Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant Agnei Baranauskaitei, dalyvaujant ieškovei V. M., ieškovės atstovui advokato padėjėjui Mariui Cechanavičiui, atsakovui A. R., atsakovo atstovei advokatei Aušrinei Zaburienei, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaidilutei Stalmokienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui A. R., išvadą byloje teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad atsakovas A. R. yra A. M. biologinis tėvas; įpareigoti Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyrių pakeisti vaiko gimimo liudijime įrašo žinias apie vaiko tėvą, nekeičiant esamos vaiko pavardės – M.; atsakovui atsisakius pripažinti tėvystę, paskirti DNR ekspertizę tėvystės nustatymo faktui nustatyti; vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo vaiko A. M. išlaikymui po 150,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo 3600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už tris metus; priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas A. R. atsiliepimu į ieškinį su juo sutiko iš dalies. Nustačius, kad A. M. yra jo sūnus, sutinka mokėti iki 100,00 Eur išlaikymą nepilnamečiui sūnui. Nurodė, kad šiuo metu yra bedarbis, neturi jokio registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kadangi teigia, jog apie tai, kad ieškovė galimai augina bendrą atsakovo ir ieškovės vaiką, jis sužinojo tik tada, kai ieškovė kreipėsi į teismą. Atsakovui nebuvo žinoma nei apie ieškovės nėštumą, nei apie vaiko gimimą, todėl nėra jokio pagrindo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kadangi atsakovas nė nežinojo, kad turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką.

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovui apie vaiką buvo žinoma, kai sūnui buvo penki metai, tačiau atsakovas vengė spręsti klausimą dėl tėvystės nustatymo. Teismo posėdžio metu patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė iš atsakovo priteisti po 100,00 Eur išlaikymą ir 1500,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Paaiškino, kad per mėnesį vidutiniškai gauna 480,00 Eur atlyginimo, iš kurių daugiau nei 300,00 Eur reikia skirti būsto išlaikymui. Nurodė, kad vaikas norėjo sužinoti, kas yra jo tėvas, todėl ieškovė kreipėsi teismą.

Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies. Pripažįsta, kad yra A. M. biologinis tėvas ir sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, o vaiko išlaikymui mokėti po 100,00 Eur. Nesutinka mokėti išlaikymo įsiskolinimą, kadangi apie tai, kad yra vaiko tėvas, sužinojo tik ieškovei pasikreipus į teismą. Anksčiau, kai vaikui buvo apie šešis metus, ieškovė buvo sakiusi, kad Artūras yra jo sūnus, atsakovas pasiūlė atlikti ekspertizę, tačiau ieškovė nesiėmė jokios iniciatyvos, kad būtų nustatyta tėvystė, ir su juo nebesusisiekė.

Ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad atsakovui apie tai, kad galimai turi vaiką iš ieškovės sužinojo, kai nepilnamečiui A. M. buvo šeši metai, tačiau atsakovas nedėjo pakankamai pastangų tėvystei nustatyti, todėl nėra pagrindo nepriteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo.

Atsakovo atstovė nesutiko, kad iš atsakovo būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas, kadangi ieškovė ilgą laiką nedėjo jokių pastangų, kad tėvystė būtų nustatyta anksčiau. Sutinka, kad iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui būtų priteista po 100,00 Eur.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė paaiškino, jog abu tėvai nedėjo pakankamai pastangų, kad tėvystė būtų nustatyta anksčiau. Nurodė, kad vaiko išlaikymui turėtų būti priteista pusė minimalios mėnesinės algos.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl tėvystės nustatymo.

Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str. 1 d.). Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės. Pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę - bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 str. 1 d.). Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 str. 2 d., 3.146 – 3.148, 3.150 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei V. M. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. M., nei vaiko gimimo liudijime, nei jo gimimo įraše duomenų apie tėvą nėra. Iš UAB „Synlab Lietuva“ 2016-04-07 biologinės tėvystės tyrimo atsakymo duomenų matyti, jog atlikus biologinės tėvystės tyrimą nustatyta ne mažesnė nei 99,999986 % tikimybė, kad atsakovas A. R. yra biologinis A. M. tėvas. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškinio dalimi dėl tėvystės nustatymo sutiko, todėl ginčo tarp šalių dėl šio reikalavimo nėra.

Esant nustatytoms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad šalys neginčijo aplinkybės, jog atsakovas yra ieškovės sūnaus A. M., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, todėl nustatytina, kad atsakovas A. R. yra A. M., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o A. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo A. R. sūnus (CK 3.148 str., CPK 178 str., 185 str., 187 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 str. 2 d.). Tėvai negyvendami kartu privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų, yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamų jų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais (CK 3.174 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje iš rašytinių įrodymų ir šalių duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad nepilnametis A. M. gyvena su ieškove. Atsakovas sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius duomenis, byloje nesant kitų duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, darytina išvada, kad ieškovė V. M. turi tinkamas galimybes ir sąlygas užtikrinti nepilnamečio vaiko gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, todėl A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove V. M..

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 150,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad pakaktų, jeigu atsakovas teiktų išlaikymui ir po 100,00 Eur.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Sprendžiant dėl vaikų išlaikymo dydžio, nustatomi konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis. Tačiau negali būti priteista vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, yra vertinama ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties nustatoma ir kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje bei konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt.

Vertinant priteistino išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį būtina nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus – konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nuo 2015-12-31 atleistas iš darbo, o nuo 2016-05-03 užsiregistravo darbo biržoje. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Iš VĮ „Regitra“ pažymos apie transporto priemones matyti, kad A. R. nuosavybės teise priklauso automobilis VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo pažyma apie asmens negautas išmokas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 A. R. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos išmokų negavo. Atsakovas turi dar vieną nepilnametį sūnų A. R., gim. (duomenys neskelbtini). Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, kad jos vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis V. M. neturi transporto priemonių. Ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena nuomojame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Kaip teismo posėdžio metu patvirtino pati ieškovė, jos darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai siekia 480,00 Eur, iš kurių ji turi išlaikyti būstą, ir du nepilnamečius vaikus – A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. M., gim. (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad per mėnesį A. M. išlaikymui reikalinga skirti 290,00 Eur. Atsakovas iš esmės teismo posėdžio metu neprieštaravo, kad turi mokėti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, tačiau nurodė, kad sutiktų per mėnesį mokėti 100,00 Eur, tuo tarpu, mokėjimas išlaikymui kas mėnesį po 150,00 Eur, apsunkintų jo finansinę padėtį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Nuo 2016-07-01 minimalus mėnesinis atlyginimas yra 380,00 Eur. Tačiau tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą, tačiau išlaikymo dydis, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį. Išlaikymas turi būti priteisiamas ir iš tėvo (motinos), gaunančio tik minimalią mėnesio algą ar kitokias minimalias pajamas. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaikus.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, objektyviai vertinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad nei viena iš šalių negali būti pripažinta kaip silpnesnioji. Ir ieškovė, ir atsakovas, būdami sveiki ir darbingi žmonės, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jų ir jų nepilnamečių vaikų poreikius. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaikas gyvena tik su vienu iš tėvų, t. y. su ieškove, ir jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Pažymėtina, jog nėra pagrindo perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaikų kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą patenkinti vaikų poreikius. Teismo išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu taip pat atsižvelgiant į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, konstatuotina, jog yra pagrindas ieškovės ieškinį dalyje dėl išlaikymo priteisimo tenkinti ir iš atsakovo A. R. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui A. M. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 str., 3.208 str.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Ieškovė V. M. skirtina lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko A. M. išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 3600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trijų metų laikotarpį, o teismo posėdžio metu nurodė, jog prašo priteisti iš atsakovo 1500,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Civilinio kodekso 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taigi, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, t. y. kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paprastai preziumuojama, jog šią teisę turi užtikrinti tėvai, iš kurių vaikas gimė, t. y. prigimtinė vaiko biologinių tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką, tačiau teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tiems tėvams, kurių tėvystė (motinystė) yra įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina). Tai reiškia, kad tiek motina, tiek tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Tais atvejais, kai nustatoma tėvystė, sprendžiant vaiko išlaikymo klausimą svarbu nustatyti, ar iki nustatant tėvystę vaiko teisė į išlaikymą buvo užtikrinta tinkamai.

Nagrinėjamu atveju įvertinus bylos rašytinius įrodymus, konstatuotina, jog iki šiol vaiko gimimo liudijime duomenų apie tėvą nėra. Tuo tarpu, išklausius teismo posėdžio metu duotus ieškovės ir atsakovo paaiškinimus nustatyta, kad apie tai, kad nepilnametis A. M. galimai yra A. R. sūnus, ieškovė atsakovą informavo, kai vaikui buvo 5-6 metai. Nors atsakovas nurodė, kad siūlė ieškovei atlikti biologinės tėvystės nustatymo testą, tačiau V. M. nesiėmė jokios iniciatyvos, kad būtų nustatyta tėvystė, ir nebesusisiekė su juo. Teismas sutinka su Vaiko teisių apsaugos institucijos pateikta išvada, kad abi šalys veikė nepakankamai rūpestingai, atsakingai ir nedėjo užtektinai pastangų, kad vaiko tėvystė būtų nustatyta anksčiau. Tačiau pažymėtina, jog ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad iki kreipimosi į teismą dienos pilnai išlaikė nepilnametį vaiką ir iš esmės jai nebuvo reikalingas atsakovo teiktinas išlaikymas A. M., o į teismą dėl tėvystės nustatymo ji kreipėsi dėl to, kadangi vaikas pradėjo klausinėti apie tėvą ir norėjo sužinoti, kas jis yra. Tuo tarpu, atsakovas apie tai, kad nepilnametis A. M. yra jo biologinis sūnus sužinojo tik ieškovei pasikreipus į teismą, dėl ko atliktas biologinės tėvystės nustatymo testas, kas patvirtino atsakovo biologinę tėvystę A. M. atžvilgiu. Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. (CPK 96 str. 2 d).

Šioje byloje patenkinta 66,66 proc. ieškovės reikalavimų (iš 3 reikalavimų 2 reikalavimai patenkinti visiškai, ir 1 reikalavimas atmestas). Tokiu būdu iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 41,00 Eur ((150,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) x 75 proc.) žyminio mokesčio dėl išlaikymo priteisimo, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista.

Taip pat byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 1000,00 Eur išlaidų už advokato padėjėjo paslaugas ir sumokėjo 62,00 Eur žyminį mokestį (už reikalavimus dėl tėvystės nustatymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo), o atsakovas patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi patenkinta 66,66 proc. ieškovės reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 707,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovui priteistina 166,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą iš atsakovo ieškovei priteistina 541,23 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovas A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) yra A. M., gim. 2002-08-19, a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. M. yra A. R. sūnus.

Nepilnamečio A. M., gim. 2002-08-19, a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina V. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus A. M., gim. 2002-08-19, a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt Eur 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos – 2016-01-07 iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Ieškovę V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečiui vaikui išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 41,00 Eur (keturiasdešimt vieną Eur 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, atitinkamą banko sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 541,23 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt vieną Eur 23 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.