Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorui Donatui Puzinui, kaltinamiesiems S. J., J. S., jų gynėjams advokatams M. Š., D. S., nukentėjusiesiems R. I., V. I., jų atstovei advokatei R. S., neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje: S. J., gim. (duomenys neskelbtini)Jonavoje, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2012-11-28 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 3 mėn., kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., aprašyto 2015-10-28 kaltinamajame akte, padarymu; J. S., gim. (duomenys neskelbtini)Kaune, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., aprašyto 2015-10-28 kaltinamajame akte, padarymu; (R. S. atžvilgiu 2016-02-26 priimama nutartis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo), nustatė: S. J. ir J. S. padarė sukčiavimą: 2014 pavasarį, tiksliau nenustatytu laiku namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), S. J. pagaminus 400000 litų vertės pinigų maketą, abu kaltinamieji, žinodami, kad už perkamą butą atsiskaitys netikrais pinigais ir jais atsiskaitė, apgaule 2014 m. spalio 29 d. įgijo svetimą R. I. turtą,- didelės vertės 115 848 EUR (400000 Lt ) butą, esantį (duomenys neskelbtini), tai yra jie, kiekvienas iš jų, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. Kaltinamasis S. J. kaltu pilnai prisipažino visa kaltinimo apimtimi ir parodė, kad padarė kaltinamajame akte aprašytą veiką tokiomis aplinkybėmis, kurios yra išdėstytos kaltinamajame akte. Labai gailisi nusikaltęs, atlygino nukentėjusiesiems visą nusikaltimu padarytą žalą. Kaltinamoji J. S. kalta pilnai prisipažino visa kaltinimo apimtimi ir parodė, kad padarė kaltinamajame akte aprašytą veiką tokiomis aplinkybėmis, kurios yra išdėstytos kaltinamajame akte. Labai gailisi nusikaltusi, atlygino nukentėjusiesiems visą nusikaltimu padarytą žalą. Išsamiai kaltinamųjų atlikti nusikalstami veiksmai aptariami aprašant nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus ir ištiriant kitus byloje surinktus įrodymus. Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika be jų pačių prisipažinimo yra įrodyta įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. nustatytu pagrindu ir tvarka, Kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą teisme. Nukentėjusysis R. I. 2014-10-29 apklausos metu parodė, kad kartu su savo sutuoktine V. I. turi bendros jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Norėjo šį butą parduoti ir įsigytą kitą gyvenamąjį būstą, todėl į internetinį skelbimų portalą www.skelbiu.lt įdėjo skelbimą apie parduodamą butą. Nurodyta suma buvo 295 000 litų. Butą pardavinėjo patys, be jokių nekilnojamo turto agentų pagalbos. Skelbime buvo nurodytas jo kontaktinis telefonas. Maždaug prieš mėnesį ar tris savaites laiko jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino vyriškis iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris paklausė ar galima apžiūrėti butą. R. I. pasakė, kad galima. Jis atvažiavo 2014-10-08 automobiliu „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad jį atvežė draugai. Į butą jis atėjo vienas. Jis paaiškino, kad perka ne sau, o kažkokiai močiutei, nes ji pardavė kažkokį butą ir nori tiesiog investuoti pinigus. Jis prisistatė kaip V., pavardės savo nepasakė. Butas jam patiko, tačiau konkrečiai su juo nieko nesutarė. Sekančią dieną jis paskambino ir pasakė, kad butas tinka, tačiau pasakė, kad norės sumokėti tik grynais pinigais, bei, kad sandorį forminant būtų nurodyta, jog butas parduodamas už 400 000 litų. Dėl grynų pinigų įtarimo jiems nekilo, nes jie paaiškino, kad močiutė pardavė butą ir už jį jai buvo sumokėta grynais pinigais, todėl ir atsiskaityti nori grynais pinigais. Dėl to, kad prašė nurodyti didesnę sandorio sumą V. prisistatęs vyriškis paaiškino, kad tiksliai žino, kad močiutė kurią vadino J., tokią sumą turi ir prašė, kad kuomet ji atvažiuos, kad jai taip pat sakyti, kad už tiek parduoda butą. Tuo metu į tai nesigilino. Tačiau jiems ši sąlyga buvo neparanki, kadangi jei sandoryje nurodytų didesnę sumą, nei yra pirkę šį butą, turėtų sumokėti didelius mokesčius. Apie tai pasakius V., šis paaiškino, kad čia ne problema, nes jis sutinka padengti visus mokesčius. Trečią kartą V. atvažiavo su kitu vyriškiu, prisistačiusi kaip S. dar kartą apžiūrėti buto. Jie paaiškino, kad S. yra tas žmogus kuriuo J. visiškai pasitiki ir jei jam butas patiks ir pasakys jai pirkti tą butą, ji ir pirks. S. tuomet jo žmonos paklausė ar butas yra įkeistas bankui. Tuo metu R. I. nebuvo namuose. Žmona pasakė, kad taip, kad butas yra įkeistas hipotekai. Tuomet S. pasakė, kad buto nepirks, kad pažįsta J. ir kad ji nenori turėti nieko bendro su bankais ir kad butas tokiu jiems netinka ir išvažiavo. Dviejų dienų laikotarpiu jam vėl paskambino V., kuris kaip suprato buvo tarpininkas ir bent jau prisistatė kaip besiverčiantis nekilnojamuoju turtu, ir pasakė, kad visgi S. išaiškino kad tai, jog mūsų butas yra įkeistas hipotekai yra nieko tokio ir visgi butą jie pirks, tik nori dar kartą atvažiuoti su J., kaip suprato moterimi, kuri realiai ir buvo pirkėja. Jie sutiko. Nepamena tiksliai, galimai 2014-10-14 ar 15 d. pas juos į namus atvažiavo V., S., moteris, kaip suprato ta J. su sūnumi, bent jau jį taip pristatė. Tiek J., tiek jos sūnui labai patiko ir kaip suprato įsigiję žadėjo jį nuomoti ar perparduoti. Jie patvirtino, kad butą tikrai pirks. Paklausė ar gali sumokėti avansą. Tuomet S. pasakė, kad visi pinigai yra supakuoti, nes paimti iš Ūkio banko ir jie nenori ardyti tų pakuočių, jie tvarkingai suskaičiuoti ir supakuoti. Apie tai, kad pinigai yra supakuoti ir paimti iš banko minėjo būtent S., ne V.. Jis keletą kartų akcentavo, kad pinigai iš banko ir supakuoti ir neverta tų pakuočių ardyti. Kadangi jie neturėjo ką prarasti sutiko, kad avanso jie nesumokės. Daugiau su S. iki šios dienos nebendravo. Toliau bendravo tik su V.. Su juo apšnekėjo, kokių reikia dokumentų, t.y. pažymos iš VĮ Registrų centro, teismo leidimo, nes turi mažametį vaiką bei kitus dokumentus. 2014-10-24 pridavė prašymą dėl paskutinės reikalingos pažymos. 2014-10-25 jam vėl paskambino V., kuris paklausė ar jie turi visus reikalingus dokumentus. Jis jam pasakė, kad pirmadienį gausi paskutinę pažymą ir gali derinti laiką kada eiti pas notarą. Pirmadienį jam paskambino V. ir pasakė, kad trečiadienį, t.y. 2014-10-29 13.00 val. kartu su žmona atvyktų į notaro kontorą, esančią (duomenys neskelbtini). V. pasakė, kad jie visi atvyks pas juos 12 val. į namus ir paduos jiems visus pinigus iš karto. Tai, kad pinigus jie atveš į namus, o ne tiesiai pas notarą jie motyvavo tuo, kad neva nesaugu vežiotis tokią pinigų sumą, be to pasakė, kad rizikuoja kaip ir pardavėjai, nes jie palieka pinigus pardavėjams, o sutartis dar nepasirašyta. V. ne kartą minėjo, kad tiek S., tiek J. ir jos sūnus yra keistoki ir elgiasi ne visai kaip normalūs žmonės, tačiau jis nieko negali padaryti, nes jie taip nori elgtis ir jis prie jų taikosi. Pardavėjai vėlgi neįtarė jokios klastos, kad pinigai bus perduoti jų namuose dar prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį. Į jų namus atvažiavo keturiese, t.y. S. kaip sužinojo jo pavardę J., tas pats V. J., pirkėja J. S. ir jos sūnus, kurį vadino R.. Į namus užėjo visi keturi. Visi susėdo prie stalo ir padavė įvairiausių dokumentų, t.y. buitinės technikos naudojimosi instrukcijas, garantines pažymas. V. paaiškino, kad tai reikalinga tam, kad kuo daugiau dokumentų duos, tuo J. jausis ramesnė ir aktyviau dalyvaus sandoryje. Pardavėjai nesutiko duoti dokumentų originalų nepasirašius sutarties, tada V. paprašė padaryti bent kopijas. Vėlgi nieko blogo neįžvelgė šiame prašyme, manė, kad tai tiesiog senyvo žmogaus užgaidos. Susėdus jų bute prie stalo padavė J. S. padarytas dokumentų kopijas, kurias ji įsidėjo į rankinuką. Pati J. visiškai niekuo nesidomėjo, nei derėjosi dėl kainos, matėsi, kad jai pats sandoris neįdomus, ji visiškai nesidomėjo butu ir dokumentais. Pinigus jiems padavė J. sūnus R.. Pinigus jis atsinešė juodos spalvos plastikiniame maišelyje. Jis pats išėmė iš maišelio 8 vnt. pakuočių su pinigais. Kiekviena pakuotė buvo įdėta į užtraukiamą skaidrų vakuminį maišelį, kurio galas užlenktas ir dar apvyniotas izoliacine juostele. Per skaidrų maišelį matėsi, kad pinigų krūva yra perrišta balto popieriaus juostele, ant kurios buvo atspausdintas užrašas „Lietuvos bankas“, bei nurodyti kažkokie BAR kodai ir berods užrašyti skaičiai 50000 Lt. R. I. norėjo praplėšti pakuotes ir perskaičiuoti pinigus, tačiau S. pasakė, kad neverta pakuočių plėšyti ir skaičiuoti, nes jos yra tiesiai iš banko, niekas jų neplėšė ir visa suma yra tiksli. Vėlgi joks įtarimas nekilo, nes ant pakuočių buvo parašyta „Lietuvos bankas“ ir tiesiog patikėjo jų žodžiais. Taip pat tiek su S., tiek su V. buvo sutarę, kad po to, kai pas notarę pasirašys reikiamus dokumentus, visi kartu grįš į jų namus, pasiims pinigus ir kartu važiuos į banką įnešti grynuosius pinigus į sąskaitą. Turėjo vykti į Maironio/Laisvės al. esantį AB „SEB“ banko skyrių. Sutarė, kad pinigus palikti ant stalo nesaugu ir nusprendė, kad pinigus paliks rūsyje. Jis į rūsį ėjo kartu su V. ir S., kur padėjo spintelėje, patalpoje, kur yra pečius. Tuo pačiu dar S. parodė, kaip naudotis krosnimi. Apie tai, kad visiškai svetimiems žmonėms parodė, kur deda, kaip tuo metu manė tokią pinigų sumą, net nesusimastė. Iš rūsio visi išėjo kartu. Taip pat visi kartu išėjo ir iš jų namų. Dar prieš tai S. buvo sakęs, kad kuomet paduos pinigus, kad pardavėjai duotų jiems savo buto raktą, tačiau jie nesutiko. Todėl išėjus iš namų užrakino duris ir visi išvažiavo pas notarą. Važiavo dviem automobiliais. Užstrigo tai, kad S. labai aktyviai prašė, kad V. važiuotų su jais, t.y. su J., jos sūnumi ir juo. Tačiau V. pasakė, kad jis parodys kaip geriau nuvažiuoti iki notaro ir visgi važiavo su pardavėjais. Kitą automobilį vairavo S., jis vežė J. ir jos sūnų. Pas notarę kabinete dalyvavo vėlgi visi, t.y. jis, jo žmona V., S., J. jos sūnus ir V.. Notarė paklausė ar prieštarauja, kad sudarant sandorį dalyvautų pašaliniai asmenys, tačiau jie su žmona neprieštaravo ir pasirašant sutartį buvo visi. Kaip žinia pinigų pas notarę nesivežė, o tik patvirtino, kad pinigus gavo. Pasirašius pas notarę dokumentus ir išėjus iš kabineto, S. su J. ir jos sūnumi labai staigiai išėjo į lauką, sėdo į S. automobilį ir nuvažiavo. Jie manė, kad jie nuvažiavo į jų namus, kaip ir buvo prieš tai susitarę, todėl kartu su V. jų automobiliu nuvažiavo iki pardavėjų namų. Prie jų namų S. su J. ir sūnumi nebuvo atvažiavę. V. kaip suprato paskambino S. ir šis pasakė, kad jie užsuko į tualetą ar kažkur. Tuomet V. pasakė, kad jie važiuotų tiesiai į banką ir užimtų eilę, bei, kad ten susitiks. R. I. vienas išlipo iš automobilio, o jo žmona V. ir V. liko automobilyje ir nuėjo į namus bei paėmė pinigus su visu maišeliu, kuriame jie buvo sudėti. Užtruko keliolika sekundžių. Vieną pakuotę jis išėmė iš maišelio ir įsidėjo į vidinę striukės kišenę, nes jų įnešti į banko sąskaitą neketino. Kartu su V. nuvažiavo į minėtą banko skyrių, kur jų jau laukė S., J. ir jos sūnus. Sulaukus eilės R. I. kartu su J. ir V. nuėjo prie langelio bei paaiškino, kad nori pervesti grynuosius pinigus į sąskaitą. Banko darbuotoja paprašė užpildyti dokumentą, kaip suprato, dėl didelės pinigų sumos ir jų kilmės. Kadangi J. pasakė, kad neprimato, paprašė, kad dokumentą užpildytų V.. V. pradėjo pildyti dokumentą, o jis pradėjo plėšyti pinigų pakuotes. R. I. atplėšus vieną iš pakuočių pamatė, kad tik iš viršaus ir iš apačios yra po vieną 500 nominalo kupiūrą, o po to buvo vien paprasti popieriai piniginių kupiūrų dydžio iš šonų nuspalvinti ir šiek tiek išteplioti dažais. Jam buvo šokas. Iš V. reakcijos matė, kad jam taip pat šokas. Jis pasikvietė S., kuris kartu su jo žmona ir J. S. stovėjo šiek tiek atokiau, ir paklausė, kaip suprasti. S. puolė prie visų pakuočių ir staigiais judesiais ėmė jas ardyti, nors tiek jis, tiek banko darbuotoja sakė jam nieko nedaryti. Jis išardęs visas pakuotes paskleidė popieriukus ir ėmė skaičiuoti 500 litų kupiūras bei pareiškė, kad trūksta 500 litų kupiūrų. Dar kartą peržiūrėjo išskleistus popieriukus jis pasakė, kad trūksta dar dviejų 500 litų kupiūrų. Tuo momentu R. I. buvo visai pamiršęs, kad viena pakuotė yra jo striukės vidinėje kišenėje, todėl ir trūko 2 500 nominalo kupiūrų. S. J. iš karto pradėjo pulti jį ir žmoną, kad neva vos ne jie apkeitė pinigus ir patys pakišo beverčius popieriukus. R. I. iš karto pasakė banko darbuotojai, kad kviestų policijos pareigūnus. V. turėjo notarės telefono numerį ir jai paskambino bei paaiškino kas atsitiko. Notarė pasakė, kad jie turi atvykti pas ją. Jis kartu su žmona, S. ir V. nuvažiavo pas notarą, o J. ir jos sūnų policija išsivežė į policijos komisariatą. Kadangi buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis buvo suforminta, jie su žmona buvo įtikinti ir apgauti paimti neva tikrus pinigus 400 000 Lt jų namuose už parduodamą butą, o kaip paaiškėjo, gavo tik krūvą beverčių popieriukų, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. Jam yra pranešta, kad dėl jo pareiškimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir prašo pripažinti nukentėjusiuoju (1 t. 11-14 b. l.). Nukentėjusioji V. I. 2015-03-18 apklausos metu parodė, kad jai su sutuoktiniu R. I. bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2014 m. rugpjūčio mėn. tiksliai datos nepamena, nusprendė šį butą parduoti ir įsigytą kitą gyvenamąjį būstą, todėl į internetinį skelbimų portalą www.skelbiu.lt įdėjo skelbimą apie parduodamą butą. Nurodyta suma buvo 295 000 litų. Butą pardavinėjo patys, be jokių nekilnojamo turto agentų pagalbos. Skelbime buvo nurodytas jos vyro kontaktinis telefonas. Maždaug prieš mėnesį ar tris savaites iki sandorio sudarymo į vyro mobilaus ryšio telefoną paskambino vyriškis iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris paklausė ar galima apžiūrėti butą. 2014-10-08 jai būnant namie atvyko vyriškis, kaip vėliau sužinojo V. J.. Jis paaiškino, kad perka ne sau, o kažkokiai močiutei, nes ji pardavė kažkokį butą ir nori tiesiog investuoti pinigus. Butas jam patiko, tačiau konkrečiai su juo nieko nesutarė. Sekančią dieną jis vyrui paskambino ir pasakė, kad butas tinka, tačiau pasakė, kad norės sumokėti tik grynais pinigais, bei, kad sandorį forminant nurodytumėm, jog butą parduoda už 400 000 litų. Antrą kartą apžiūrėti butą atvyko V. J., kaip vėliau paaiškėjo S. J. ir jo draugė, kuri neprisistatė. V. J. su S. J. apžiūrėjo butą. S. J. nurodė, kad už šį butą pirkėja nori atsiskaityti grynaisiais. Šį butą nori įsigyti močiutė – J. su sūnumi. Ji bijo bankų, nes ją buvo jau apgavę. Šie pinigai jie yra gauti iš banko, supakuoti ir jie jiems duos juos supakuotus. Minėjo, kad J. šiuos pinigus laiko bute spintoje, ar ant spintos, tiksliai neatsimena. S. J. nurodė, kad sandorio sudarymo dieną, pinigus atveš į butą, kur paliks, po to visi kartu vyks pas notarą pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartį, po to visi kartu grįš pasiimti pinigų ir visi kartu važiuos į banką, o po to važiuos pas notarę užbaigti sutartį. S. J. motyvavo, kad taip bus saugiau, nereikės vežioti tokios didelės sumos. Taip pat S. J. su V. J. minėjo, kad J. su sūnumi buvo įsirinkę butą ir sandorio pasirašymo dieną, kažko išsigando, berods pardavėjos sūnaus ir atsisakė lipti iš mašinos. S. J. jai nurodė, kad jam prieš minėtus žmones jam buvo gėda. S. J. paaiškino, kad su J. reikia bendrauti atsargiai, kad ji neišsigąstų, pasiūlyti arbatos. V. I. pasakė, kad butas įkeistas bankui. Tada S. J. iš karto pasakė, kad netinka, nes J. bijo bankų. Tada jis paminėjo, kaip jis pasakys, taip J. padarys. Davė suprasti, kad jis viską sprendžia. Ji pasakė, kad paskambins vyrui ir paprašys pasiaiškinti su banku. Išeinant V. jai pasakė, kad juos bandys perkalbėti ir išsiaiškinti, kad nėra ko bijoti banko, kad pardavėjai gaus iš banko leidimą. Po kiek laiko vyras paskambino V. ir pasakė, kad galima gauti iš banko leidimą dėl buto pardavimo. Trečią kartą apžiūrėti butą atvyko J., jos sūnus, V. ir S.. S. J. sūnui ir jai pasiūlė apžiūrėti butą. Jiems nieko nebuvo įdomu. J. tik sakė, kad jai gražu. Kiek ji suprato, kad jie ten neketino gyventi, jie norėjo pinigus investuoti. J. nurodė, kad jie norės atsiskaityti grynaisiais pinigais, kad atveš ir paduos. V. I. pasakė, kad žino ir jiems viskas tinka. Jiapsidžiaugė, kad kokie protingi žmonės. Buvo susitarta sandorį forminti 2014-10-29 d. Tą dieną į namus atvyko J., jos sūnus, V. ir S.. Jie J. parodė ir padavė visas buto dokumentų kopijas. Tada J. sūnus pradėjo labai jaudintis. S. jį ramino. Sūnus rankose turėjo juodos spalvos polietileninį maišelį, kuriame buvo sudėti pinigai, ir jiems bekalbant, jis tą maišelį vyrui vis norėjo paduoti. S. jį ramino, sakė, kad palauktų, kad reikia viską aptarti. Kaip viską aptarė, sūnus vyrui padavė minėtą maišelį. Vyras iš maišelio išėmė 8 pinigų pakuotes, ant kurių buvo užrašyta, kad supakuota po 50 000 Lt. Jie jų neapžiūrinėjo ir sudėjo atgal į tą patį maišelį. Buvo nuspręsta pinigus nunešti į rūsį. Pinigus nešė jos vyras, V. ir S.. Kur buvo padėti pinigai ji nematė ir nežino. S. su J. ir su sūnumi įsėdo į S. automobilį, o jie su V. į pardavėjų ir nuvyko į notaro biurą, esantį (duomenys neskelbtini). Pas notarę kabinete dalyvavo visi, t.y. ji, jos vyras, S., J. jos sūnus ir V.. Notarė paklausė ar prieštaraujama, kad sudarant sandorį dalyvautų pašaliniai asmenys, tačiau jie neprieštaravo ir pasirašant sutartį buvo visi. Pasirašius pas notarę dokumentus ir išėjus iš kabineto, S. su J. ir jos sūnumi labai staigiai išėjo į lauką, sėdo į S. automobilį ir nuvažiavo. Jie manė, kad jie nuvažiavo į jų namus kaip ir buvo prieš tai susitarę, todėl kartu su V. jų automobiliu nuvažiavo iki jų namų. Prie pardavėjų namų S. su J. ir sūnumi nebuvo atvažiavę. V. kaip suprato paskambino S. ir šis pasakė, kad jie užsuko į tualetą ar kažkur. Tuomet V. pasakė, kad jie važiuotų tiesiai į banką ir užimtų eilę, bei, kad ten susitiks. Vyras vienas išlipo iš automobilio paimti pinigus. Užtruko keliolika sekundžių. Vieną pakuotę jis išėmė iš maišelio ir įsidėjo į vidinę striukės kišenę, nes jų įnešti į banko sąskaitą neketino. Kartu su V. nuvažiavo į minėtą banko skyrių kur jų jau laukė S., J. ir jos sūnus. Sulaukus eilės vyras kartu su J. ir V. nuėjo prie langelio bei paaiškino, kad nori pervesti grynuosius pinigus į sąskaitą. Ji tuo metu su S. ir J. sūnumi buvo atokiau. Neužilgo jos vyras pakvietė S., tada jie visi priėjo prie banko darbuotojos. Pamatė praplėštą vieną pinigų pakuotę, kurioje vietoj 500 Lt nominalo kupiūrų buvo baltos spalvos lapeliai ir tik dvi geros 500 Lt kupiūros. Tada S. pradėjo plėšyti kitas pinigų pakuotes. Jam banko darbuotoja sakė neplėšyti šių pakuočių. Jis visas pakuotes suplėšė ir pradėjo skaičiuoti tikras 500 Lt kupiūras ir suskaičiavęs pasakė, kad trūksta keturių. Darbuotoja rado dar dvi 500 Lt nominalo kupiūras, bet S. pasakė, kad dar trūksta. Iš to viso šoko pardavėjai pamiršo, kad vyras pasiliko vieną gautą pinigų pakuotę. Banko darbuotoja iškvietė policiją. Vyras J. pasakė, kad atiduotų buto atšviestus dokumentus, nes jūsų pinigai nėra tikri S. pasakė, kad sandoris įvyko, pinigai sumokėti. Jos vyras pasakė, kad gali pasiimti savo pinigus. S. iš jos vyro bandė atimti dokumentus, kuriuos vyras paėmė iš J.. S. kelis kartus šiuos dokumentus (jie buvo įdėti į V. I. rankinę) bandė iš jos atimti. J. šioje situacijoje buvo apatiška. V. buvo labai susijaudinęs. Ji su vyru, S. ir V. nuvyko pas notarą sustabdyti sandorį. Tačiau jiems buvo paaiškinta, kad sandoris įvykęs ir sustabdyti negalima. Gali pasakyti, kad sutikus su tokiomis buto pardavimo sąlygomis, kad pinigai bus palikti bute ir vyks pas notarą, po to grįš į namus ir tik tada į banką, jiems jokio įtarimo nekilo, kad gali apgauti. Nes buvo įsitikinę, kad kol banke nepatikrins pinigų ir kol notarei nepraneš apie pinigų gavimą, sandoris nebus pabaigtas. Kadangi šį butą norėjo įsigyti senyvo amžiaus moteris, tai tokios sąlygos nekėlė įtarimo, nes pagyvenę žmonės dažnai nepasitiki bankais. V. J. jiems nurodė, kad J. turi 400 000 Lt ir prašė nurodyti tokią pinigų sumą. Jie pasakė, kad reikės mokėti mokesčius, todėl su juo buvo sutarta, kad mokesčių dalį jis pardavėjams sumoka, t.y. jie už butą būtų gavę 320 000 Lt, o likusią sumą būtų atidavę jam. O jis turės dalintis su S. (1 t. 23-24 b. l.). Liudytojas V. J. 2014-10-29 apklausos metu parodė, kad S. J., (apie 30 metų amžiaus) yra jo giminaitis, t.y. S. yra jo pusbrolio A. sūnus. Kiek žino, S. J. gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini)gatvėje esančiame naujos statybos namo trečiame aukšte, buto numerio neprisimena. Kam priklauso minėtas butas, kuriame gyvena S. nežino. Su S. tėvais, kurie gyvena Jonavoje, jis palaiko draugiškus ryšius, o su S. nebendravo. S. tėvas žinojo, kad jis perka ir parduoda nekilnojamąjį turtą. Apie sūnėno asmeninį gyvenimą nieko pasakyti negali, nes su juo visiškai nebendravo. Tikslaus laiko pasakyti negali, galimai prieš pusantrų metų, su juo užmezgė ryšį S.. Jis paprašė surasti pirkėją jo pažįstamai J. S., kuri nori parduoti apie 80 kv.m. butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini)gatvėje. Po kurio laiko S. jam minėtą butą aprodė, bet tuo metu tame bute niekas negyveno. Apžiūrėjęs butą, nusprendė jį pasiūlyti nupirkti kavinės „(duomenys neskelbtini)“ savininkui A. pavardės nežino. Po kurio laiko kartu su S. atvykome į minėtą kavinę, kur jų laukė kavinės savininkas A.. Pristatęs S. kavinės savininkui, bendravo apie buto bendrą būklę, galimybę jį apžiūrėti ir po pokalbio jie išsiskyrė. Tolimesnėse sandoriuose dėl minėto buto jis nedalyvavo, nežino už kokią sumą butas buvo parduotas. Tik jam telefonu S. minėjo, kad dėl buto pardavimo su A. susitarė, bet už kokią sumą jis nepasakė. Praėjus 2-3 mėnesiams S. jam vėl paskambino ir paklausė ar jis žino, kur būtų galimą nusipirkti kokį nors butuką J. S. iki 400 000 litų. Tuo metu S. jam minėjo, kad J. S. už parduoto buto esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje gautus 400 000 litų, nori nusipirkti kitą butą. V. J. sutiko jam paieškoti tinkamo varianto. Prieš metus, tikslaus laiko pasakyti negali, surado (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune, esantį butą ir apie tai informavo S.. Po kurio laiko su S. susitarė apžiūrėti butą (duomenys neskelbtini)gatvėje. Jo nurodytu adresu, kartu su S. atvyko J. S. ir jos sūnus R.. Tik tada S. jį su J. ir supažindino. J. S. jokių kontaktų neturėjo ir neturi, su ja bendravo tik dalyvaujant S.. J. jam yra ne kartą minėjusi, kad pasitiki tik S.. Kur J. ir S. susipažino nežino. S. jam pasakojo, kad J. padeda vesti namų ūkį, nuveža pas gydytojus, nuperka maisto produktų, lanko ją dažnai, eina kartu su ja pasivaikščioti. Nuo 1994 metų V. J. įkūręs IDV „(duomenys neskelbtini)“ ir verčiasi nekilnojamojo turto prekyba, tarpininkavimu. Kadangi žinojo, kad S. ieško J. dar vieno buto, internete www.aruodas.lt rado skelbimą, kad (duomenys neskelbtini)gatvėje, Kaune parduodamas 80 kv.m.butas su priklausiniais už 295 000 litų. Susiskambino nurodytų kontaktiniu numeriu ir susitarė, dėl buto apžiūros. Pirmą kartą į butą nuvyko vienas. Pardavėjams paaiškino, kad turi pirkėją norintį įsigyti jų butą, tačiau pirkėja nori sumokėti grynais pinigais. Paaiškino, kad grynus pinigus pirkėja yra gavusi pardavusi savo butą. Nors buto kaina buvo 295 000 litų, tačiau pardavėjo paklausė, kad oficialiai dokumentuose sandorio suma būtų įvardinta kaip 400 000 litų ir kad jie J., t.y. pirkėjai pasakytų, kad tiek reikia mokėti. Kadangi pardavėjai teigė, kad tokia sandorio sąlyga jiems kainuotų didesnius mokesčius, sutarė, kad jis padengs susidariusius mokesčius iš gautos sumos. Tokiu būdų tikėjosi užsidirbti 80 000 litų. Pardavėjams tokios sąlygos tiko. Tuo metu šį variantą pasiūlė S.. S. kartu su juo, J. ir jos sūnumi R. atvažiavo pasižiūrėti butą. Jiems jis labai patiko. Tačiau paaiškėjus, kad butas yra įkeistas bankui, S. nebenorėjo pirkti šio buto motyvuodamas tuo, kad J. nenori turėti jokių reikalų su bankais. Jis S. įtikino, kad tai nieko tokio, sandoris gali pilnai įvykti. S. su tuo sutiko. Pardavėjams paprašius avanso, S. paaiškino, kad pinigai skirti buto pirkimui gauti iš banko ir yra supakuoti celofane ir nenori ardyti banko pakuočių, todėl sutarė, kad visą sumą, t.y. 400 000 litų sumokės iškarto. Pardavėjai su tuo sutiko. Bendravo telefonu dėl buto pirkimo su vyru prisistačiusiu R.. S., tiek su juo, tiek su pardavėjais, susitarė, kad pinigus, t.y. 400 000litų, J. perduos pardavėjui namuose prieš pasirašant sandorį pas notarą. Po pasirašius sandorį visi grįš pas pardavėjus į butą, paims pinigus ir juos nuveš į banką. To reikalavo J. ir jos sūnus R.. Jam įtarimas dėl tokios sąlygos nekilo, kadangi žinojo, kad J. yra pardavusi butą ir galimai turi tokią pinigų sumą. 2014-10-29 apie 12 val. visi, t.y. jis, J., R. ir S. S. automobiliu VW atvyko pas pardavėjus į namus, t.y. į (duomenys neskelbtini)g., Kaune. Visiems būnant bute, matė, kad R. laikė dviejuose plastikiniuose nepermatuotose maišeliuose turėjo įsidėjęs kelias pakuotes su pinigais. Matė, kad ant pakuočių viršaus buvo 500 litų nominalo kupiūros. Kiek buvo pakuočių nežino. Tuo metu pastebėjo, kad pinigų pakuotės buvo politeleniniame permatomame maišelyje, tuo momentu daugiau pakuotės ypatumų nepastebėjo. Bute, pardavėjai pinigų neskaičiavo ir pakuočių neardė. S. iš maišelių ištraukė keletą pakuočių su pinigais, juos parodė pardavėjui ir sudėjo atgal į maišą. Būdami namuose jokių dokumentų nepasirašė. Nusprendė, kad pinigus bute ant stalo palikti nesaugu, pardavėjas kartu su S. nuėjo į rūsį, kur kaip suprato nunešė pinigus. Jis kartu su jais nėjo, tačiau jiems ilgai negrįžtant V. J. taip pat nuėjo į rūsį kur pamatė, kaip pardavėjas rodo S., kaip naudotis dujiniu katilu. Po to visi kartu išėjo iš buto ir nuvažiavo į notarinę kontorą, esančią E. Ožeškienės g., tikslaus adreso nežino, kur buvo užsakytas notaras 13 val. Notarą suradau jis. Į notarinę kontorą vyko su pardavėjais vienu automobiliu, o S., J. ir R. važiavo S. automobiliu. Atvykus į kontorą buvo pasirašyti visi reikiami dokumentai, pas notarą pardavėjai patvirtino, kad visus pinigus gavo. Išėjus iš notaro kaip ir buvo sutarę su pardavėjais, kad visi važiuos į jų namus pasiimti pinigų, tačiau S., J. ir R. pirmi įsėdo į S. automobilį ir nuvažiavo. Tuo metu manė, kad nuvažiavo pas pardavėjus į namus. Jis taip pat kartu su pardavėjais jų automobiliu nuvyko į jų butą. Privažiavus prie jų namo pastebėjo, kad S. nėra. Jis tuo metu paskambino S. ir paklausė kur jis yra, o šis atsakė, kad nuvežė J. į tualetą. Pasakė jam, kad tegul tiesiai važiuoja į banką, o jie pinigus atveš į banką. Kartu su R. nuėjo į rūsį, kur matė, kaip R. tą patį maišelį, kuriame buvo pinigai. Jis visada buvo šalia jo. Pasiėmę pinigus jie grįžo atgal į automobilį ir nuvažiavo į AB SEB banką esantį Kaune, Maironio/Laisvės al. sankirtoje. Banke jų jau laukė J., R. ir S.. Sulaukę savo eilės, R. kartu su J. nuėjo prie banko darbuotojos netoliese stovėjau ir V. J.. Matė, kaip pardavėjui R. atplėšus pirmąją pakuotę po viršutine 500 litų nominalo kupiūra visos kitos kupiūros buvo tiesiog baltos spalvos popierėliai su nuspalvintais kraštais. Tuoj pat pasikvietė S. ir paklausė, iš kur gavo tokius pinigus, šis atsakė, kad iš banko. Atplėšus visas kitas pakuotes, ten taip pat buvo baltos spalvos popierėliai su nuspalvintais kraštais. Banko darbuotoja iškvietė policijos pareigūnus. Būdamas banke paskambino notarei ir paprašė sustabdyti sandorio galiojimą, kadangi paaiškėjo, kad pirkėja neturi realių pinigų, o bandė atsiskaityti padirbtais pinigais. Jis apie tai, kad pakuotės yra su beverčiais popieriais nieko nežinojo. Kaip pas J. jie galėjo atsirasti nieko nežino (1 t. 27-28 b. l.). Papildomos apklausos metu 2014-11-03 V. J. parodė, kad patvirtina savo ankstesnius parodymus ir nori papildomai parodyti, kad prieš šį įvykį 2014-10-29, t. y. maždaug prieš mėnesį, tiksliai laiko nepamena, S. J. pasakė, kad radau butą, pagal J. S. sąlygas, t.y. kad už butą bus galima atsiskaityti grynaisiais pinigais. Jis susitiko su buto pardavėja vardu R., pavardės nežino, kuri aprodė butą, esantį (duomenys neskelbtini) g., Kauno mst., tiksliai adreso nežino. Pardavėjai pasakė, kad klientų pirkimo sąlygos yra tokios, kad jie nori už butą sumokėti grynaisiais, tuos pinigus sutarties pasirašymo dieną paduos bute, o po sutarties pasirašymo pinigus bus galima patikrinti banke. Jie jokio avanso duoti nesutinka, neva pinigai supakuoti ir jų ardyti nenori. R. nurodė, kad pirkėja pardavė butą Vilniaus g., Kaune ir tikrai turi pinigų, ieško buto iki 400 000 Lt. Pardavėjai tokios sąlygos buvo keistos, nes ji norėjo avanso ir pinigus norėjo patikrinti prieš pasirašant sutartį. Jis jai pasakė, kad jai spręsti, kad ji kol nepatikrins pinigų, tol pas notarą gali nepasirašyti turto priėmimo – perdavimo akto ir taip save galės apdrausti. Ji sutiko susitikti su pirkėja. Paskambino S. ir nurodė, kad turi neblogą variantą, susitarė susitikti minėtame bute. S. atvežė J. su sūnumi R.. J. jam nurodė, kad dėl buto pirkimo pasitiki tik S. ir visus reikalus, susijusius su butu pirkimu nori derinti tik per S.. Apžiūrint butą, buvo susitarta, kad kelių dienų bėgyje, tiksliai datos nepamena, pas notarą įformins buto pirkimo sandorį. Apžiūrint butą, J. sūnus R. pardavėjai R. pasakė, kad ar Jūs sutinkate, kad prieš sutarties pasirašymą jie paliks pinigus šitame bute, o pasirašius pas notarą dokumentus, atvažiuos paimti pinigus ir visi važiuosi į banką patikrinti. R. sutiko. Buvo susitarta butą pirkti už 400 000 Lt. Sandorio dieną, V. J., S., J. ir R. atvyko į parduodamą butą, kur susitiko su pardavėja R.. Jis su R. pradėjo atkalbinėti R. palikti pinigus bute, nes kam važinėti du kartus, kad notaras užsakytas Savanorių pr., kur yra bankas, kur bus galima vietoje patikrinti pinigus. S. R. pasakė, kad gal ir geriau. Bute jokie pinigai išimti nebuvo, pinigus laikė R., jie buvo sudėti nepermatomame polietileniniame maišelyje. Atvykus Savanorių pr. prie notaro biuro, iš automobilio jis išlipo, S., automobilio gale liko sėdėti J. ir su R.. R. stovėjo tolėliau, ji vyko su savo automobiliu. Prie R. priėjo sportinio sudėjimo vyras. R. manęs paklausė, kas priėjo prie R., jis atsakė, kad turbūt sūnus. R. pasakė, kad niekur neis, kad bijo, kad ji nušaus, kad atims pinigus. Jis bandė jam paaiškinti ir nuraminti, kad viskas bus gerai, kad sandorio dokumentai paruošti. S. irgi bandė įkalbėti S. išlipti iš automobilio, bet jam irgi nepavyko to padaryti. S. jam pasakė, kad jeigu jam šauna į galvą, tai atkalbėti sunku. V.J. R. pasakė, kad jie nelipa iš mašinos. Tada R. priėjo prie R., sėdinčio automobilyje ant galinės sėdynes, kuris rankoje turėjo pinigus. R. griebė jam už pinigų, sakė parodyt pinigus, gal čia turi netikrus pinigus, kad neina pas notarą. Jis tuo metu buvau toliau ir tik matė, kad R. su R. dėl to maišelio su pinigais tąsosi, tuo metu R. šaukė S., kad jį vežtų namo, nes čia banditai vaikšto. S. man pasakė, kad turi juos vežti namo, įsėdo ir išvažiavo. Prie jo priėjo R. ir pasakė, kad praplėšė pakuotę su pinigais ir kad ten netikri pinigai. Sakė, kad jis džiaugtųsi, kad neiškvietė ekonominės policijos. Jis pasakė, kad pats iškviestų, nes metus laiko jiems ieško buto. Jis jai sakė, iš kur jie gali gauti netikrų pinigų, pasitiki pusbroliu sūnumi S., o J. yra metuose, be to, jie pardavė butą (duomenys neskelbtini)g., Kaune, tai turėtų turėti grynųjų pinigų. Po šio įvykio jis paskambino S. ir pasakė, kad R. matė, kad jie turi netikrus pinigus. S. atsakė, kad negali būti, kad J. tuos pinigus pasiėmė iš banko. Jis S. pasakė, kad duosi aparatą tikrinti pinigams. Jis atsakė, kad nereikia, kad pats pasitikrins. Po kažkiek laiko S. jam pasakė, kad viskas ten gerai su tais pinigais. Dėl 2014-10-29 įvykio nori papildyti, kad būnant banke, kaip paaiškėjo, kad buvo atsiskaityta netikrais pinigais, S. iš karto pardavėjui nurodė, kad jis pasirašė, kad pinigus gavo, gal jis (pardavėjas) pats apkeitė. V.J. S. pasakė, ką jis čia kalba, V. J. su juo važiavo ir tikrai niekas negalėjo apkeisti. Jis S. paklausė, iš kokio banko tie pinigai, jis atsakė, kad J. klaustų (2 t. 29-30 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis LR BPK 173 Str. 1 d. 2 p., 184 Str. Kauno apylinkės teisme 2015-01-15 liudytoja apklausta R. I. parodė, kad - vasaros gale pardavinėjo nekilnojama turtą, paskambinto V.. Jis atsivežė įtariamuosius. Apžiūrėti kotedžą, kurį ji paravinėjo už 340 000 litų. Įtariamoji sakė, kad turi pinigų ir nori įsigyti jį. Apžiūrėjo ir sutiko pirkti. Labai įtartinai pasirodė tai, kad agentas V. sakė, kad pinigus paliks pas ją ir važiuos pas notarą visi, o po to su tais pinigais jai į banką. Atvažiavo S. sūnus, kurio čia nėra, kuris yra ligonis, su maišeliu pinigų. Prie jos buvo draugė agentė ir dar moteriškė, kuri nuomojasi kotedžą. Atvažiavo tas sūnus su tais pinigais, ištraukė parodyti. Ji paėmė vieną pakelį, jie buvo supakuoti po 500 litų. Paspaudė tą maišelį ir matėsi kad pinigai popieriniai, o jie turėjo važiuoti pas notarę tą dieną 15 valandą. Ir sakė, važiuojam pas notarę, nes norėjo pasilikti tų pinigų namuose. Važiavo jie su mėlyna mašina, R. I. iš paskos su kita. Tas sūnus pasakė, kad blogai jaučiasi ir tie pinigai buvo mašinoje. Notarė, esanti savanorių pr., tvarkė pirkimo - pardavimo sutartį, jos vardas Z.. Tas biuras jos yra, kur stiklinis SEB banko pastatas, antrame aukšte. Jie išvažiavo. Ji notarei pasakė apie pinigus, o V. pasakė, kad taip negali būti. Ji buvo šoke, išsigandusi. Papasakojo grįžusi namie visiems, ir R. I. buvo tokiam šoke. Parodė, kad pardavinėja kotedžą, (duomenys neskelbtini). ji jį pardavinėja su įgaliojimu. Jis priklauso jos draugės vaikui T. S.. Jis pilnametis. Jis buvo įgaliojęs ją parduoti šitą būstą. Jis užsienyje ir senai nori jį parduoti. Paravimo kainą 400 000 litų nustatė agentas V.. Ji pardavinėjo už 340 000 litų. Agentas sakė, kad S. perka už 400 000 litų, o likę 60 000 litų liks tam agentui V. ir jai sakė nesakyti to, tai moteriškei. V. paskambino jai į telefoną. Yra jos skelbimai su jos telefono numeriu. Per tuos skelbimus jis ją susirado. To agento pavardės nežino. Jis prisistatė agentu. Jis pasakė, kad yra pirkėjai. Sutarties su juo nepasirašė, tarėsi gale tai padaryti. Tai buvo 2014 vasaros galas. V. pirkėjus atsivežė gal kitą dieną, tiksliai neatsimena. Atvežė prie kotedžo. Atvažiavo V., įtariamasis S. J., ir J. S.. Jie visi atvažiavo su mašina, nematė, kas vairavo, bet gali būti kad J.. Jie apžiūrinėjo būstą. Jiems jis patiko. Tada buvo derybos. V. jiems pasakė, kad kaina 400 000 litų klausė ar nuleis. Pasakė, kad nuleis. Pagrinde kalbėjo V.. Įtariamieji ėjo per visus aukštus, apžiūrinėjo. Prašė nuleisti 10 000 litų. Ji sakė, kad nuleis kažkiek. Kadangi S. patiko tas kotedžas, tai sakė, kad galima forminti. Viską formino V., jis visur ėjo su S. dokumentais. J. tuo metu šnekėjo su S.. Jie R. I. sakė, kad S. giminaitis yra J.. Suprato, kad pirkėja S.. Dėl kainos jie per daug klausimų neturėjo. Derybos ir apžiūra praėjo greitai labai. V. sakė, kad S. parsidavusi turtą centre, turi pinigus namuose ir juos nori investuoti. Ji R. I. pasirodė normali moteris. Kainą suderėjo ir sutarė, kad pirks. Jie siūlė savo notarą prie ortopedinio centro, bet nežino kokį. Ji pasakė, kad koks skirtumas. Ant kitos dienos nuėjo pas Z.notarę. Šita notarė tiesiog buvo šalia, ir nuėjo, R. I. jos jiems nesiūlė. Kai vyko prikimai ir pardavimai, tada atvažiavo sūnus. Pas notarę tada jie pateikė tik dokumentus. Notarė pasakė laiką kada atvykti, pasakė, kam atvykti. Pas notarę sutartu laiku atvyko V.. Sakė, kad tuos pinigus nori palikti kotedže, bet kadangi didelė suma, tai R. I. kilo įtarimas. Ji klausė V., kodėl pinigus palikti namie, juk didelė suma, bet moteriškė taip norėjo, tai lai lieka namuose tie pinigai, tada suformins ir nuveš R. I. juos į banką. Įtariamas jai kilo dėl to, kad labai didelė suma, kurią nori palikti namuose. Ji jiems siūlė su pinigais į banką arba pas notarę. V. motyvavo tuo, kad gali apsigalvoti, sakė nebijoti. Ji nuėjo pas notarę ir paklausė, tai sakė kad visko būna. V. jai vėl atskambino, ji sakė, kad pasiklaus notarės. Į tai, kad eis pas notarę, jis nieko nesakė. Notarė sakė, kad būna visokių žmonių. Ji notarei sakė, kad jai siūlo pasilikti pinigus namie ir tada forminti. Jei nesštųsi tuos pinigus, tai knygoje ji būtų pasirašiusi, kad gavo tuos pinigus. Pas notarę ėjo pasirašyti sutartį. Ėjo pasirašyti pirkimo pardavimo sutarties. Kadangi, ji pasakė, kad jie nori tą didelę sumą palikti namuose, tai notarė sakė, susiforminam dokumentus pirkimo pardavimo ir tada R. I. paėmus tuos pinigus ir nuvažiavus į banką, patikrinus pinigus ir pasirašys tik tada į notarės knygą. Tas notarės pasiūlytas variantas jai tiko, nes sakė, kad žmonių daug keistų yra. Ji sutiko, kad jie vežtų tuos pinigus. Ji V. paskambino ir pasakė, kad sutinka. Pasakė, kad S., jos sūnus ir J. į Šilainius jau važiuoja. Pinigus turėjo sūnus. Pinigai buvo juodame maiše, pinigai dar įdėti į permatomą maišelį. Jai įtariamoji S. pasakė, kad tai jos sūnus. R. I. įtarimų nesukėlė, jis apžiūrėjo dar tą kotedžą. Pinigų nedemonstravo. Jie susėdo prie stalo, R. I. padavė pinigus, ji juos ištraukė. Pinigai buvo sufasuoti maišeliuose, išskleisti jų nebuvo galima. Ji išsitraukė vieną maišelį, iš viso buvo 8 maišeliai. Tą kaladėlę ji spustelėjo ir ji įplyšo. Ji pamatė, kad vidui popieriai balti. Ji labai išsigando. Jie visi sėdėjo prie stalo. Ji jiems nieko nesakė, tik pasakė, kad važiuoja pas notarę su visais pinigais. Ji matė, kad ten netikri pinigai. Jie nemanė, kad ji pastebės, kad pinigai netikri. Pasakė, kad pinigus įsidėtų atgal. Jie įsidėjo atgal į maišą, ir nuvažiavo iki notarinės. Tą kartą buvo atvažiavę su mėlynu autobusiuku, ji važiavo su atskira mašina. Išlipo moteriškė, o sūnus pasakė, kad blogai jaučiasi, serga cukralige. Kadangi pinigų jie nepaliko namie, tai nepirks nieko, sūnus pasakė, kad nieko nepirks. S. norėjo eiti pas notarę. S. su sūnumi kažką kalbėjo. Kai sūnus pasakė, kad niekur neis, tai jie visi kažką šnekėjo. Agentas sakė, kad eiti viską susiforminti. Kadangi agentas pasimetė, R. I. įėjo į notarinę, tai jie nuvažiavo su visais pinigais. Kai notarei pasakė, kad ten netikri pinigai, tai ji sakė, kad agentas atrodo įtartinas ir jai. Niekas policijos nekvietė. Ji agentui pasakė, kad pinigai netikri, jis tuo netikėjo, tai pasakė, kad nueitų ir patikrintų. Agentas sakė, kad netiki. Už formas pas notarą turėjo sumokėti tas agentas, bet jis neturėjo pinigų. Sutartį notarė nutraukė ir jie grįžo namo. Buvo paskelbta laikraščiuose, kad su tais pinigais apgauta buvo, tai R. I. nuėjo į Karmėlavos policijos komisariatą ir iš ten paskambino į prokuratūrą. Iki šios dienos, jai įtariamųjų matyti neteko. Daugiau jokių įvykių su jais neturėjo. Maišelį su pinigais laikė tas sūnus. Jis padėjo ant stalo, ištraukė maišelius po 500 litų, R. I. paėmė tą vieną pakelį ir jis pratrūko. Įtariamosios sūnus pats sudėjo atgal į maišelį. Tie pinigai kaip supresuoti ir jie pratrūko. Ji pamatė ir išsigando. Bet ji niekam nieko nesakė. Tai pasakė agentui prie notarės kabineto.Prie to stalo sėdėjo sūnus, įtariamoji ir ji, o stovėjo draugė agentė, moteriškė, kuri nuomojasi tą kotedžą. Įtariamoji ir sūnus sėdėjo, J. stovėjo. Sūnus sėdėjo fotelyje, jai iš kairės pusės. Pinigai buvo netikri, kadangi, kai ji pakuotę paspaudė, tai matėsi viduje popieriukai balti, o kraštai nudažyti. Pakuotė įtrūkusi nebuvo, jį įtrūko tada, kai ji ją suspaudė. Pakuotės viršus pratrūko ir pasimatė balti popieriukai. 500 litų kupiūros rausvos spalvos, o ten matėsi balti popieriukai. Kiti asmenys, buvę kambaryje, jai atrodo, kad jie žinojo, kad tie pinigai netikri. Jai V. buvo įtartiniausias. Sakė, kad su ta įtariamajai perka jau kažkurį laiką. Jai taip atrodo, kad V. tikrai žinojo. Visi elgėsi prie stalo ramiai. J. aktyvus nebuvo, jis apžiūrinėjo kotedžą. Dėl kainos nesiderėjo. Dėl būsto kokybės lyg irgi nieko nešnekėjo. Dėl pinigų kalbėjo tik su V.. Pats sūnus, kad tas sūnus serga cukralige, automobilyje vartojo vaistus. Jai jis pasirodė keistokas, kaip sergantis. Jai atrodo, kad ją norėjo apgauti. R. I. atrodo, jai būtų pasakę, kad tie pinigai apkeisti, kai būtų grįžę iš notarės. Ji galvoja, kad jei būtų tikri pinigai, gal jos kas nors būtų laukę, einančios į banką (1 t. 33-36 b. l.). Apklausos metu apklausta liudytoja 2015-03-18 M. S. parodė, kad ji dirba AB SEB banke, esančiame Laisvės al. 82/Maironio g. 17, Kaune, klientų aptarnavimo specialistės pareigose. 2014-10-29 14:17 val. prie jos darbo vietos priėjo jauno amžiaus vyriškis su pagyvenusia moterimi ir pagyvenusiu vyru, jų jokių kontaktinių duomenų nežino. Jauno amžiaus vyriškis nurodė, kad nori į sąskaitą įnešti pinigus. Jis iš polietileninio maišelio ištraukė pinigus, kurie buvo supakuoti į pakuotes. Vieną iš tų pakuočių išardė ir matėsi, kad vietoje pinigų įdėti baltos spalvos pinigų formos lapeliai. Tik pakuotės viršuje ir apačioje buvo 500 Lt vertės nominalo kupiūros. Šalia sėdinti moteris į netikrus pinigus nesureagavo, galima pasakyti buvo be emocijų. Jauno amžiaus vyriškis, kuris padavė pinigus buvo susijaudinęs. Po to vietoje jauno amžiaus vyriškio priešais ją prisėdo kitas jauno amžiaus vyras su barzda ir pradėjo ardyti visas pinigų pakuotes, sakyti, kad reikia kviesti policiją. Bandė surinkti numerį, bet jam drebėjo rankos. Tada ji pasiūlė iškviesti policiją. Vyras su barzda ardydamas visas pinigų pakuotes, klausė, ar visi, pradėjo skaičiuoti tikrus pinigus, jam kažkiek pritrūko, dėl to susinervavo, minėjo kad trūksta tikrų pinigų. Ji jam sakė neardyti pakuočių, bet jis neklausė. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai ir juos visus išsivedė. Daugiau apie šį įvykį nieko pasakyti negali (1 t. 44 b. l.). Kauno apskr. VPK vyriausiosios postinės L. M. 2014-10-29 tarnybiniu pranešimu kuriuo pranešama, kad gautas nukentėjusiojo pareiškimas, kad įtariamojo J. S. už buto pirkimą, sumokėjo grynaisiais pinigais. Nuvykus į banką paaiškėjo, kad vietoje pinigų, pakuotėse buvo beverčiai popieriukai. J. S. ir S. J. patalpinti į Kauno apskr. VPK areštinę (1 t. 4 b. l.). Kauno apskr. VPK 1 – ojo būrio patrulių R. G. ir E. D. tarnybiniais pranešimais, kuriose nurodoma, kad nuvykus į banką juos pasitiko pareiškėjas R. I. ir nurodė, kad jis su J. S. sudarė buto pirkimo pardavimo sutartį, nuvykus į banką patikrinti gautų pinigų, paaiškėjo, kad pakuotėse tik iš viršaus ir apačios buvo pinigai, o viduje beverčiai popieriukai. Į Kauno apskr. VPK Centro PK pristatyti kartu su J. S. buvę asmenys. Nukentėję asmenys taip pat atvyko į komisariatą (1 t. 8-10 b. l.). Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, 2014-10-29 R. I. pateikė „celofaninį maišelį su 500 kupiūromis ir perjuostą balta juostele“ (1 t. 53 b. l.). Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, 2014-10-29 Kauno apskr. VPK patrulis R. G. pateikė „Plastikinį paketą su 500 litų kupiūromis iš balto popieriaus lapelių“(2 t. 54 b. l.). 2014-10-29 apžiūros protokolas, kuriame konstatuotinos aplinkybės po nusikalstamos veikos padarymo, aprašyti pateikti tikri pinigai, nuspalvinti popieriukai bei jų pakuotės (1 t. 55-59 b. l.). 2014-12-11 apžiūros protokolu, kuriame konstatuotina tai, kad buvo paketo, kuriame buvo sudėti tikri pinigai ir popierėliai viduje. Surašytos tikrų pinigų serijos numeriai. Prie apžiūros protokolo sudaryta fotolentelė 2 t. 61-70 b. l.). Iš AB „SEB“ bankas, po paklausimo išsiuntimo gauta informacija apie grynųjų pinigų operacijąvykdžiusios specialistės kontaktus, taip pat kompaktinė plokštelė su operacijos vaizdo įrašu (1 t. 89 b. l.). Iš AB „SEB“ bankas gautoje kompaktinėje plokštelėje esanti filmuota medžiaga apžiūrėta surašant apžiūros protokolą (1 t. 80-81 b. l.). 2014-10-24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria R. I. (pardavėjas) ir J. S. (pirkėja) įsigyja butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)ir ¼ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodoma bendra daiktų kaina yra 400000 litų (1 t. 84-96 b. l.). Tyrėjos A. S. 2015-02-13 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, kad gavus informaciją iš Kauno apskr. VPK SUV ir ją išanalizavus, nustatyta, kad įtariamasis S. J. įvykio diena naudojosi mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), bei nustatyta kad įvykio dieną t.y. 2014-10-29, jis du kartus skambino J. S. į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), 09:49 val. ir 16:39 val. (2 t. 28 b. l.). Iš Valstybinės įmonės „Registrų centras“ gautos buto, esančio (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)pirkimo pardavimo sutartys, kurios patvirtina ryšį tarp įtariamųjų (2 t. 83-97 b. l.) Nukentėjusiojo R. I. prašymu bei prie jo pridedamais dokumentais ( 2015-04-14 susitarimas nutraukti sutarties kopija, 2015-04-15 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai), kurie įrodo, kad, įtariamoji J. S. sutinka, kad nėra įvykdžiusi pirkimo-pardavimo sutartyje, notarinio registro Nr. RK-9413 nustatytų sąlygų. Tai yra už buto ir ūkinės patalpos pirkimą ji nėra atsiskaičiusi su pardavėju R. I., jam 400000 nesumokėti (2 t. 134-141 b. l.). Aprašęs šiame nuosprendyje išdėstytus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamieji S. J. ir J. S. padarė šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje nurodytą nusikalstamą veiką, yra kalti ir baustini. Dėl veikos kvalifikavimo. Kaltinamųjų padaryta veika kvalifikuojama pagal LR BK 182 str. 2 d., nustačius aplinkybę, kad kakltinamieji apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. Dėl bausmių. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvina aplinkybės, kad jie prisipažino kaltais, padarę nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir atlygino nukentėjusiesiems nusikaltimu padarytą žalą. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jie padarė, veikdami bendrininkų grupėje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nenurodant minimalios laisvės atėmimo bausmės trukmės (pagal LR BK 50 str. 2 d. minimali laisvės atėmimo bausmės trukmė yra trys mėnesiai). Teismas daro išvadą, kad kaltinamiesiems pagal LR BK 182 str. 2 d. skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Abu kaltinamieji nusikalto pirmą kartą. J. S. yra pensininkė, S. J. dirba. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslus galima pasiekti ir be realaus jos atlikimo, bausmės vykdymą atidedant LR BK 75 str. pagrindu. Dėl civilinio ieškinio. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamieji atlygino nukentėjusiesiems nusikaltimu padarytą žalą ir advokato atstovavimo išlaidas. Procesas dėl civilinio ieškinio šioje byloje nutrauktinas LR BPK 107 str. pagrindu. Dėl daiktinių įrodymų (Kompaktinė plokštelė, kurioje užfiksuota AB „SEB“ banko filmuota medžiaga; Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė J. S. vardu; Lietuvos Respublikos pasas S. J. vardu; paketas Nr. 259294). Nuospredžiui įsiteisėjus kompaktinė plokštelė ir paketas Nr 259294 sunaikintini; Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė J. S. vardu; Lietuvos Respublikos pasas S. J. vardu – grąžintini S. J. ir J. S. (LR BK 94 str.). Dėl daiktinių įrodymų - 8000 litų, 2316 eurų 96 ct atitikmuo, saugomų Kauno apskr. VPK depozitinėje sąskaitoje. Šie pinigai konfiskuotini kaip nusikaltimo padarymo priemonė ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini Valstybės iždui (LR BK 72 str., LR BPK 94 str.). Atsižvelgiant į aplinkybę, kad kaltinamieji atlygino visą nusikaltimu nukentėjusiesiems padarytą žalą, jų sulaikymo metu paimti pinigai, saugomi Kauno apskr. VPK depozitinėje sąskaitoje, grąžintini kaltinamiesiems. Procesas dėl nukentėjusiųjų civilinio ieškinio nutrauktinas LR BPK 107 str. pagrindu. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str., nusprendžia: S. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d. ir skirti bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams. Pagal LR BK 64 (1) str., taikant LR BK 3 str. 2 d., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti S. J. bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir keturiems mėnesiams. Pagal LR BK 75 str., taikant LR BK 3 str. 2 d., bausmės vykdymą S. J. atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (LR BK 75 str. 2 d. 8 p.). Nuosprendžio vykdymo atveju į bausmės laiką S. J. įskaityti laikotarpį, jo prabūtą sulaikius nuo 2014-10-29 iki 2014-10-31 (dvi dienas). J. S. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d. ir skirti bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Pagal LR BK 64 (1) str., taikant LR BK 3 str. 2 d., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. S. bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams. Pagal LR BK 75 str., taikant LR BK 3 str. 2 d., bausmės vykdymą J. S. atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (LR BK 75 str. 2 d. 8 p.). Nuosprendžio vykdymo atveju į bausmės laiką J. S. įskaityti laikotarpį, jos prabūtą sulaikius nuo 2014-10-29 iki 2014-10-31 (dvi dienas). 100 litų (34 eurų 53 ct atitikmuo) paimtus iš J. S. sulaikymo metu, saugomus Kauno apskr. VPK depozitinėje sąskaitoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti J. S.; 890 litų ir 20 Lt 43 ct monetomis (263 eurų 68 ct atitikmuo), paimtus iš S. J. sulaikymo metu, saugomus Kauno apskr. VPK depozitinėje sąskaitoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti S. J.; 8000 litų (2316 eurų 96 ct atitikmuo), saugomus Kauno apskr. VPK depozitinėje sąskaitoje, konfiskuoti ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Valstybės iždui (LR BK 72 str., LR BPK 94 str.). Procesą dėl nukentėjusiųjų civilinio ieškinio nutraukti LR BPK 107 str. pagrindu. Iki bausmės vykdymo pradžios palikti kaltinamajam S. J. ir kaltinamajai J. S. kardomąsias priemones rašytinius pasižadėjimus neišvykti ir dokumentų paėmimą. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.