Kauno apylinkės teismo įsakymas

2015-11-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2578-720/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-11-06
Bylos Nr.
1-2578-720/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44815-2015-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tatjana Butkienė
Kaltinamasis
D. P.
Baudžiamoji byla Nr. 1-2578-720/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44815-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.; 1.2.4.8.1.; 2.10.1.4.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 6 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Dziegoraičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje:

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

- 2003-06-30 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 20 parų arešto;

- 2003-10-08 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę subendrinus su 2003-06-30 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

- 2004-04-06 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę subendrinus su 2003-10-08 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo;

- 2004-07-09 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo;

- 2008-06-06 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., 300 str. 2 d. ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė - penki mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2006-10-26 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė - du metai laisvės atėmimo. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 2 d. nutartimi nuosprendis pakeistas, prie Kauno apygardos teismo 2004-12-21 nutartimi paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridėta Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008-06-06 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;

- 2010-07-16 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2008-06-06 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 6 mėnesių ir 11 d. bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė 3 metai ir 9 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atlikęs, teistumui neišnykus,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnyje 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. 2015-08-11, apie 13.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), R. P. priklausančiame garaže, konflikto metu, tyčia sudavė medine beisbolo lazda savo tėvui R. P. vieną smūgį į nugaros sritį, padarydamas krūtinės sumušimą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. P. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2015-08-11, apie 13.00 val., susitiko su N. T. ir ketino vykti pas mano tėvą pasiaiškinti dėl jo veiksmų. Jo tėvas buvo sudaužęs jam ir N. T. priklausančio automobilio lango stiklus, todėl norėjo su juo pasikalbėti. Jis pasiėmė beisbolo lazdą, kuri gana ilgai gulėjo jo garaže, padėta tiesiog kūrenimui kaip malka. Beisbolo lazda ketino sudaužyti jo automobilio lango stiklus. N. T. apie beisbolo lazdą nieko neužsiminė. Beisbolo lazdą pasidėjo į sidabrinės spalvos automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę. Šis automobilis buvo pirktas pardavimui. Su N. T. šiuo automobiliu atvyko pas tėvą R. P. į garažą. Prie garažo pamatė savo tėvą, keičiantį kliento automobilio ratą. Jis buvo supykęs ant tėvo, kad šis taip pasielgė, išlipo iš automobilio, iš bagažinės pasiėmė medinę beisbolo lazdą ir įbėgo pas tėvą į garažą, kur stovėjo mėlynos spalvos automobilis „Fiat Ulyse“. Beisbolo lazda išdaužė šio automobilio galinį ir šoninį langus, kadangi ir tėvas jam buvo padaręs turtinės žalos. Tėvas tuo metu nubėgo į garažo gilumą paspausti apsaugos mygtuko. Paspaudęs apsaugos mygtuką, tėvas bėgo link jo. Jis galvojo, kad jie susimuš, todėl pirmas sudavė tėvui lazda į nugaros sritį. Sudavęs vieną smūgį, nubėgo link automobilio kuriuo atvažiavo. N. T. jau buvo persėdęs iš keleivio vietos į vairuotojo vietą, šaukė jam, kad nedarytų nesąmonių ir greičiau važiuotų iš ten. Jis įsėdo į priekinę keleivio sėdynę ir pradėjo iš lėto važiuoti. Tuo metu prie automobilio pribėgo tėvas, nešinas metaliniu raktu, skirtu ratų montavimui. Šiuo raktu tėvas išdaužė jų automobilio „Mercedes Benz” priekinį ir šoninį stiklą, kairės pusės galinį stiklą. Jie su N. T. nesustojo, tiesiog iš įvykio vietos išvažiavo. Kas vyko vėliau, nematė. Tėvo tikrai sunkiai nesužeidė, kadangi jis bėgo link važiuojančio automobilio ir dar sugebėjo išdaužti stiklus. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi. Gailisi dėl to, kad nesusivaldė ir sudavė smūgį tėvui į nugaros sritį. Dėl automobilių sugadinimų jokių pretenzijų nereiškia. Tai jie išsispręs tarpusavyje. Prieš tėvą smurtavo pirmą kartą ir pasižada daugiau niekada prieš tėvą nebesmurtauti. Nori tėvo atsiprašyti ir su juo susitaikyti. Įvykio metu buvo blaivus, neapsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Jei ikiteisminį tyrimą bus nuspręsta baigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jis neprieštaraus, labai prašo skirti jam viešųjų darbų bausmę, kadangi planuoja išvykti į užsienį, dėl darbo. Visus jam paskirtus įpareigojimus įvykdys laiku, nuo bausmės nesislėps (b.l. 34 - 35, 43).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais – byloje pateiktais kaltinamojo ir nukentėjusiojo apklausos protokolais bei kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su D. P. jis nuo mažens turėjo problemų, jis jo neklausydavo, su juo nesiskaitydavo. Jo sūnus yra teistas ne vieną kartą, atlikęs bausmes įkalinimo įstaigose. Paskutinį kartą iš įkalinimo įstaigos jis buvo paleistas 2013-12-04. Jis norėjo sūnui padėti atsistoti ant kojų, todėl leido jam dirbti kartu su juo remontuojant automobilius. Su juo kartu dirbo N., kurio pavardės jis nežino, gyv. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris susipažino su jo sūnumi D. P. ir pradėjo bendrauti net daugiau nei su juo. Jis buvo nupirkęs „Fiat Ulisa“. Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį ketino kartu su D. P. ir N. T. suremontuoti ir tada parduoti. Be šio automobilio N. T. taip pat buvo nupirkęs automobilį „Ford“, valstybinių numerių neprisimena, kurį kartu ketino suremontuoti ir parduoti. Automobilį „Fiat“ jis pirko už savo pinigus. Pas jį atsirado asmeninių problemų, dėl kurių stengėsi pirktą automobilį suremontuoti kuo skubiau ir parduoti, tačiau D. P. su N. T. vis „tempdavo gumą“, dirbo lėtai arba išvis nepadarydavo darbo, kurį buvo būtina daryti. Jis labai pyko ant jų ir neapsikentęs su montiruote išdaužė N. T. „Ford“ automobilio lango stiklą. Tai buvo 2015-08-10 vakare, tikslios valandos neprisimena. N. T. automobilis „Ford“ stovėjo prie garažo lauke, Islandijos plente, garažo numerio nežino. Ar kas nors matė, kaip jis išdaužė „Ford“ automobilio vairuotojo pusės lango stiklą, pasakyti negali. Jis buvo vienas, truputį neblaivus. Tiesiog supykęs nesusivaldė, kad sūnui padeda finansine prasme, o jis nepadeda tėvui, dėl ko gailisi. Iš pradžių sūnus sakė, kad jis yra savo garaže, remontuoja automobilį, ketino su juo pasikalbėti, tačiau atvykęs sūnaus nerado ir susinervinęs dėl to, kad sūnus nuolat meluoja, išdaužė minėtą stiklą. Sūnaus tą dieną taip ir nematė, susitikęs nebuvo, telefonu nekalbėjo. Kitą dieną, t. y. 2015-08-11, apie 13.00 val., jis buvo prie savo garažo lauke, adresu (duomenys neskelbtini), remontavo kliento automobilį, buvo blaivus. Klientas buvo šalia remontuojamo automobilio. Prie jo garažo automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinių numerių nežino, atvažiavo N. T. su D. P.. Jie išlipo iš automobilio ir priėjo prie jo. Tuo metu jis buvo atsitūpęs, keitė ratą ir nematė, kas vyksta. Išgirdo tik stiklų dūžio garsą jo garaže. Tada atsitraukė nuo remontuojamo automobilio ir nubėgo į garažą pažiūrėti, kas vyksta. Garaže tuo metu stovėjo automobilis „Fiat Ulyse“. Nubėgęs jis pamatė, kad D. P. rankose turi tamsios spalvos, medinę beisbolo lazdą, anksčiau ją yra matęs gulinčią garaže. D. beisbolo lazda išdaužė automobilio galinį ir dešinės pusės galinių durelių stiklą. Kaip jis daužė dešinės pusės stiklą, jis pats matė. Tuo metu N. T. stovėjo prie automobilio „Mercedes Benz“. Daužydamas automobilio stiklus, D. P. kažką sakė, tačiau jis buvo šoke ir net nesuprato, ką būtent. Išdaužęs stiklus D. P. pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais. Tada jis, norėdamas iškviesti apsaugą, nubėgo paspausti signalizacijos mygtuko, kuris buvo įrengtas garažo patalpoje. Jam bebėgant kviesti pagalbos, D. P. sudavė jam vieną smūgį beisbolo lazda į nugarą. Jam labai skaudėjo. Tada D. P. apsisuko ir sėdęs kartu su N. T. į automobilį išvažinėjo. Tada jis pagriebęs metalinį dinamometrinį raktą, pribėgo prie automobilio, į kurį įsėdo N. T. su D. P. ir išdaužė juo automobilio „Merceses Benz“ vairuotojo pusės galinį langą. Buvo baisiai supykęs, susijaudinęs, šoke. Jam labai skaudėjo nugarą, tiesiog nesivaldė iš pykčio. Tada N. T. su D. P. išvažiavo. Automobilį vairavo D. P., kuris net neturi vairuotojo pažymėjimo. Visą įvykį matė klientas. Jis tada išsikvietė policiją, skambindamas numeriu 022. Skambino 13.06 val. Atvykus policijos pareigūnams, jis pradėjo pasakoti, kas atsitiko, ir pradėjo kosėti. Atsikosėjęs pastebėjo, kad su kosuliu pasirodė ir kraujo krešuliai. Policijos pareigūnai siūlė iškviesti medikus. Pamatęs, kad galėjo būti rimtai sužalotas, jis pats savo telefonu paskambino 112 ir išsikvietė pagalbą. Atvyko medikai, kurie jį pristatė į KMUK priėmimo skyrių. KMUK priėmimo skyriuje jam nurodė, kad vidiniai organai nebuvo pažeisti, niekas nelūžo, iš kur galėjo atsirasti kraujo kosėjant, taip ir nepasakė, todėl tą pačią dieną buvo išleistas namo. Grįžęs namo jis gydėsi gulėdamas lovoje, nes smūgis buvo tikrai stiprus, jam labai skaudėjo. Jis apsibintavo elastiniu bintu. Daugiau į medikus dėl sužalojimo nesikreipė. Dėl turto sugadinimo jokio civilinio ieškinio nereikš, kadangi ir pats išdaužė automobilio stiklus. Visi pinigai su sūnumi yra bendri. Jis pats nėra nieko už savo pinigus nusipirkęs, visada duodavo pinigų automobilių pirkimui. Jei sūnus jo atsiprašys, sutiks su juo taikytis (b.l. 4, 9 - 10).

Liudytojas A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-08-11, dienos metu, buvo nuvykęs remontuoti savo automobilio, adresu (duomenys neskelbtini), pas žinomą meistrą, kurio nei vardo, nei pavardės nežinojo, tik žino, kad minėtu adresu yra remontuojami automobiliai. Jam nuleido automobilio padangą ir norėjo, kad ją sutvarkytų. Meistras sutiko jo automobilį remontuoti, tuo metu jis buvo vienintelis klientas. Kiek buvo tiksliai valandų, negali pasakyti, galėjo būti kiek po pietų. Jo automobilis buvo tvarkomas prie garažo, gatvėje. Meistras atsukinėjo ratą, kai tuo metu prie garažo atvyko „BMW“ automobilis, kurio valstybinių numerių neįsidėmėjo, matė tik, kad automobilis yra tamsios spalvos. Iš automobilio išlipo vyriškis, kuris atrodė apie 30 metų amžiaus. Vyriškis rankose laikė beisbolo lazdą. Ar atvykusiame „BMW“ automobilyje buvo daugiau žmonių, nepastebėjo. Vyriškis, nešinas beisbolo lazda, įėjo į garažą, kurio vartai buvo atviri. Garaže tuo metu stovėjo mėlynos spalvos automobilis, markės ir valstybinių numerių neįsidėmėjo. Vyriškis pribėgo prie minėto automobilio ir lazda pradėjo jį daužyti, t. y. sudavė smūgį beisbolo lazda į automobilio galinį langą, jį išdauždamas, ir sudavė smūgį į automobilio dešinės pusės galinį langą, taip pat jį išdauždamas. Tada meistras, kuris remontavo jo automobilį, pribėgo prie automobilio, kurio stiklus išdaužė. Ar meistras su vyriškiu ką nors kalbėjo, neatkreipė dėmesio, rūpinosi savo automobilio saugumu. Matė, kaip vyriškis beisbolo lazda sudavė meistrui vieną smūgį į ranką, vieną į šoną, tačiau, į kurios pusės, neprisiminė. Kiek prisiminė, sudavė smūgį ir į nugaros sritį. Daugiau lyg smūgių nesudavė. Po smūgių sudavimo, meistras parkrito ant žemės, o smūgius sudavęs vyriškis nubėgo į „BMW“ automobilį. Meistras atsikėlė, paėmė iš garažo kažkokį metalinį raktą ir pribėgo prie „BMW“ automobilio bei raktu sudavė smūgį į „BMW“ automobilio priekinį bei šoninį langus. Priekinį langą meistras išdaužė, o ar išdužo ir šoninis, nepastebėjo. „BMW“ automobilis pradėjo važiuoti dar meistrui suduodant smūgius raktu. „BMW“ automobiliui pasišalinus, meistras po kiek laiko atsigavo, dar pabaigė tvarkyti jo automobilio ratą ir jis išvyko. Kol meistras tvarkė ratą, policija dar nebuvo atvykusi. Betvarkant ratą meistras išsikalbėjo, kad vyriškis, sudavęs jam smūgius, yra jo sūnus, kuris jau yra kelis kartus teistas ir kad jis ketina kviesti policiją. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali, viskas įvyko labai greitai, jis buvo šoke (b.l. 25 - 26).

Liudytojas N. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis R. P. pažįsta apie 10 metų, jie buvo garažų kaimynai. Kartu pradėjo automobilių remonto verslą, tačiau dėl R. P. nuolatinio girtavimo kildavo problemų ir jie ne vieną kartą buvo susipykę. D. P. jis pažįsta nuo tada, kai jis išėjo iš įkalinimo įstaigos. Jis yra R. P. sūnus, per kurį jie ir susipažino, kai jis atvyko pas savo tėvą į garažą. Visi kartu bandė dirbti remontuodami automobilius, tačiau jų keliai išsiskyrė dėl R. P. girtavimo ir jis automobilių remonto darbus tęsė kartu su D. P.. Tarp Romualdo ir D. P. buvo kilęs eilinis konfliktas, kurio metu R. P. buvo sudaužęs D. P. priklausančio automobilio langus. 2015-08-11, dienos metu, jis kartu su D. P. ketino nuvykti pas R. P. ir pasikalbėti apie incidentą, dėl visų problemų. Ketino tiesiog pasišnekėti. Abu pardavimui skirtu sidabrinės spalvos „Merceses Benz“ automobiliu, kurio valstybinių numerių neprisimena, nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), pas R. P. į garažą. Automobilį vairavo D. P.. Į garažą nuvyko abu būdami blaivūs. Privažiavus prie R. P. garažo, jie pamatė, kad R. P. montuoja kažkokio kliento ratus. Klientas laukė prie automobilio, jo jokių duomenų nežinojo. Jam nespėjus nieko net pasakyti, D. P. išlipo iš automobilio ir iš bagažinės ištraukė beisbolo lazdą. Šią lazdą jis yra matęs pas juos garaže, ji buvo atvežta deginimui kaip malka. Kada D. P. įsidėjo minėtą beisbolo lazdą į bagažinę, nežino, būtų jam liepęs nekvailioti ir jokios lazdos neimti. Nešinas šia beisbolo lazda, D. P. įbėgo į R. P. garažą ir beisbolo lazda sudaužė ten stovėjusio mėlynos spalvos automobilio „Fiat Ulise“ galinį ir dešinės pusės galinį keleivio langus. Tada pribėgo prie savo tėvo ir beisbolo lazda sudavė tėvui į nugaros sritį. Sudavė tik vieną smūgį. Tada R. P. nubėgo į garažo gilumą, paspaudė apsaugos mygtuką, pasiėmė metalinį raktą, skirtą ratams atsukinėti, ir pradėjo bėgti link jų. Tuo metu D. P. parbėgo į automobilį, kuriuo jie atvažiavo, ir užvedęs variklį pradėjo važiuoti. Jis iš automobilio išlipo tik tada, kai D. P. jau buvo sudavęs smūgius tėvui. Pamatęs įvykio veiksmus, išlipo iš automobilio ir liepė D. P. nedaryti nesąmonių. Abu jie susėdo į automobilį ir jų automobilis pradėjo riedėti. Automobilį vairavo jis. Pribėgęs prie automobilio R. P. metaliniu raktu sudaužė jų automobilio priekinį stiklą ir kairės pusės galinių durelių stiklą. Jis nesustojo, nenorėjo daugiau konfliktų ir tiesiog nuvažiavo nuo R. P. garažo į savo garažą. Dėl R. P. sugadinto turto jokių pretenzijų nereikš, išsispręs taikiai patys tarpusavyje (b.l. 28-29).

2015-08-11 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad pareiškėjas R. P. nurodė, jog į garažą atvažiavęs jo sūnus D. P. dėl jam nežinomų priežasčių beisbolo lazda trenkė jam į kairį šoną ir į automobilio stiklus. Įvykio vieta buvo apžiūrėta, pateikta fotolentelė su nuotraukomis (b.l. 4 – 6).

2015-09-21 specialisto išvada Nr. G2654/2014(02) patvirtina, kad R. P. medicininiuose dokumentuose duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus (sužalojimus) nėra. Diagnozė – krūtinės sumušimas – nustatyta remiantis tiriamojo nusiskundimais bei atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių bei remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 12 punktu, galima teigti, kad R. P. medicininiuose dokumentuose duomenų apie sveikatos sutrikdymą nėra (b. l. 16).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino.

Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo D. P. visišku prisipažinimu, nukentėjusiojo R. P. ir liudytojų A. D. ir N. T. ikiteisminio tyrimo apklausos protokoluose užfiksuotais parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis D. P. 2015-08-11, apie 13.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), R. P. priklausančiame garaže, konflikto metu, tyčia sudavė medine beisbolo lazda savo tėvui R. P. vieną smūgį į nugaros sritį, padarydamas krūtinės sumušimą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis D. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b.l. 82).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į pastarojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamasis teistas (b.l. 52 - 55); administracine tvarka baustas (b.l. 50 - 51), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b.l. 81), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l. 75), jis kaltinamas vienos nusikalstamos veikos padarymu, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas paskiriant kaltinamajam viešųjų darbų bausmę, o procesas užbaigtinas supaprastinto proceso tvarka – surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 3 (tris) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant nuteistąjį neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - 2 (du) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant nuteistąjį neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad:

- nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo, jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Tatjana Butkienė