- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-01
- Bylos Nr.
- 2A-1259-302/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Petras Jaržemskis, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- V. D.
- Atsakovas
- A. K., A.
- Advokatai
- Andrejaus Tiščenkas, Eglė Matuzaitė
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovei A. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V.D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. K. , prašydamas priteisti iš atsakovės 10 220,79 Lt žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas nurodė, kad nuo 2002 m. iki 2007 m. jam nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo nuolat daroma žala dėl bėgančio vandens iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovei A. K. . Ieškovui kreipusis į atsakovę, pastaroji atsisakė atlyginti žalą, nebendradarbiavo su ieškovu. Ieškovas, siekdamas, kad būtų sudarytas defektinis aktas, įvertinta jam padaryta žala, kreipėsi į remonto darbus atliekantį asmenį, kuris nustatė, jog remonto darbų kaina – 10 220,79 Lt. Tokio dydžio žalą ieškovas prašė priteisti iš atsakovės.
Atsakovė A.K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Ieškovas, teigdamas, kad jo butui dėl užpylimo vandeniu buvo padaryta žala, nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Be to, nėra nustatyta jam priklausančio buto užpylimo vandeniu priežastis. Ieškovas nė karto nesikreipė į atsakovę su pretenzijomis, nereikalavo atlyginti žalos. Nėra nei atsakovės kaltės, nei neteisėtų veiksmų dėl ieškovui galimai padarytos žalos. Atsakovė nurodė, kad byloje nėra duomenų ir dėl ieškovui tariamai padarytos žalos dydžio, nes ieškovo pateikta sąmata yra preliminarus remonto darbų kainos paskaičiavimas, atliktas pagal pateiktą buto planą ieškovo iniciatyva. Faktiškai ieškovas nėra atlikęs jokių remonto darbų ir dėl to nėra patyręs išlaidų, byloje nėra duomenų, kad remontas ieškovo bute yra būtinas.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovės 5 495,40 Lt patirtos žalos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 433,92 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo atsakovei 1 091,03 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Teismas, įvertindamas tai, kad buvo užpiltos ieškovo buto lubos ir byloje nėra nustatyta kitų ieškovo patalpų užpylimo šaltinių, padarė išvadą, kad ieškovui priklausantis butas buvo užlietas iš virš jo esančio buto, priklausančio nuosavybės teise atsakovei. Teismas konstatavo, kad ieškovui žala buvo padaryta kaltais atsakovės veiksmais – remontuojant butą nebuvo elgtasi maksimaliai atidžiai rūpestingai, tinkamai neprižiūrint atliekamų darbų ir nesandariai pajungtu karšto vandens skaitikliu, dėl ko buvo užlietos ir apgadintos jam priklausančios patalpos.
Teismas nusprendė, kad yra pagrindas reikalaujamą priteisti iš atsakovės ieškovo naudai sumą sumažinti iki 5 495,40 Lt atmetant iš O. A. sudarytos sąmatos remonto darbams numatytas kaip neįrodytas tokias sąnaudas: pagalbinių medžiagų vertė, papildomų mechanizmų vertė, papildomas uždarbis, statinio statybos išlaidos, pridėtinės išlaidos, pelnas, įrengimai, PVM, kadangi ieškovas grindžia žalos dydį būsimo buto remonto kaštais (sąnaudomis), o lėšų panaudojimas remontui turi būti susijęs išimtinai tik su sugadinimų pašalinimu ir ekonomiškai pagrįstas.
Teismas taip pat priteisė 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Ieškovas V.D. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, priteisiant iš atsakovės ieškovo naudai 10 220,79 Lt patirtai žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 807 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Apeliantas nurodo, kad teismas neįsigilino į bylos medžiagą, tinkamai nemotyvavo ir nepagrindė teismo sprendimo dalies, kuria nusprendė tik iš dalies patenkinti ieškinio reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovė A.K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas objektyviai įvertino tai, kad remontas ieškovo bute nėra atliktas, ieškovas žalos dydį grindžia tik būsimo remonto kaštais, todėl priteistinos sumos dydį sumažino. Atsakovė nurodo, kad byloje skirtina ekspertizė nustatyti, kokio pobūdžio ir apimties žala ieškovui buvo padaryta 2007 m. ir koks yra jos atlyginimo dydis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Pirmos instancijos teismas nustatęs, kad ieškovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės sienos, kambario kairės pusės siena, koridoriaus siena buvo užpiltos iš virš jo esančio atsakovei A. K. priklausančio buto, užpylimo faktas konstatuotas UAB „Viršuliškių būstas“ 2006 m. birželio 19 d. aktu Nr. 06-98 (b.l. 6), 2006 m. birželio 21 d. aktu Nr. 06-99, kur nurodė tuos pačius užlietus paviršius bei priežastis (b.l. 7); liudytojo R. D. parodymais bei statybos rangos sutartimi Nr. VG-P 1013, kuri patvirtina, kad atsakovei priklausančiame bute rangos darbai pradėti 2006 m. birželio 9 d. ir baigti 2006 m. liepos 1 d. (b.l.52), 2007-07-20 UAB „Viršuliškių būstas“ akto Nr. 06-64 A duomenimis, tuo būdu ieškovui buvo padaryta žala, kurią vadovaujantis Civilinio kodekso 6.266 straipsnio nuostatomis priteisė iš atsakovės. Civilinio kodekso 6.266 str. 1 ir 2 d. numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Civilinio kodekso 6.207 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Apeliantas neginčija teismo sprendimo dalies, kuria konstatuota, jog dėl ieškovui padarytą žalą privalo atlyginti atsakovė, todėl kolegija šiuo aspektu sprendimo nerevizuoja ir dėl to nepasisako.
Nustatydamas žalos dydį teismas atsižvelgė į tai, jog žalą sudaro lėšos ateityje panaudotos remontui turi būti išimtinai susiję tik su sugadinimų pašalinimu ir ekonomiškai pagrįsto, priteisė 5495,40 Lt, atmetant pagal sąmatą paskaičiuotas pagalbinių mechanizmų, pagalbinių medžiagų, papildomo uždarbio ir kitas pagalbines išlaidas, kurių turėjimas ieškovo neįrodytas.
Ieškovas ginčija sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas, nurodydamas, kad teismas netinkamai įvertino defektinį aktą ir be pagrindo netenkino reikalavimo visoje apimtyje. Su tokiais apelianto argumentais kolegija nesutinka.
Pagal Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 d. nuostatas civilinė atsakomybė atsiranda, neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos, kai dėl to kilo žala arba tai sudarė sąlygas žalai atsirasti ar padidėti, t.y. tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Teismas, paskirstydamas šalims įrodinėjimo pareigą, turi išaiškinti, kurias teisines aplinkybes kuri šalis turi įrodyti (Civilinio proceso kodekso 227 straipsnio 3 dalis, 159 straipsnio 1 dalis). Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes.
Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje sodininkų bendrija „Šermukšnėlė“ v. J. Z., bylos Nr. 3K-3-460/2008), kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Ieškovas nesuremontavo buto užpiltų patalpų ir tokių įrodymų teismui nepateikė, tačiau jis prašė priteisti jam 10 220,79 Lt ir šią sumą grindė defektavimo aktu, sudarytu ypatingo statinio projektų dalies vadovo ir ypatingo statinio projektų dalies vykdymo priežiūros vadovo vykdančią individualią veiklą O. A. (9-13). Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo nuostolius nagrinėjamu atveju sudaro išimtinai tik su buto patalpų sugadinimų pašalinimu susijusios išlaidos, t.y. išlaidos reikalingos remontui atlikti, o visos kitos defektavimo akte numatytos papildomos išlaidos ir netiesioginės išlaidos galimos tik tam tikru atveju, o gali būti, kad jų ieškovas ir neturės. Kadangi ieškovas įrodinėdamas jam padarytos žalos dydį pateikė tik defektavimo aktą, todėl teismui nebuvo pagrindo priteisti menamų išlaidų, kurios nebuvo patvirtintos pakankamais įrodymais byloje.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atsikirsdama į ieškovo apeliacinio skundo argumentus, jog teismas nustatė per mažą sumą padarytai žalai pašalinti, paprašė paskirti ekspertizę, kuri nustatytų žalos padariniams pašalinti reikalingų išlaidų dydį, atlikus tokią ekspertizę, ekspertas pasisakė, jog buto apdailos atstatymui į buvusią padėtį statybos-remonto darbų kaina 2007 m. yra 4 671,81 Lt, o pagal ekspertizės atlikimo metu esantį kainų lygį – 3 308,14 Lt, apelianto nurodytas skundo argumentas visiškai nepagrįstas. Šio skundo argumento taip pat nepagrindė ir apeliacinės instancijos teisme apklausto liudytojo O. A. parodymai, nes šiuo parodymus dėl remonto vertės nustatymo kolegija vertina kritiškai, kadangi liudytojas negalėjo nurodyti kokiais norminių aktų sureguliuotais metodais jis nustatė remonto kainas, kartodamas kad jos yra realios ir kad už eksperto nurodytas kainas neįmanoma atlikti remonto darbų.
Kolegija pažymi, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną (Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 5 dalis), todėl teismo priteista suma yra netgi didesnė nei reikalinga buto užpylimo padariniams pašalinti.
Kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo perskirstyti ir bylinėjimosi išlaidas, kurias teismas paskirstė šalims pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 2 d. reikalavimus tinkamai.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.)
Atmetus skundą iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme 1100 Lt (b.l. 110), išlaidos apmokėtos už ekspertizės atlikimą 2000 Lt (b.l. 122). (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnis). Prašomas priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei atitinka kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje.
Pagal apeliacinės instancijos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, patirta 14,10 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kadangi tokio dydžio išlaidų išieškojimo sąnaudos viršys išieškomą sumą, vadovaujantis proceso ekonomiškumo principu šios bylinėjimosi išlaidos iš apeliantės nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-330 str. kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. D. 3100 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme A. K. .