Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-09-23 · Administracinė byla Nr. AS-1054-438/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-04-01Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-09-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-23
Bylos Nr.
AS-1054-438/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01626-2014-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Romanas Klišauskas (pran.)
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 70.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS-1054-438/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01626-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 70.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-87407; 2) VMI 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-87408.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.

Teismas nurodė, kad VMI 2013 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimus Nr. (23.17-08)-320-87407 ir Nr. (23.17-08)-320-87408. Sprendimai buvo išsiųsti pareiškėjui, tačiau 2014 m. sausio 13 d. buvo grąžinti su žyma „Neatsiėmė“. 2014 m. sausio 28 d. ginčijami sprendimai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Pareiškėjo skundas teismui išsiųstas 2014 m. kovo 12 d. ir gautas 2014 m. kovo 14 d. Vadinasi, nuo įteikimo pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 164 straipsnio 5 dalį iki skundo pateikimo dienos praėjo 44 dienos, t. y. praleistas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas. Pareiškėjas pateikė 2014 m. vasario 11 d. A. S. prašymą antstoliui susipažinti su ginčijamais VMI sprendimais, kurie įteikti tą pačią dieną. Teismas atkreipė dėmesį, kad minėtame prašyme nurodytas adresas yra tas pats, kuriuo VMI buvo siunčiami pranešimai dėl ginčijamų sprendimų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pateikęs VMI kitą adresą. Teismas akcentavo, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė teismo posėdyje pasisakyti dėl praleisto termino, tačiau jis nenurodė aplinkybių, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir laikė, kad jis nepraleistas, kadangi terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo A. S. prašymo pateikimo dienos ir dokumentų gavimo – 2014 m. vasario 11 d. Teismas, įvertinęs, kad pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdyje nenurodė aplinkybių, kurios jam sutrukdė paduoti skundą laiku, konstatavo, jog pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti nėra, todėl administracinę bylą nutraukė (ABTĮ 101 str. 7 p.).

II.

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo pirmosios instancijos teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą priimti.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti skundą dėl termino praleidimo skundo priėmimo stadijoje, o ne bylos nagrinėjimo metu. Nurodo, kad viešo paskelbimo būdas įteikiant sprendimą gali būti naudojamas tik išimtiniais atvejais, o šiuo atveju VMI buvo žinomas ir pareiškėjo darbovietės adresas. Pareiškėjas akcentuoja, kad dvi savaites iki termino pateikti skundą pabaigos buvo išvykęs į komandiruotę. Mano, kad atsiranda būtinybė prašyti atnaujinti praleistą terminą, tačiau laikosi pozicijos, jog termino nepraleido, kadangi ginčijamas sprendimas pareiškėjui įteiktas antstolių kontoroje tik 2014 m. vasario 11 d.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria pagal ABTĮ 101 straipsnio 7 punktą nutraukta administracinė byla skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas ginčija VMI 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-87407 bei 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-87408 dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo.

Vadovaujantis MAĮ 146 straipsnio 1 dalimi, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Šiuo atveju ginčas iškilo dėl to, kada mokesčių mokėtojui įteiktas skundžiamas sprendimas.

Iš bylos matyti, kad skundžiamus sprendimus mokesčių administratorius išsiuntė pareiškėjui, tačiau 2014 m. sausio 13 d. jie buvo grąžinti su žyma „Neatsiėmė“ (b. l. 18). Sprendimai buvo siunčiami vieninteliu VMI žinomu pareiškėjo gyvenamuoju adresu, kurį, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo sutuoktinė A. S. nurodė teikdama 2014 m. vasario 11 d. prašymą antstoliui susipažinti su ginčijamais VMI sprendimais (atkreiptinas dėmesys, jog prašymas buvo teiktas jau po mokesčių administratoriaus siųstų ginčijamų sprendimų, kurių įteikti nepavyko, tačiau adresas nurodytas tas pats) (b. l. 6). Mokesčių administratorius 2014 m. sausio 28 d. įteikė ginčijamus sprendimus viešo paskelbimo būdu (b. l. 20).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokie mokesčių administratoriaus veiksmai atitiko MAĮ 164 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų informavęs mokesčių administratorių apie pasikeitusį adresą.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas apie skundžiamus sprendimus tikrai žinojo vėliausiai 2014 m. sausio 28 d., o skundą teismui pateikė tik 2014 m. kovo 12 d. (b. l. 8), todėl jis praleido skundo teismui padavimo terminą.

Kaip pažymima aktualioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz., 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438–444/2010, 2010 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438–299/10), tokia teisinė situacija, kai mokesčių administratorius savo priimtą sprendimą teikia du kartus – pirma, siunčiant registruotu paštu, antra, viešai paskelbiant dienraščiuose, turi būti vertinama mokesčio mokėtojo naudai tuo aspektu, jog tokiu atveju mokesčių administratoriaus sprendimas laikomas įteiktu mokesčių mokėtojui, apie tai jam viešai paskelbiant MAĮ 164 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamų sprendimų įteikimo pareiškėjui diena yra 2014 m. sausio 28 d., o argumentai dėl galimo sužinojimo apie sprendimą tampa nereikšmingi.

Vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu, teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytą padavimo terminą, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti, nagrinėjamą bylą pagal ABTĮ 101 straipsnio 6 punktą nutraukė pagrįstai. Akcentuotina, kad pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei pirmosios instancijos teismo 2015 m. kovo 24 d. posėdžio metu nenurodė aplinkybių, sutrukdžiusių jam laiku pateikti skundą teismui bei prašyti praleistą terminą atnaujinti, tačiau apeliacinės instancijos teismui pateikė įsakymus dėl komandiruotės bei buto nuomininkės paaiškinimą.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog pareiškėjas savo procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalis numato, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėjas nenurodė, dėl kokių priežasčių pirmosios instancijos teismui nepateikė apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog vien pats pareiškėjo išvykimo faktas nepagrindžia aplinkybės, jog pareiškėjui buvo realiai apribota galimybė skundą teismui pateikti laiku, pasirenkant pagal susiklosčiusias aplinkybes optimaliausią savo galbūt pažeistų teisių gynimo būdą.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis iš esmės yra pagrįsta, todėl jos naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas JarukaitisRomanas KlišauskasSkirgailė Žalimienė