Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. E. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. E. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių trukmės laisvės apribojimu, laisvės apribojimo laikotarpiu įpareigotas nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą paskirtas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su ja – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. E. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. liepos 25 d., apie 22.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio žodinio konflikto metu ranka sudavė vieną smūgį I. M. į galvos sritį, tuo sukėlė jai fizinį skausmą.

Skunde pažymima, jog tokios kategorijos bylos turi būti tiriamos itin rūpestingai ir atidžiai, nes nukentėjusioji pusė paprastai siekia keršto, o ne teisingumo. Teismas privalo visus įrodymus ištirti vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais. Labai didelės reikšmės turi kaimynų parodymai, kurie mato kuris iš šeimos narių elgiasi netinkamai, provokuoja konfliktus. Nurodo, kas jis ne kartą kreipėsi į įvairias institucijas dėl I. M. elgesio, tačiau pareigūnai formaliai pažiūri į jo pareiškimus, nesigilina į keliamus klausimus, atsirašinėja.

Apeliacinės instancijos teisme teismo posėdžio metu nuteistasis A. E. palaikė skundą jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti ir išteisinti. Nurodė, kad būtent I. M. išprovokavo konfliktą, jį šmeižia, apkalba, jis jos nemušė.

Nuteistojo apelianto gynėja advokatė V. Laukevičienė prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. E. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. pagrįstai, jo veika kvalifikuota teisingai, tačiau netinkamai išspręstas bausmės individualizavimo klausimas., todėl apeliacinį skundą tenkinant iš dalies, paskirta bausmė švelnintina.

Pagal BK 140 str. 1 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios nusikalstamos veikos sudėtis materialioji, objektas – žmogaus kūnas, objektyviosios pusės požymiai – aktyviais veiksmais poveikis į žmogaus kūną (mušant, suduodant smūgį (-ius)) nukentėjusiajam asmeniui sukeliant fizinį skausmą (padariniai), subjektyviosios pusės požymiai – kaltė pasireiškusi tiesiogine tyčia, kai asmuo numatė bei suvokė savo daromų veiksmų pavojingumą ir jų norėjo.

Apelianto teiginius, kad jis nepadarė šio nusikaltimo, paneigia ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai. Baudžiamojoje byloje esantys įrodymai papildo vienas kitą ir sudaro loginę grandinę, jų visetas neginčijamai įrodo, kad A. E. 2012 m. liepos 25 d. apie 22 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas tiesiogine tyčia, sudavė ranka vieną kartą I. M. į galvą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Faktą, jog 2012 m. liepos 25 d. vakare namuose adresu (duomenys neskelbtini), buvo A. E., I. M., I. E. V. ir A. E. V. bei tarp A. E. ir I. M. kilo šeimyninis konfliktas tvirtina pats A. E. savo pirminiuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose (38-39 b. l.), I. M. ir nepilnamečiai liudytojai I.E. V., A. E. V., kurių parodymai dėl šių aplinkybių yra nuoseklūs, o taip pat ir I. M. 2012 m. liepos 26 d. protokolas-pareiškimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, įvykio vietos schema, specialisto išvada Nr. G 1308/12(04).

2012 m. liepos 25 d. suduotų I. M. smūgių skaičius nustatytas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu toks pat, t. y. A. E. sudavė I. M. tyčia vieną kartą į galvą, o antrą kartą netyčia į kairės rankos dilbį prožektoriumi.

Nukentėjusioji I. M. nuosekliai aiškino bei davė parodymus dėl A. E. ranka suduoto smūgio jai į galvą nuo pat pareiškimo surašymo, o vėliau ir visų apklausų metu bei teisiamojo posėdžio metu. Šią aplinkybę tvirtino ir nepilnamečiai liudytojai – A. E. ir I. M. nepilnamečiai vaikai apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu. Nukentėjusioji nesikreipė į medicinos įstaigą dėl jai suduoto smūgio į galvą, nes matomų akivaizdžių sužalojimų nebuvo, tik fizinis skausmas galvos srityje.

Nors smūgio sudavimą A. E. neigia bei iš A. E. kaltinimo pašalinta aplinkybė, jog A. E. tyčia I. M. padarė sužalojimą: poodinę kraujosruvą kairiame dilbyje, kas matyti iš 2012 m. liepos 27 d. specialisto išvados Nr. G 1308/12(04), tačiau ši aplinkybė tvirtina buvus ne tik žodinį šeimyninį konfliktą, o ir tą vakarą A. E. buvus susierzinusį, įtūžusį, piktą I. M. atžvilgiu dėl jos prieštaravimo jam ir smurtinį nuteistojo elgesį. Taip pat nepilnamečio sūnaus A. E. V. įsiterpimas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, paties A. E. bandydamas išeiti iš namų iškvietus policiją, kai tai jam padaryti trukdė pati nukentėjusioji I. M. ir nepilnametis sūnus A. E. V., įrodo A. E. sudavus vieną smūgį į galvos sritį nukentėjusiajai ir sukėlus jai fizinį skausmą.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. E. atžvilgiu, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios ir nepilnamečių liudytojų parodymais, protokolu-pareiškimu, specialisto išvada ir nesivadovavo kaltinamojo parodymais, kurie prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, yra nenuoseklūs.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad I. M. parodymai nenuoseklūs, tačiau su tuo teisėjų kolegija nesutinka, nes, nors I. M. apklausų metu nurodė skirtingas konflikto kilimo priežastis, t. y. vienu metu kilus konfliktui dėl vaikų pavardžių pakeitimo, kitu atveju dėl sūnui nupirktos meškerės, tačiau pagrindines įvykio aplinkybes aiškina nuosekliai.

Pats nuteistasis A. E. neneigia buvus šeimyniniam barniui. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis su buvusia žmona ir dukra buvo namuose, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Vėliau grįžo ir sūnus, kuris kažkuriuo konflikto metu buvo tarp I. M. ir jo. Buvo taip jog, jis norėjo išeiti, tačiau jam neleido. Teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog tą dieną namuose buvo ne tik jis, I. M., jų dukra, bet ir I. M. draugė su vaiku, dar keli vyrai. Sūnaus nebuvo. Kilo konfliktas tarp jo ir I. M. dėl kitų asmenų buvimo namuose, į šį konfliktą įsikišo ir jo dukra. Jis norėjo išeiti, bet jam neleido I. M. su dukra. Sūnus grįžo vėliau. Jis tą vakarą priekaištavo vaikams, bet I. M. nemušė. Būtent nenuoseklūs A. E. parodymai apie įvykio aplinkybes yra pagrindas laikyti jo parodymus gynybine taktika siekiant išvengti atsakomybės.

Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai Z. S., A. S., G. M., R. M., I. L. ir V. L. negalėjo tiksliai nurodyti aplinkybių dėl tą dieną buvusių asmenų adresu (duomenys neskelbtini), tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios kilusio konflikto priežasčių ir aplinkybių dėl I. M. padarytų sužalojimų, todėl jų parodymai pagrįstai ir teisingai pirmosios instancijos teismo įvertinti kaip charakterizuojanti medžiaga.

Įvertinus visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra duomenų, kad nukentėjusioji I. M. kokiu nors būdu darė poveikį savo nepilnamečiams vaikams apkalbėti tėvą A. E., taip pat nėra duomenų. kad ir ji pati jį apkalbinėja. Teismas įvertina tai, kad nepilnamečiai apie įvykio aplinkybes buvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją teisme, jų apklausoje dalyvavo ir pats nuteistasis A. E., galėdamas įsitikinti, kad jokio poveikio jų apklausos metu nebuvo ir abu nepilnamečiai galėjo duoti parodymus nieko neįtakojami. Nepilnamečiai atsakinėjo ne tik į teismo užduotus klausimus, bet ir į nuteistojo, Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovo užduotus klausimus. Apklausiant nepilnamečius liudytojus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta. Apeliaciniame skunde A. E. nurodo, kad sūnus nieko nematė, tačiau kaip nurodo pats A. E. pirminėje ikiteisminio tyrimo metu atliktoje apklausoje, jų sūnus buvo vienu metu atsistojęs tarp jo ir I. M., bei šią aplinkybę A. E. V. patvirtino apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, tuo parodo visą įvykio logišką ir nuoseklią seką. Tai, kad A. E. dukra nesutinka su tėvo jai keliamais reikalavimais, jo auklėjimu, taikomomis auklėjimo priemonėmis, nėra pagrindas teigti bei daryti išvadą, jog ji apkalba jį ir yra prieš jį nusiteikusi. Apeliacinio skundo argumentą, kad nukentėjusioji yra prieš nuteistąjį nusistačiusi, nori jį iškeldinti, jį apkalba paneigia tai, kad pati I. M. paaiškino aplinkybes dėl kairės rankos dilbyje atsiradusios poodinės kraujosruvos, kuri buvo padaryta A. E. konflikto metu turėtu prožektoriumi bei nurodė, jog šį sužalojimą įtakojo netyčinis nuteistojo veiksmas, dėl ko teismas pagrįstai iš kaltinimo pašalino aplinkybes, kad „rankoje laikydamas prožektorių, sudavė juo nukentėjusiajai I. M. per ranką, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą kairiajame dilbyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą“.

Pažymėtina, kad smurtas artimoje aplinkoje netoleruotinas, jis draudžiamas įstatymų, už jį numatyta baudžiamoji atsakomybė bei bausmė. A. E. buvo nuteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu dėl nukentėjusiajai I. M. sukelto fizinio skausmo. A. E. elgesys bei veiksmai I. M. atžvilgiu, 2012 m. liepos 25 d. sukeltas fizinis skausmas, rodo jo netinkamą elgesį ir nenorą keistis.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į prieštaravimus tarp parodymų ir A. E. pripažino kaltu ne dėl visų jam kaltinime nurodytų aplinkybių, dalį neteisėtų veiksmų, dėl kurių jis buvo kaltintas, pašalindamas iš kaltinimo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei nustatymu, kad A. E. vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajai I. M. į galvos sritį taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Dėl bausmės dydžio.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.).

Bausmės už nusikalstamą veiką numatytą BK 140 str. 1 d. sankcijoje yra alternatyvios, t. y. baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

BK 48 str. 2 d. numatytas laisvės apribojimo bausmės dydžio minimumas 3 mėnesiai, maksimumas - 2 metai, šios bausmės vidurkis 1 metai 1 mėnuo 15 dienų.

Pirmosios instancijos teismas spręsdamas bausmės skyrimo klausimą A. E., nenustatė nei jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nei sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgė į jo padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. į tai, kad padarė nesunkų nusikaltimą, kaltininko kaltės formą ir rūšį - veikė tiesiogine tyčia, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę – teistas, teistumas išnykęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, sprendė, jog skirtina 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė bei laisvės apribojimo laikotarpiu įpareigojimas nuo 23val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nurodė, jog atsižvelgia į A. E. padarytos veikos motyvus ir tikslus, tačiau skundžiamame nuosprendyje jų nedetalizavo, o taip pat nenurodė motyvų, dėl ko skiria griežtesnę nei sankcijos vidurkyje numatytas bausmės dydis.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad asmuo anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, jam bausmę skiria kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui. Įvertintinus tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nenustatyta sunkinančių, lengvinančių atsakomybę aplinkybių, nepadaryta turtinė ir neturtinė žala, todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai parinkta su laisvės atėmimu nenusijusi, įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, nustatant atitinkamus įpareigojimus. Tokio pobūdžio bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą bei padarinius, kaltininko asmenybę bei jo socialinius interesus, dera su teisingumo principo reikalavimais. Nesant nustatytų A. E. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, skirtinas laisvės apribojimo bausmės vidurkis.

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų, pagrįstai pripažino A. E. kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (BK 140 str. 1 d.), tačiau skyrė per griežtą bausmę ir pažeidė bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8d. nuosprendis keistinas ir A. E. skirta laisvės apribojimo 1 metų 4 mėnesių bausmė mažintina iki 1 metų 1 mėnesio.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant A. E. kaltės klausimą dėl jo padarytos nusikalstamos veikos pagal LR BK 140 str. 1 d., dėl fizinio skausmo sukėlimo I. M., nespręstini klausimai dėl I. M. netinkamo elgesio, girtavimo, nesirūpinimo nepilnamečiais vaikais.

Esant tokioms aplinkybėms, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 d.,

nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendį pakeisti:

A. E. pagal BK 140 str. 1 d. paskirtą bausmę pakeisti į laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.