- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-20
- Bylos Nr.
- 1S-497-383/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-1-00046-2009-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- N. A.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. A. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. balandžio 10 d. nutarimą, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. A., nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, paskirta 12 m. laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009 m. vasario 15 d., pabaiga – 2021 m. vasario 15 d., neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 m. 10 mėn. 9 d. (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. balandžio 6 d.).Komisijos 2017 m. balandžio 10 d. nutarimu nutarta, taikyti nuteistajam N. A. lygtinį paleidimą, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė. Teismas padarė išvadą, jog nors nuteistasis N. A. ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis N. A. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, jis sutinka su išsamia ir pagrįsta Komisijos nuomone ir nesutinka su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pozicija netvirtinti Komisijos nutarimo. Nuteistojo įsitikinimu teismas pažeidžia Europos Tarybos Ministru Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendaciją Nr. (2003) 122. „Dėl lygtinio paleidimo“, kur rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiesiems asmenims, kurie atitinka formalias paleidimo sąlygas, siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinčiųjų įsiliejimą į visuomene sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Teismas ignoruoja Europos Tarybos Rekomendaciją Nr. R(99)2 „Dėl kalėjimų perpildymo ir kalėjimų populiacijos padidėjimo“, kurioje akcentuojamas būtinumas taikyti lygtinį paleidimą kaip specifinę alternatyvą bausmių vykdymo sistemoje ir priemonę, mažinančią įkalinimo trukmę, padedančią asmeniui grįžti į visuomenę.Skunde nurodoma, jog teismui buvo pateikta patvirtinti Komisijos nutarimą, kaip tai numatyta BVK 157 straipsnio 4 punkte, tačiau teismas nutarimo nepatvirtino savo sprendimo nepagrįsdamas teisiniais argumentais. Nuteistojo teigimu, jam nesuprantama teismo pozicija - abejoti ar nepasitikėti Komisija, kuri betarpiškai dirba su nuteistaisiais, juos pažįsta, yra kompetentinga ir įgaliota spręsti lygtinio paleidimo klausimus, turi suformuotą ilgametę lygtinio paleidimo praktiką.Skunde atkreipiamas dėmesys, jog padaryto nusikaltimo sunkumas nekinta visos atliekamos bausmės metu ir netgi neišnyksta pilnai atlikus visą laisvės atėmimo bausmę, todėl pirmosios instancijos teismo motyvacija ir atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgiant į nuteistojo padarytą nusikaltimą, nėra susijęs su nuteistojo elgesiu laisvės atėmimo metu ir jo pasirengimu toliau atlikti bausmę neizoliuotam nuo visuomenės. Teismas turi vertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, faktiškai atlikta paskirtos bausmės dali, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, psichologinės tarnybos išvadą.Skunde nesutinkama su skundžiamos nutarties motyvu dėl nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimu. Nuteistojo teigimu, jis dėl gyvenamosios vietos yra susitaręs su Lietuvos Caritu, tai garantuoja, kad laikinai turės kur apsistoti, vėliau planuoja nuomotis būstą, tam turi numatęs lėšų. Taip pat turi sutartį su UAB “(duomenys neskelbtini)“, kur dirbs vairuotoju - ekspeditoriumi, todėl teismo teiginys, kad neturi specialybės – atmestinas. Nuteistasis įsipareigoja teismui, doru elgesiu ir pavyzdingu darbu laisvėje įrodyti, jog pasitaisė ir nenusikals, nevykdys jokios veiklos, kas kirstųsi su LR įstatymais. Jis turiu aiškius ir konkrečius tikslus, kurių sieks laisvėje: puoselės socialinius ryšius, dirbdamas padės šeimai, greičiau išmokės priteistą ieškinį. Taip pat laikysis visų teismo jam paskirtų lygtinio paleidimo reikalavimų, gerbs priežiūrą vykdančių pareigūnų darbą, atliks bausmę iki pabaigos.Nuteistojo N. A. skundas atmetamas. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis N. A. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių nėra pažeidęs, 11 kartų skatintas, pataisos įstaigoje nedirba, turi ribotą darbingumą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, po paleidimo planuoja laikinai vykti gyventi „Caritas Laikinieji namai“, du vykdomuosius patvarkymus dėl skolos išieškojimo padengęs, pagal trečiąjį patvarkymą išieškojimai nevykdomi, nes nuteistasis nedirba ir darbinių pajamų negauna. Bylos duomenys taip pat rodo, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 36 balai, iš kurių statiniai veiksniai yra 2 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Pažymėtina, jog socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyti ir išlikę pagrindiniai nuteistojo kriminogeniniai veiksniai – pastovios gyvenamosios vietos neturėjimas; specialybės neturėjimas, mąstymas ir elgesys (sprendimus stengiasi priimti atsakingai, tačiau ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių); linkęs save pateikti socialiai labiau palankiai, savo veiksmus pateisinti.Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos įstaigoje nepažeidinėja nustatytos tvarkos, palaiko socialinius ryšius, vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 45 balų iki 36 balų. Minėtos aplinkybės rodo, jog elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, tyčinio nusikaltimo padarymą. Be to, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis savo kaltę dėl įvykdytos nusikalstamos veikos pripažino tik iš dalies ir tik bausmės atlikimo metu prisiėmė atsakomybę. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankama įtaką, kad ateityje nedarys nusikaltimų.Pastebėtina ir tai, jog kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis iki suėmimo pragyvendavo iš atsitiktinio uždarbio bei iš neoficialių pajamų, atvykęs į pataisos namus sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą. Vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones neįsidarbino, motyvuodamas ribotu darbingumu, nerodė jokio susidomėjimo susirasti net ir lengvą darbą, kurį galėtų dirbti. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Aukštesniojo teismo vertinimu, vis dėlto N. A. požiūris į darbą pataisos namuose per visą bausmės atlikimo laikotarpį, verčia abejoti, kad jis ir laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Nors nuteistasis yra pateikęs pažymą, kurioje nurodyta, jog lygtinai paleistas, jis bus įdarbintas UAB “(duomenys neskelbtini)“, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, ši pažyma negali būti laikoma garantu, užtikrinančiu, kad laisvėje nuteistasis įsidarbins ir oficialiai dirbs teisėtą darbą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tuo tarpu sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos namuose, taip pat įvertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas, kaltės prisipažinimas, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Šiuo pagrindu kaip nepagrįsti atmestini nuteistojo skundo argumentai, kad teismas neturėjo teisės vertinti kitas aplinkybes, išskyrus įstatyme numatytas, t. y. BVK 157 straipsnyje išdėstytus formaliuosius pagrindus. Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Labai svarbus materialaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto pagrindas yra neabejotinas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Komisija nutarusi taikyti lygtinio paleidimo institutą nuteistojo atžvilgiu, atsižvelgė į įstatymo nustatytus reikalavimus, tačiau nepakankamai tinkamai sprendė, kad nuteistasis jau patyrė laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Kaip jau buvo paminėta, N. A. elgesys koreguojamas tinkama linkme, stebima pozityvi nusikalstamo elgesio kaita, tačiau tai nėra absoliutūs pagrindai panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo N. A. skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.