarkė visus dokumentus, t.y įgaliojimus ir paveldėjimą, jam pasiūlė: „davai apiforminam butą ant tavęs (V. K.), kad „nepralytiet“, kas reiškia pasirašyti buto, esančio (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį. Jis sutiko, su J. S. bei L. T. nuvažiavo pas pažįstamą notarę, dirbančią (duomenys neskelbtini) Vilniuje, pasirašyti pirkimo-pardavimo sutarties. Atvykus pas notarę, pirkimo-pardavimo sutartis jau buvo paruošta. Pasirašant buto pirkimo-pardavimo sutartį, dalyvavo notarė, J. S., L. T. ir jis. Jokių pinigų L. T. jis nemokėjo, viską tvarkė J. S., o jis tik, neva, buvo pirkėjas, nes šis sandoris buvo fiktyvus. Ką J. S. susitarė su L. T., nežino, taip pat nematė, kad J. S. mokėtų L. T. pinigus.

Vėliau pas tą pačią notarę, kuri apiformino jo (V. K.) buto fiktyvų pirkimą, buvo pasirašyta buto pardavimo sutartis, pagal kurią jis – buto savininkas – už 70 000 Lt pardavė butą M.. Buto pirkėjus surado ir kainą su jais derino J. S., pirkėjai už butą atsiskaitė notarų biure, koridoriuje. Iš karto S. B. buvo atiduotas 31 000 Lt kreditas, o likusius pinigus, t.y. 39 000 Lt per pusę jie pasidalino su J. S.. Ar J. S. atsikaitė už buto pardavimą su S. G. ir L. T., jis nežinojo, vėliau, paskambinus L. T., iš pastarosios sužinojęs, kad J. S. neatsiskaitė, jis, nuvykęs pas L. T., parodė jai buto pirkimo-pardavimo sutarties kopiją ir paaiškino jai, kad tai J. S. turi su ja atsiskaityti. Taip pat iš V. K. parodymų seka, kad dėl ginčijamo buto pardavimo jis buvo įdėjęs skelbimą į laikraštį „Alio“, kur buvo nurodęs buto kainą – 100 000 Lt. Jam skambino realūs pirkėjai, net buvo davę užstatą, tačiau J. S. sakė butą parduos būtent M.. Iš to pokalbio su J. S. jis suprato, kad dabartiniai buto savininkai – M. yra geri J. S. pažįstami.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, kad pirminį ginčijamo buto pardavimą įforminti jo (V. K.) vardu buvo sutarta J. S. iniciatyva, kadangi, pasak J. S., jo turtas yra areštuotas ir antstoliai galėjo išieškojimą nukreipti būtent į tą butą. Su ginčo buto pardavėjomis (G. ir P.) turėjo atsiskaityti J. S., pastarasis sakė, kad reikia butą apiforminti jo (V. K.) vardu tam, kad jį (butą) būtų galima įkeisti ir atsikaityti įkeičiant. Paklaustas, ar, pasirašant 2009-08-13 pirkimo-pardavimo sutartį, dalyvavo vertėjas, V. K. pasakė, kad vertėjas nedalyvavo, L. T. pirkimo-pardavimo sutarties tekstas į rusų kalbą išverstas nebuvo (t. 2, b.l. 122-124). Akistatos su L. T. metu, pastaroji, paklausta apie tai, ar buto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo pas notarę metu ji suprato, jog butas parduodamas V. K., pasakė , jog nesupratusi, kadangi iš J. S. žodžių ji suprato, kad šiuo sandoriu visas butas pereina jos seseriai S. G.. Gi, V. K. į šį klausimą atsakė, kad iš J. S. žodžių jis supratęs, jog L. T. žino, kad butas parduodamas jam (V. K.). Pats jis (V. K.) su L. T. nekalbėjo ir jai nieko neaiškino, taip pat su ja nebuvo jokios kalbos apie atsiskaitymą. Gi, L. T. parodė, kad, forminant pas notarę dokumentus, ji matė, kaip V. K. sumokėjo notarei nemažą sumą pinigų ir dėl to ji, išėjusi iš notarės, pas J. S. paklausė, kodėl V. K. moka notarei nemažai pinigų, į ką J. S. atsakė, kad dabar niekas už dyką nieko nedaro. V. K. pritarė tokiems L. T. žodžiams, sakydamas, kad J. S. žadėjo su L. T. atsiskaityti po buto pardavimo. Į klausimą, ar pirkimo-pardavimo sutartis buvo išversta į rusų kalbą, L. T. pasakė, kad sutartį jai išvertė J. S.. Be to, akistatos metu V. K. parodė, kad jis J. S. klausė, kam apskritai reikalingas L. T. dalyvavimas, kodėl jis (J. S.) negali vienas perrašyti butą jo (V. K.) vardu, jeigu jis turi du įgaliojimus veikti tiek S. G., tiek S. P. vardu. Atsakydamas į šį klausimą, J. S. paaiškino, jog notarė, neva, nelabai nori, kad būtų du įgaliojimai ir pageidavo bent vienos buto savininkės ar jos atstovės dalyvavimo. Akistatos su L. T. metu V. K. parodė, kad J. S. visus apgaudinėja, jis L. T. pasiūlė įrašyti pokalbius su J. S. ir net atvežė jai diktofoną (t.2, b.l. 115-119).

Esant tokiems V. K. parodymams, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios S. G. ir liudytojos L. T. parodymais. Jų parodymai nuoseklūs, juos papildo kitų liudytojų parodymai bei teismo ištirti rašytiniai įrodymai. Iš nukentėjusiosios S. G. teisminio nagrinėjimo metu perskaitytų parodymų matyti, kad J. S. kartu su notare atvyko pas ją į namus jau su paruoštu įgaliojimu, davė perskaityti ir notarė liepė pasirašyti. Ji pasirašė ant dviejų egzempliorių, vieną davė J. S., kuris žadėjo padaryti kopiją, bet nepadarė. J. S. su notare išvažiavo. Liudytoja L. T. parodė, kad jos sesuo S. G. nusprendė įgaliojimą surašyti J. S. vardu, nes jis tvarkė visus su butu susijusius reikalus. J. S. susitarė su notare ir ją atvežė į namus. Notarė labai skubėjo, ji atsivežė jau paruoštus dokumentus, padavė juos J. S., jis garsiai perskaitė ir sesuo S. G. pasirašė. Pastaroji įgaliojimo neskaitė, nes notarė ir J. S. ją skubino. Notarė nieko nekalbėjo, tik prisistatė esanti notarė ir padavė įgaliojimą, nieko neišaiškino, kas tai per dokumentas ir kokios gali būti pasekmės jį pasirašius. S. G. pasirašė du įgaliojimo egzempliorius, kurių vienas liko pas notarę, o kitas pas J. S.. pastarasis žadėjo padaryti kopiją, bet nepadarė. Iš liudytojos V. Š. parodymų seka, kad ji dirba Vilniaus m. 21-me notarų biure, (duomenys neskelbtini) g. 28-9, Vilniuje. J. S. pažįsta iš matymo. Ji dalyvavo viename teismo posėdyje, kai jis buvo pateikęs jai suklastotą vekselį, dėl kurio ji atliko notarinį veiksmą. Ji buvo apklausta byloje liudytoja. V. K. ji taip pat pažįsta iš matymo, kadangi jis pas ją ateina su vekseliais, kad ji atliktų notarinius veiksmus. Paminėtina, kad paskutiniuoju teismo nuosprendžiu V. K. yra nuteistas už didelės vertės vertybinio popieriaus – netikro vekselio – pagaminimą ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Iš nuosprendžio matyti, kad vekseliai notariniam veiksmui atlikti taip pat buvo pateikti notarei V. Š.. Liudytoja parodė, kad 2009 m. vasario mėn. į ją kreipėsi ir paprašė patvirtinti įgaliojimą paveldėjimui. Sutartu laiku pas ją atvažiavę du vyrai, vienas iš jų buvo V. K., pasakė, kad S. G. serga bei prašė nuvykti į jos namus ir patvirtinti įgaliojimą. Vyrai sakė, kad S. G. yra jų giminaitė. Ji paruošė pagal atvykusių vyrų sudiktuotą turinį įgaliojimą ir su jais kartu nuvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 70-65, Vilniuje, kur buvo pasirašytas įgaliojimas. Bute buvo S.G. ir dar viena moteris, kuri neprisistatė. Kol ji šnekėjosi su S. G., V. K. kalbėjo su kitu vyru, ar tai buvo J. S. pasakyti negali, nepamena. Ji paklausė S. G., ką ji nori daryti, pastaroji pasakė, kad nori surašyti įgaliojimą sesers vardu dėl paveldėjimo bylos bei dėl viso turto tvarkymo ir valdymo. Ji S. G. pasakė, kad įgaliojimas jau yra paruoštas, išvertė jį į rusų kalbą, paaiškino tokio įgaliojimo davimo pasekmes. S. G. pasakė, kad L. T. yra jos sesuo, kuria ji pasitiki. Įgaliojimas buvo abstarktus: „tvarkyti ir valdyti visą turtą“. Įgaliotinės nematė ir jos nepažįsta. Po jos paaiškinimo ir išvertimo į rusų kalbą, S. G. pasirašė ant dviejų egzempliorių. Pastarajai buvo duotas vienas įgaliojimo egzempliorius, o kitas liko pas ją.2009 m. birželio mėn. pas ją į biurą atėjo J. S. su S. P. ir paprašė surašyti įgaliojimą, kuriuo S. P. įgalioja J. S. vesti paveldėjimo bylą mirus Zubovui. Vėliau 2009 m. rugpjūčio mėn. pas ją buvo atėjęs V. K. su vekseliais, prašydamas išsiųsti vykdomąjį pranešimą. Dėl 2009-04-02 išrašyto L. T. vekselio parodė, kad 2009-05-04 pas ją kreipėsi J. S., kuris pateikė minėtą vekselį – originalą ir prašė išduoti vykdomąjį įrašą. Kadangi nebuvo išsiųstas vykdomasis pranešimas vekselio davėjai L. T. ir išsiuntimo terminas nebuvo praleistas, ji privalėjo išsiųsti pranešimą ir tik po užregistruoti registrų knygoje. J. S. buvo paskirtas laikas atvykti pas ją ir pasirašyti registrų knygoje, tačiau jis neatvyko. Kadangi jis laiku neužregistravo prašymo išduoti vykdomąjį įrašą, gauti šį įrašą jis gali tik teisme ieškininės teisenos tvarka.

Liudytojos V. Š. parodymai iš dalies nesutampa su nukentėjusiosios S. G. ir liudytojos L. T. parodymais, gi, iš kaltinamojo V. K. parodymų seka, kad visi minėto buto pirkimo-pardavimo klausimai buvo sprendžiami per pažįstamus notarus. Į teismo klausimą, ar liudytojai V. Š. nepasirodė įtartini kaltinamųjų J. S. ir V. K. veiksmai – jų dažnas kreipimasis, prašant surašyti įgaliojimus, pateikiant vekselius, juolab, kad ji jau buvo su jais pažįstama ir teismo posėdžiuose buvo apklausta liudytoja, nagrinėjant šių asmenų atžvilgiu iškeltas ankstesnes baudžiamąsias bylas, liudytoja V. Š. atsakė, kad ji nematanti čia jokio kriminalo, kadangi neįtarė, kad šie asmenys veikia neteisėtai. Tačiau pažymėtina, jog iš liudytojos V. Š. parodymų seka, kad ji pažinojo abu – J. S. ir V. K., J. S. byloje buvo apklausiama liudytoja, o V. K. atžvilgiu 2009-08-18 nuosprendyje ji taip pat minima, kaip notarė, atlikusi notarinį veiksmą, susijusį su vekseliu. Vienok ji, duodama parodymus apie įgaliojimo patvirtinimo aplinkybes, mini aktyviai veikiantį V. K., o kito vyro, neva, neprisimenanti. Tuo tarpu, iš J. S. parodymų seka, kad jis asmeniškai buvo nuvykęs pas notarę V. Š. ir susitarė dėl vykimo pas S. G. į namus pasirašyti ir patvirtinti įgaliojimą ir kad būtent jis nuvežė notarę į (duomenys neskelbtini) pas S. G..

Teismas savo išvadas grindžia nukentėjusiųjų S. G., L. T., kaltinamojo V. K., iš dalies J. S. parodymais, juolab, kad J. S., nepripažinęs kaltės, teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino esant fiktyviai buto pardavimo V. K. sutarčiai, taip pat iš dalies liudytojos V. Š., kitų liudytojų duotais ir teismo įvertintais parodymais bei rašytiniais įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu, įvertinus įrodymus, nustatyta, kad 2009 metais O. S. supažindino S. G. ir L. T. su J. S. ir V. K., kaip asmenimis, galinčiais padėti parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje. Pastarieji, supratę, kad S. G. bei L. T. turi ribotą galimybę objektyviai vertinti įvykius ir reiškinius, suprasti veiksmų teisinę reikšmę, tuo savanaudiškai ir ciniškai pasinaudojo. Kaltinamieji, patikinę esą verslininkai, užsiimantys nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, iš S. G. ir S. P. gavo buto dokumentus. Disponuodami dokumentais, atliko eilę veiksmų, būtinų buto pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti: kreipėsi į notarą A. dėl paveldėjimo bylos įforminimo; iš pastarojo gavę nurodymą ir pažymą, sumokėjo mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai; vėliau kreipėsi į advokatą bei teismą dėl arešto panaikinimo; J. S. gavo įgaliojimą iš S. P.. Atlikę šiuos veiksmus, J. S. patikino S. G. ir ją atstovavusią L. T., jog viską sutvarkys taip, kad visas butas atiteks S. G. (tuo metu ¼ buto priklausė S. P. ir ¾ – S. G.) po ko bus galima butą parduoti. Pastarosios sutiko, todėl šiuo tikslu L. T. kartu su J. S. ir V. K. 2009-07-03 atvyko pas notarę A. P., kur L. T., suklaidinta kaltinamųjų, pasirašė jos valią neatitinkančią buto pirkimo-pardavimo sutartį. J. S., pasinaudodamas tuo, kad notarė A. P. jau buvo paruošusi buto pirkimo-pardavimo sutartį pagal jo iš anksto elektroniniu paštu pateiktus duomenis, t.y. kad šį butą S. G., atstovaujama L. T., bei S. P., atstovaujama J. S., parduoda, o V. K. perka už 90 000 Lt. Šios sutarties tikrasis turinys L. T. nebuvo žinomas. J. S., žinodamas, kad nei S. G., nei L. T. nesutiktų minėto buto be atlygio parduoti V. K., sutarties tekstą L. T. perskaitė taip, kad, neva, butas parduodamas S. G.. Tikėdama tuo, L. T. sutartį pasirašė. Tai, kad L. T. nesuprato sutarties esmės ir turinio, patvirtino V. K., nurodęs, kad L. T. nustebo, kuomet sužinojo, kad butas buvo parduotas ne S. G., o jam (V. K.).Šias aplinkybes taip pat nurodė liudytojas J. P..

Liudytoja notarė A. P. taip pat patvirtino, kad sutarties garsiai neskaitė, jos į rusų kalbą nevertė, tai darė sutarties šalys savarankiškai.

Vertinant teismo nustatytas aplinkybes, gretinant jas su J. S. ir V. K. parodymais, teismas pažymi, kad nėra logiška ir įtikinama, jog S. G. ir L. T., išreikšdamos savo valią, geranoriškai sutiko parduoti butą be atlygio, t.y. atiduoti jį nežinomam asmeniui V. K., kuris, pasak jų, buvo tik J. S. vairuotojas. Kita vertus, logiška ir suprantama, kad S. G. ir L. T., žinodamos ir tikėdamos, jog visas butas sandorio pagrindu atiteks S. G., nesitikėjo gauti jokių pinigų. Be to, nors J. S. savo kaltę neigė visiškai, o V. K. prisipažino iš dalies, tačiau abu pripažino, kad šis sandoris buvo fiktyvus, t.y. V. K. nemokėjo ir neketino mokėti buto pirkimo sutartyje nurodytų pinigų, nes pinigų jis neturėjo. Kaip teigė V. K., sudaryti fiktyvų sandorį, „kad nepralytiet“, jam pasiūlė J. S.. Anot V. K., esmė buvo ta, kad, tvarkydami buto dokumentus, jie įdėjo nemažai savų pinigų, todėl nenorėjo jų prarasti. Ši aplinkybė yra reikšminga ir esminė, nes patvirtina kaltinamųjų bendrus, iš anksto suderintus ir aptartus veiksmus – veikti nusikalstamai.

Tai, kad kiekvienas iš jų apklausų metu stengėsi sumenkinti savąjį vaidmenį, o kito – sureikšminti ir teismo posėdžio metu net jėga bandyti aiškintis tarpusavio santykius, parodo jų siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai matyti ir iš jų prieštaringų parodymų. J. S. teigė esąs nekaltas ir, pasak jo, su S. G. ir L. T. turėjo atsiskaityti V. K.. Tačiau J. S. negalėjo paaiškinti teismui, kodėl šią prievolę turi vykdyti vienas V. K., kuris net nebendravo ir neaptarinėjo su nukentėjusiąja S. G. jokių buto pardavimo aplinkybių. Tuo tarpu V. K. aiškino, jog nežinojęs J. S. nusikalstamų sumanymų, nėra manęs, kad L. T., atstovaujanti S. G., sutiko parduoti jam butą be atlygio. Tačiau V. K. taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl fiktyviai įgytą butą jis įkeitė S. B., paskolinusiam jam 31 000 Lt. Iš šių aplinkybių matyti, kad J. S. ir V. K. veikė bendrai, sutelkę pastangas nusikalstamam tikslui realizuoti, t.y. apgauti S. G., L. T. bei S. P.. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad po buto pardavimo N. M., kuomet pastaroji sumokėjo 94 000 Lt, jie neatsiskaitė nei su S. G., nei su S. P. ir neketino to daryti, o pinigus pasidalino. Taigi šios aplinkybės ne tik atskleidžia bendrininkų apgaulės turinį, bet ir patvirtina patį bendrininkavimo faktą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-12-22 nutarime Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ išaiškinta, kad apgaulė sukčiavime pasireiškia turto savininko arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu, pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir panašiai. Turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu taip pat yra vienas iš apgaulės formų. Liudytojos L. T., nukentėjusiųjų S. G. ir S. P. nuoseklūs parodymai patvirtina, kad bendrininkai J. S. ir V. K. veikė apgaule, piktnaudžiaudami jų pasitikėjimu. Nukentėjusioji S. P. paaiškino, kad J. S. pasitikėjo, nes jis disponavo visais buto, esančio (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, dokumentais, iš karto suprato, kad jis atstovauja ir S. G.. Nukentėjusioji S. G. ir liudytoja L. T. taip pat nurodė, kad pasitikėjo J. S., nes jis kalbėjo, kad užsiima nekilnojamojo turto pardavimu, be to, jį joms buvo rekomendavusi gera pažįstama O. S.. Tokiu būdu įgytą pasitikėjimą J. S. išnaudojo pasirašant pirkimo-pardavimo sandorį, t.y. patikinęs S. G. ir L. T., kad visas butas atiteks S. G., iš anksto užsakė notarei paruošti buto, esančio (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį, kurios turinį nuo S. G. ir L. T. nuslėpė. Iš šių teismo nustatytų aplinkybių daroma išvada, kad ne tik buvo pasinaudota pasitikėjimu, bet ir buvo pateikta klaidinanti, tikrovės neatitinkanti informacija apie šį pirkimo-pardavimo sandorį.

Nurodytos aplinkybės patvirtina kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. J. S. ir V. K. padarė baigtus nusikaltimus, o kadangi apgaulės būdu įgytas turtas viršija 250 MGL dydžio sumą, nusikalstamos veikos atitinkamai kvalifikuotinos pagal BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d., kaip nusikalstamų veikų sutaptis.

Kaltinamieji J. S. ir V. K. veikė tiesiogine tyčia, kuri pasireiškė didelės žalos padarymu. Buto pirkimo-pardavimo sutartis laikytina dokumentu, kadangi tai yra rašytinis aktas, kuriame įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija.

Be buto pirkimo-pardavimo sutarties suklastojimo, J. S. pagamino netikrą didelės vertės vertybinį popierių – vekselį, ir jį realizavo.

Lietuvos Respublikos BK 213 str. numatyta atsakomybė už netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimą, laikymą arba realizavimą. Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reguliavimą, vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (LR CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.).

Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojimų pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja 1999-03-16 Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Sutinkamai su šiuo įstatymu, vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo besąlygiškai įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti nurodytą vekselyje sumą. Šio įstatymo nuostatos reikalauja, kad, išrašant vekselį, būtų išreikšta tikroji vekselio davėjo valia, kad vekselį išrašęs asmuo suprastų, jog, išrašydamas vekselį ir jį parduodamas vekselio turėtojui, jis besąlygiškai įsipareigoja vykdyti vekselyje nurodytą piniginę prievolę. Nagrinėjamu šioje baudžiamojoje byloje atveju, L. T. ne tik kad neturėjo jokių piniginių įsipareigojimų J. S., bet ir nesuprato vekselio paskirties. Pasitikėdama J. S., ji surašė ir pasirašė pastarojo pateiktame vekselio blanke ir jį jam atidavė, nesuprasdama tokio savo elgesio galimų pasekmių. Šią aplinkybę patvirtino ir pats J. S., paaiškinęs, kad pasirašyti vekselį L. T. jis pasiūlė, siekdamas padėti jai skyrybų atveju išsaugoti savo turtą, t.y. sodo namelį, neva, šį vekselį parodžius savo vyrui, jis negalės reikalauti savo turto dalies. Vertinant šias aplinkybes teisiniu aspektu, darytina išvada, kad toks sprendimas ar būdas, kai fiktyvaus skolos įforminimo pagalba siekiama išvengti ištuokos atveju turto dalybų, yra nelogiškas. Kaip seka iš J. S. paaiškinimų jis ir pats nelabai suvokė, kaip tai turėtų būti realizuota. Būtent tokie J. S. veiksmai atskleidžia vekselio surašymo tikrąją prasmę, tai yra J. S. tikslą – įgyti teisę į svetimą L. T. priklausantį turtą. Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad kaltinamasis J. S., įgydamas iš L. T. paprastąjį vekselį dėl 100 000 Lt, ją suklaidino, tyčia veikdamas jos nenaudai, siekdamas savanaudiškų tikslų. Kaip matyti iš vekselyje nurodyto vekselio apmokėjimo datos, piniginę prievolę L. T. turėjo įvykdyti iki 2009-05-04. Būtent šią dieną J. S. atvyko pas notarę V. Š., prašydamas išduoti vykdomąjį raštą. Įvertinus aptartus įrodymus, darytina išvada, kad J. S. nusikalstami veiksmai, susiję su vekselio 100 000 Lt sumai išrašymu, kvalifikuotini pagal LR BK 213 str. 2 d. – jis tyčia pagamino netikrą didelės vertės vertybinį popierių – vekselį ir jį realizavo.

Kaltinamųjų J. S. ir V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad dvi nusikalstamas veikas jie padarė bendrininkaudami (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamųjų asmenybę, jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei į jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Kaltinamieji J. S. ir V. K. nusikalstamus veiksmus nukreipė prieš fizinę negalią turintį žmogų, taigi, savo savanaudiškumu ir moraliniu degradavimu palietė labiausiai socialiai pažeidžiamą žmonių grupę. BK 41 str. yra nustatyti bausmės tikslai, tarp kurių teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu.

J. S. praeityje teistas šešis kartus, tame tarpe už sukčiavimą, turto prievartavimą, plėšimą, dokumentų klastojimą, teistumai neišnykę, netrukus po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, vėl apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, suklastojo dokumentą bei pagamino ir realizavo netikrą vertybinį popierių. Du jo padaryti nusikaltimai priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.), vienas – apysunkių (BK 11 str. 4 d.). Ankstesnių jo padarytų nusikaltimų ir nusikaltimų, už kuriuos J. S. teisiamas šiuo nuosprendžiu pobūdis rodo, kad jis sistemingai daro nusikalstamas veikas, jos turi versliškumo pobūdį, nes tokiu būdu siekiama gauti lėšų pragyvenimui. Taip pat jis yra baustas administracine tvarka: 2009-03-11 girtas vairavo automobilį, už ką 2009-03-25 buvo nubaustas bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

V. K., būdamas anksčiau teistas tris kartus: už labai sunkų nusikaltimą – pasikėsinimą nužudyti žmogų, už neteisėtą šaunamojo ginklo laikymą, pareigūno vardo pasisavinimą bei už tikro didelės vertės vertybinio popieriaus – vekselio pagaminimą ir realizavimą, ir vėl apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą bei suklastojo ir panaudojo suklastotą dokumentą, tuo padarydamas didelės žalos. Jo padarytas vienas nusikaltimas priklauso sunkių (BK 11 str. 5 d.), kitas – apysunkių (BK 11 str. 4 d.) nusikaltimų kategorijai. Įvertinus ankstesnius teistumus, turint omenyje, kad V. K. šiuo metu atlieka aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Vilniaus apygardos teismo 2009-08-18 nuosprendžiu, daroma išvada apie tai, kad V. K. padaryti nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o yra jo ankstesnių padarinių loginė pasekmė.

V. K. 2009 m. balandžio mėn. ir rugpjūčio mėn. baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Atsižvelgiant į bausmės skyrimui ir jos individualizavimui reikšmingas, anksčiau aptartas aplinkybes, nė vienai iš jų nesuteikiant išskirtinės reikšmės, jas vertinant visumoje, J. S. ir V. K. skirtina griežta laisvės atėmimo bausmė, didesnė už jos sankcijoje numatytą vidurkį. LR BK 63 str. reglamentuoja bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, taip pat ir esant nusikalstamų veikų sutapčiai. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad, jeigu buvo padarytos kelios nusikalstamos veikos, sudarančios nusikalstamų veikų sutaptį, teismas iš pradžių paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. Nepriklausomai nuo bausmių subendrinimo būdo, teismas bausmių bendrinimą turi pradėti atsižvelgdamas į griežčiausią bausmę. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnę ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos švelnesnės bausmės, o kai sudedamos iš dalies, – prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Bausmių, paskirtų už kelias nusikalstamas veikas, privalomi apėmimo taikymo pagrindai numatyti BK 63 str. 5 d. Bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 str. ar 11 str.; 3) už vieną iš nusikalstamų veikų paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Pagal įstatymo prasmę, idealioji nusikalstamų veikų sutaptis suprantama, kaip atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose.

Tuo tarpu realioji nusikalstamų veikų sutaptis, yra tada, kai kaltininkas padaro dvi ar daugiau savarankiškų nusikalstamų veikų numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose BK straipsniuose ar straipsnių dalyse.

Kaip matyti iš nustatytų byloje faktinių aplinkybių J. S. ir V. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d., sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir, vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p., bendrintinos apėmimo būdu, po to J. S. pagal BK 213 str. 2 d. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., dalinio sudėjimo būdu bendrintina su pagal BK 63 str. 5 d. 1 p. subendrinta bausme ir skirtina galutinė subendrinta bausmė, o V. K. pagal BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d. paskirtas bausmes, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė skirtina, taikant BK 63 str. 9 d. nuostatas. Skiriant galutinę bausmę, kai dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas pirmiau taiko bausmių apėmimą, o po to šiuo būdu paskirtą bausmę visiškai ar iš dalies sudeda su kitomis paskirtomis bausmėmis (BK 63 str. 6 d.).

Kokią kitos bausmės dalį reikia pridėti, įstatymų leidėjas nenurodo – tai teismo diskrecinė teisė. Teismo pasirinkimą lemia ne tik visų į sutaptį įeinančių nusikalstamų veikų, pobūdis, jų pavojingumas, bet ir visos bylos aplinkybės apibūdinančios kaltininko asmenybę.

Nukentėjusiųjų S. G. 2010-09-16 ir S. P. 2010-09-17 patikslinti ieškiniai (t.7, b.l. 125, 126) teismui buvo pateikti pradėjus įrodymų tyrimą. Sutinkamai su BK 112 str. 1 d., civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas, paduodant ieškinį prokurorui ar teismui ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios, todėl nukentėjusiųjų S. G. (t.7, b.l. 126) ir S. P. (t.7 b.l. 125) patikslinti civiliniai ieškiniai nenagrinėtini, o nagrinėtini jų pirminiai civiliniai ieškiniai, pateikti ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 9-20, 42).

Iš liudytojos – notarės A. P. parodymų seka, kad ji sudarė buto pirkimo-pardavimo sandorį tarp S. P., kurią atstovavo J. S., S. G., kurią atstovavo L. T., ir V. K.. Atsiskaitymo jos kabinete nebuvo, jai yra žinoma, kad jie atėjo pasirašyti sutarties jau būdami atsiskaitę, tačiau ji žinojo, kad butas yra parduodamas už 90 000 Lt. Iš liudytojos N. M. parodymų seka, kad ji dėl buto pirkimo tarėsi su J. S., susitarė butą pirkti už 94 000 Lt ir davė pastarajam 2000 Lt užstatą. Po dviejų dienų J. S. paprašė jos primokėti dar 2000 Lt. Vėliau, pas notarę, pastarajai paklausus, kokią sumą rašyti buto pirkimo sutartyje, o jai atsakius, kad nėra jokio skirtumo, notarė parašė 70 000 Lt. Po dokumentų pasirašymo, notarės kabinete N. M. padėjo ant stalo 90 000 Lt sumą litais ir eurais. Pinigus suskaičiavo J. S. ir kiti, išskyrus notarę. Iš jos paduotų 90 000 Lt, vyras, kuriam buvo skolingas J. S., sau pasiėmė 31 000 Lt, o likusią sumą J. S. ir V. K. pasidalino tarpusavyje.

Nustatyta, kad N. M., pirkdama butą, dėl jo pirkimo tarėsi su J. S., jam davė 4000 Lt užstatą, o vėliau, pasirašius buto pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėjo 90 000 Lt, t.y. viso sumokėjo 94 000 Lt, todėl nukentėjusiosios S. G. civilinis ieškinys 100 000 Lt sumai ir S. P. civilinis ieškinys 30 000 Lt sumai tenkintini iš dalies. Kadangi už parduotą butą gautos 94 000 Lt sumos ¾ dalys sudaro 70 500 Lt, ¼ - 23 500 Lt, iš J. S. ir V. K. solidariai S. G. priteistina 70 500 Lt suma, S. P. – 23 500 Lt suma turtinei žalai, padarytai nukentėjusiosioms neteisėtais bendrais S. S. ir V. K. veiksmais, atlyginti (BPK 115 str. 1 d.).

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės, laikinas nuosavybės teisių apribojimas – disponavimas butu, esančiu (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, Vilniaus apygardos teismo 2010-06-29 nutartimi pratęstas trims mėnesiams nuo 2010-06-29 ir 2010-09-22 nutartimi – trims mėnesiams nuo 2010-09-29, naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 303-305 str. str., 307 str., 308 str., 310 str., 313 str.,

nusprendė:

J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 213 str. 2 d. ir nuteisti jį:

pagal BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimu penkeriems metams;pagal BK 300 str. 3 d. laisvės atėmimu ketveriems metams;pagal BK 213 str. 2 d. laisvės atėmimu šešeriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., 1 d., 4 d., 6 d., bausmes, paskirtas pagal BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d., subendrinus apėmimo būdu, paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su pagal 213 str. 2 d. paskirta bausme, galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą aštuoneriems metams, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią J. S. nustatyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2010-11-26.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminą nuo 2009-09-28 iki 2009-09-30 ir nuo 2009-09-30 iki 2010-11-26.

Kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, – panaikinti.

V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., ir nuteisti jį:

pagal BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimu penkeriems metams;pagal BK 300 str. 3 d. laisvės atėmimu ketveriems metams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmes, paskirtas pagal BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d., subendrinus apėmimo būdu, paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrintą penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Vilniaus apygardos teismo 2009-08-18 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią V. K. nustatyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2010-11-26.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus apygardos teismo 2009-08-18 nuosprendį.

Priteisti solidariai iš J. S. ir V. K. S. G. – 70 500 Lt, S. P. – 23 500 Lt turtinei žalai atlyginti.

Panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą – disponavimą butu, esančiu (duomenys neskelbtini) 44-11, Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu N. M. a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. M. a.k. (duomenys neskelbtini)

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistųjų per tą patį laikotarpį nuo nuosprendžio nuorašo jiems įteikimo dienos, gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.