- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-30
- Bylos Nr.
- I-4413-281/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02319-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Donatas Vansevičius, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- UAB „Aqua Mineralis“, A. J.
- Atsakovas
- Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
- Advokatai
- Evaldas Skurvydas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjų UAB „Aqua Mineralis“ ir A. J. atstovui advokatui Evaldui Skurvydui, atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovams I. B. ir J. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų UAB „Aqua Mineralis“ ir A. J. skundą atsakovei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai UAB „Aqua Mineralis“ ir A. J. 2017-07-10 teismui pateikė skundą, prašydami: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017-06-14 sprendimą Nr. 3R-173(AG-121/02-2017); 2) panaikinti 2017-04-11 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir VMVT) sprendimą Nr. B6-(1.9)-1000 ir įpareigoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybą pateikti pareiškėjui UAB „Aqua Mineralis“ Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato 2017-03-06 atsakomąjį raštą ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; 3) panaikinti 2017-04-07 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimą Nr. B6-(4.16)-954 ir įpareigoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybą pateikti pareiškėjui A. J. Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato 2017-03-06 atsakomąjį raštą ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (b. l. 1–4).
Paaiškino, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsisakė pateikti pareiškėjams Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato 2017-03-06 atsakomąjį raštą (toliau – ir Raštas), motyvuodama tuo, kad šiame Rašte yra informacijos apie natūralaus mineralinio vandens „Borjomi“ ruošimo būdą, kuris yra laikomas įmonės komercine paslaptimi. Nesutikdami su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimais, kuriais atisakyta pareiškėjams pateikti Raštą, pareiškėjai kreipėsi į VAGK, tačiau VAGK 2017-06-14 sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
Pažymėjo, kad sprendžiant, ar Rašte esanti informacija gali būti priskirta konfidencialiai informacijai, reikia vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo normomis ir jų pagrindu spręsti, ar rašte esanti informacija pagal savo turinį ir pobūdį gali būti priskirta konfidencialiai. Tuo tarpu tiek atsakovas, tiek VAGK nepagrįstai rėmėsi tik Latvijos maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymu, kad informacija apie „Borjomi“ paruošimo būdus yra konfidenciali. Pareiškėjų teigimu, šiuo konkrečiu atveju dėl informacijos konfidencialumo turėjo spręsti atsakovas savarankiškai, o ne vadovautis Latvijos maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymais ar išaiškinamais. VAGK net netyrė ir nevertino aplinkybės, ar pagal Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus Rašte esanti informacija apie natūralaus mineralinio vandens „Borjomi“ ruošimo būdą gali būti laikoma konfidencialia.
Pareiškėjų įsitikinimu, Rašte yra nurodyta bendro pobūdžio informacija apie natūralaus mineralinio vandens ruošimo būdus, o ne apie konkretaus natūralaus mineralinio vandens ruošimo būdus. Be to, Rašte Įmonė IDS Borjomi Georgia, IDS Borjomi Bevarages CO N.V. Gruzijos filialas tiesiogiai net nėra nurodyta, taigi atsakovas nepagrįstai laikosi pozicijos, kad Rašte yra informacija apie natūralaus mineralinio vandens „Borjomi“ ruošimo būdą.
Pareiškėjai pažymi, kad informacija apie natūralaus mineralinio vandens paruošimo būdus negali būti priskiriama konfidencialiai informacijai, nes tokią informaciją yra privalu pateikti natūralaus mineralinio vandens etiketėse. Pagal Lietuvos Higienos Normos HN 28:2003 “Natūralaus mineralinio vandens ir šaltinio vandens naudojimo ir pateikimo į rinką reikalavimai” (toliau – ir Lietuvos HN 28:2003) 26.4 punktą, natūralaus mineralinio vandens etiketėse turi (privalo) būti nurodomas bet kuris naudotas natūralaus mineralinio vandens paruošimo būdas, aprašytas šios higienos normos 10.2 ir 10.3 punktuose. Taigi natūralaus mineralinio vandens „Borjomi“ etiketėje yra privaloma nurodyti (išviešinti) paruošimo būdą ar būdus.
Pažymėjo, kad skundžiami atsakovo sprendimai yra nemotyvuoti, nėra nurodyta konkrečių argumentų kodėl šiuo natūralaus mineralinio vandens paruošimo būdai, nurodyti Rašte, yra priskirtini konfidencialiai informacijai. Ginčijami atsakovo sprendimai taip pat neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Ginčijami atsakovo sprendimai motyvuojami Raštu, su kurio turiniu pareiškėjas nėra supažindintas.
Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 37–41).
Paaiškino, kad Latvijos maisto ir veterinarijos tarnyba yra institucija, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinusi natūralų mineralinį vandenį „Borjomi“ dėl natūralaus mineralinio vandens „Borjomi“ gamybos būdo ir sudėties. Todėl VMVT, spręsdama informacijos apie natūralaus mineralinio vandens „Borjomi“ paruošimo būdus konfidencialumo klausimą, teisėtai vadovavosi kompetentingos institucijos – Latvijos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateikta informacija bei teisės aktų leidžiamuose rėmuose pateikė ją Pareiškėjui A. J..
Nors VMVT Rašte Įmonės IDS Borjomi Georgia, IDS Borjomi Beverages CO N. V. Gruzijos filialo įmonės (toliau – ir Įmonė) ar jos gaminamo natūralaus mineralinio vandens „Borjomi“ neįvardijo, tačiau iš susirašinėjimų su pareiškėju ir konkrečiai suformuluotų klausimų dėl natūralaus mineralinio vandens galima daryti tiesioginę sąsają su Įmone ar jos gaminamu natūraliu mineraliniu vandeniu „Borjomi“.
Vertinant Rašto turinį akivaizdu, kad jame pateikta ne bendro pobūdžio informacija apie natūralaus mineralinio vandens ruošimo būdus, o informacija apie konkretaus natūralaus mineralinio vandens paruošimo būdus, kurią pateikus tretiesiems asmenims, neabejotinai būtų atskleista Įmonės komercinė paslaptis.
VMVT sutinka, kad natūralaus mineralinio vandens paruošimo būdai, kuriuos privaloma nurodyti ženklinimo informacijoje yra nustatyti Lietuvos HN 28:2003 26.4 papunktyje, tačiau VMVT iš naujo nevertino natūralaus mineralinio vandens „Borjomi“, o šio produkto etiketėje pateiktas ženklinimas atitinka Latvijos maisto ir veterinarijos tarnybos pripažinimo natūraliu mineraliniu vandeniu vertinimo procedūros nustatytus reikalavimus. Todėl Įmonės naudojamas mineralinio vandens paruošimo būdas nepatenka į HN 28:2003 26.4 papunktyje nustatytų natūralaus mineralinio vandens paruošimo būdų apimtį, vadovaujantis HN 28:2003 1.1 papunkčio nuostata, todėl traktuotinas kaip Įmonės komercinė paslaptis. Pažymėjo, kad pareiškėjams teikė informaciją vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis savo kompetencijos ribose.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenims nustatyta, kad pareiškėjas A. J. 2017-02-21 raštu kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, prašydamas informuoti ar yra gautas atsakymas iš Europos Komisijos, jei taip, pateikti gauto atsakymo kopiją pareiškėjui (b. l. 45).
Pareiškėja UAB „Aqua Mineralis“ 2017-02-21 raštu kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, prašydama: 1) nurodyti konkrečią datą, kada VMVT kreipėsi į Europos Komisiją; 2) pateikti rašto, išsiųsto Europos Komisijai, kopiją; 3) informuoti, ar buvo gautas atsakymas iš Europos Komisijos, jei taip, pateikti atsakymo kopiją; 4) informuoti per kiek laiko Europos Komisija turi pateikti atsakymą į VMVT paklausimą; 5) išaiškinti, kaip elgtis iki tol, kol Europos Komisija pateiks atsakymą, t. y. ar galima atnaujinti gazuoto stalo vandens „Suliko“ prekybą, ar reikia laukti, kol bus pateiktas Europos Komisijos atsakymas (b. l. 44).
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2017-04-07 raštu Nr. B6-(4-16.)-954 informavo A. J., kad negali pateikti Europos Komisijos direktorato 2017-03-06 atsakymo kopijos, nes natūralaus mineralinio vandens „Borjomi“ ruošimo būdas laikomas įmonės komercine paslaptimi (b. l. 10).
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2017-04-11 raštu Nr. B6-(1.9.)-1000 atsakė į UAB „Aqua Mineralis“ 2017-02-21 prašyme pateiktus klausimus, pažymėjo, jog 2017-03-06 gavo Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato atsakomąjį raštą, tačiau jo kopijos pateikti negali, nes jame yra konfidencialios informacijos, susijusios su įmonės IDS Borjomi Georgia, IDS Borjomi Beverages Co. N.V. Gruzijos filialo veikla (b. l. 12–13).
Byloje yra kilęs ginčas dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017-04-07 bei 2017-04-11 sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo bei pagrindo įpareigoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybą pateikti pareiškėjams UAB „Aqua Mineralis“ ir A. J. Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato 2017-03-06 atsakomąjį raštą ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Visuomenės informavimo įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2017-01-07), Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2014-07-01), Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (redakcija, galiojanti nuo 2015-09-01).
Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnis įtvirtina kiekvieno asmens teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų. Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį. Atitinkamai informacija disponuojantiems asmenims įtvirtinta pareiga tokią informaciją teikti. Visuomenės informavimo įstatymo 6 str. 3 d. nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama. Taigi matyti, kad valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų pareiga pateikti prašomą informaciją nėra absoliuti.
Visuomenės informavimo įstatymo 18 str. įtvirtinta neteiktinos informacijos samprata. Pagal minėto straipsnio nuostatas, neteiktina informacija yra laikoma: 1) informacija, kuri pagal įstatymus yra valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar banko paslaptis arba yra privataus pobūdžio informacija (kai prašo trečiasis asmuo); 2) informacija, kurią teikti draudžia kiti įstatymai, nes jos suteikimas pakenktų valstybės saugumo ir gynybos interesams, baudžiamajam asmenų persekiojimui, skatintų pažeisti valstybės teritorijos vientisumą ar viešąją tvarką arba jos nesuteikimas užkirstų kelią teisės pažeidimams ar būtų labai svarbus žmonių sveikatai apsaugoti.
Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 47.2. p. nustato, kad į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.
Taigi tvarką, kuria remiantis turi būti teikiama informacija bei įgyvendinamos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos, nustato Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas. Nurodyto įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad šis įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. Be to, šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta įstaigų pareiga teikti informaciją, t. y. įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją; įstaigos teikia informaciją pareiškėjams įstaigoje tvarkomais dokumentais, informacijos rinkmenomis arba jų dalimis, pirmenybę teikiant informacijos teikimui internetu ar kitokiomis elektroninėmis priemonėmis. Informacija turi būti teikiama vadovaujantis tokiais principais kaip: 1) informacijos išsamumo, reiškiančio, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija; 2) tikslumo, reiškiančio, kad pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją; 3) teisėtumo, reiškiančio, kad įstaigos veiksmai teikiant informaciją grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais teisės aktais; 4) objektyvumo, reiškiančio, kad įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai teikdami informaciją turi būti nešališki ir objektyvūs; 5) pagalbos, reiškiančios, kad visuomenei teikiama pagalba pasinaudoti galimybe gauti informaciją (Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 str.).
Vadinasi, asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį, valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus tuos atvejus, kai prašoma pateikti informacija pagal įstatymus neteiktina. Pagal aukščiau nurodytą reglamentavimą, konfidenciali ir komercinę paslaptį sudaranti informacija gali būti neteiktina. Todėl nagrinėjamos bylos atveju nustatytina ar pareiškėjo prašoma informacija sudarė komercinę paslaptį, jeigu taip ar atsakovas pagrįstai atsisakė tokią informaciją teikti.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.116 str. 1 d., informacija laikytina komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Komercine (gamybine) paslaptimi nelaikoma informacija apie viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainas bei veiklos sąnaudas. Kitą informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai (CK 1.116 str. 2 d.). Pažymėtina, jog kiekvienas ūkio subjektas pats sprendžia, kokią informaciją laikyti komercine paslaptimi. Tačiau ši informacija, turi atitikti tam tikrus teisės aktuose įtvirtintus bei teismų praktikoje suformuotus kriterijus, kuriuos inter alia sudaro informacijos slaptumas, komercinė vertė bei konkretumas. Komercinės paslapties atskleidimo atveju, ši informacija turi padaryti bendrovei turtinę ar ne turtinę žalą, todėl tokios informacijos savininkas turi dėti pastangų, siekdamas apsaugoti jos konfidencialumą, inter alia taikydamas teisėtas organizacines, technologines, teisines ir kitas priemones. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, našta pagrįsti, kad asmens pašoma informacija sudaro komercinę paslaptį bei atitinka visus jai keliamus kriterijus, tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-485/2010).
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą 2017-02-21 raštais, prašydami pateikti Europos Komisijos 2017-03-06 atsakymo kopiją. Tuo tarpu atsakovas ginčijamais 2017-04-07 ir 2017-04-11 raštais informavo pareiškėjus, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prašomos rašto kopijos pateikti negali, nes Europos Komisijos 2017-03-06 atsakyme pateikta informacija yra laikytina komercine paslaptimi. Teismas, įvertinęs Europos Komisijos 2017-03-06 atsakymo turinį, daro išvadą, kad šiame rašte yra pateikta ne bendro pobūdžio informacija, kaip teigia pareiškėjas, tačiau taip pat ir konkreti informacija apie natūralaus mineralinio vandens „Borjomi“ ruošimo būdą, kuri nėra vieša. Nepaisant to, kad Rašte įmonė IDS Borjomi Georgia, IDS Borjomi Bevarages CO N.V. Gruzijos filialas tiesiogiai nėra nurodyta iš pateiktų dokumentų konteksto akivaizdu, kad kalbama būtent apie šios įmonės natūralaus mineralinio vandens „Borjomi“ paruošimo būdą bei sudėties elementus. Teismo vertinimu, Rašte pateikta informacija atskleistų tokius su natūralaus mineralinio vandens „Borjomi“ paruošimu susijusius aspektus, kurių atskleidimas galėtų padaryti bendrovei žalą. Pažymėtina, kad atsakovas ginčijamuose sprendimuose pateikė pareiškėjams tokią informacijos dalį, kuri nėra siejama su įmonės IDS Borjomi Georgia, IDS Borjomi Bevarages CO N.V. Gruzijos filialo veikla, todėl informacijos pateikimas šia apimtimi laikytinas tinkamu. Taip pat pastebėtina, jog VMVT 2016-11-28 rašte akcentavo, jog įmonės IDS Borjomi Georgia, IDS Borjomi Bevarages CO N.V. Gruzijos filialas Latvijos kompetentingai įstaigai VMVT nurodė, kad natūralaus mineralinio vandens „Borjomi“ ruošimo būdas laikomas įmonės komercine paslaptimi. Kadangi Europos Komisijos direktorato 2017-03-06 atsakyme ir yra pateikta informacija apie natūralaus mineralinio vandens „Borjomi“ ruošimo būdą, VMVT pagrįstai ir nenukrypdama nuo aukščiau nurodytuose teisės aktuose jai suteiktų kompetencijos ribų teikiant informaciją, atsisakė pareiškėjams pateikti Europos Komisijos direktorato 2017-03-06 atsakymo kopiją visa apimtimi.
Įvertinant šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagrįstai atsisakė pateikti pareiškėjams prašomą informaciją. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ginčijamais 2017-04-07 ir 2017-04-11 sprendimais atsisakydama pateikti IDS Borjomi Georgia, IDS Borjomi Bevarages CO N.V. Gruzijos filialo komercinę paslaptį sudarančią informaciją tinkamai įgyvendino Visuomenės informavimo įstatymo 18 str., Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 47.2. p., Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 str. nuostatas, todėl jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų pagrindas naikinti šiuos sprendimus, neatliko.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017-04-11 sprendimas Nr. B6-(1.9)-1000 bei 2017-04-07 sprendimas Nr. B6-(4.16)-954 priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šių sprendimų, vadovaujantis pareiškėjų nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Kadangi ginčijami sprendimai teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinių pareiškėjų reikalavimų įpareigoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybą pateikti pareiškėjai UAB „Aqua Mineralis“ ir A. J. Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato 2017-03-06 atsakomąjį raštą ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas
nusprendė:
pareiškėjų UAB „Aqua Mineralis“ ir A. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.