- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-24
- Bylos Nr.
- e2-795-450/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto, į paskolas investuojančio investicinio fondo „NuCapital“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto, į paskolas investuojančio fondo „NuCapital“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal T. Z. pareiškimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo byloje, suinteresuotas asmuo uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas, į paskolas investuojantis investicinis fondas „NuCapital“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Vėjo projektai“ iškelta restruktūrizavimo byla; nemokumo (restruktūrizavimo) administratore paskirta UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ (toliau – ir nemokumo administratorė); nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 30 d.
Šalies argumentai
2. Nemokumo administratorė 2024 m. rugpjūčio 6 d. pateikė prašymą dėl restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir RUAB) „Vėjo projektai“ kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų patvirtinimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi patvirtino RUAB „Vėjo projektai“ neginčijamus finansinius reikalavimus; ginčijamus finansinius reikalavimus, tarp jų ir T. Z. finansinį reikalavimą, išskyrė iš RUAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo bylos ir nutarė juos nagrinėti atskirose civilinėse bylose.
4. Suinteresuotas asmuo uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas, į paskolas investuojantis fondas „NuCapital“ (toliau – ir Fondas, suinteresuotas asmuo, apeliantas) išskirtoje civilinėje byloje dėl T. Z. finansinio reikalavimo tvirtinimo pateikė netiesioginį priešieškinį, kuriuo prašė: (1) pakeisti 2022 m. gegužės 6 d. paskolos sutarties Nr. 22-05-06/1 2.1 papunktį ir jį išdėstyti priešieškinio rezoliucinėje dalyje nurodyta redakcija; (2) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo pradžios) RUAB „Vėjo projektai“ ir T. Z. sudaryto 2023 m. gegužės 9 d. papildomo susitarimo prie paskolos sutarties Nr. 22-05-06/1 2 papunktį, tuo atveju, jei teismas šio reikalavimo netenkintų, pakeisti RUAB „Vėjo projektai“ ir T. Z. 2023 m. gegužės 9 d. papildomo susitarimo prie paskolos sutarties Nr. 22-05-06/1 2 papunktį ir jį išdėstyti priešieškinio rezoliucinėje dalyje nurodyta redakcija; (3) taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą T. Z. reikalavimui dėl netesybų išieškojimo pagal 2022 m. gegužės 6 d. paskolos sutartį Nr. 22-05-06/1 arba pakeisti RUAB „Vėjo projektai“ ir T. Z. 2022 m. gegužės 6 d. paskolos sutarties Nr. 22-05-06/1 3.1 papunktį ir jį išdėstyti priešieškinio rezoliucinėje dalyje nurodyta redakcija.
Žemesnės instancijos teismas
5. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsisakė priimti Fondo netiesioginį priešieškinį bei išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio Fondui kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka; nurodė, jog nutartis neskundžiama.
6. Klaipėdos apygardos teisme 2024 m. rugsėjo 13 d. gautas suinteresuoto asmens atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuriuo jis prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir klausimą dėl netiesioginio priešieškinio (netiesioginio ieškinio) priėmimo grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsisakė priimti suinteresuoto asmens atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarties.
8. Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika dėl CPK 143 straipsnio 3 dalies reglamentavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2009; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2013) nurodė, kad CPK 143 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (tiesiogiai) nustatyta, jog teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama. Taigi, joks procesas dėl tokios pirmosios instancijos teismo nutarties negalimas, todėl atsisakė priimti Fondo atskirąjį skundą dėl 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarties.
I. Atskirojo skundo argumentai
9. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl 2024 m. rugsėjo 13 d. atskirojo skundo (dokumento registracijos Nr. DOK-10770) priėmimo grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Skundžiama nutartimi buvo paneigta Fondo teisė į teisminę gynybą. Fondas negalės tinkamai gintis nuo kreditoriaus pareikšto finansinio reikalavimo, kuris iš esmės atitinka ieškinį bendrovei, dėl to galimai bus pažeistos tiek Fondo, tiek ir bendrovės teisės. Fondas, nesinaudodamas priešieškinio institutu, tinkamai įgyvendinti teisės į teisminę gynybą negali, nes būtina pareikšti ne tik atsikirtimus į ginčijamą finansinį reikalavimą, bet ir priešpriešinio reikalavimus, kurių patenkinimas turėtų savarankiškas materialines teisines pasekmes.
9.2. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 3 d. rezoliucija priėmė Fondo 2024 m. rugpjūčio 28 d. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, priimtos bendrovės restruktūrizavimo byloje, kuria buvo atsisakyta priimti analogiškus Fondo bendrovės vardu pareikštus netiesioginius priešieškinius, susijusius su bendrovės kreditorių, tarp jų ir T. Z., pareikštais finansiniais reikalavimais. Restruktūrizavimo byloje investicinio fondo pateiktas priešieškinis ir šioje byloje pateiktas priešieškinis yra tapatūs.
9.3. CPK 143 straipsnio 3 dalies nuostata, kuria skundžiamoje nutartyje rėmėsi teismas, šioje byloje nėra aktuali ir neturi būti taikoma. Ši nuostata reglamentuoja priešieškinio priėmimo klausimus įprastose civilinėse bylose, bet ne nemokumo bylose, kuriose yra taikomas ginčų akumuliavimo principas. Nemokumo procesu susiję ginčai turėtų būti nagrinėjami nemokumo procese (tame pačiame teisme), taip užtikrinant ginčų sprendimo ekonomiškumą, operatyvumą ir efektyvumą. Priešieškinis, kuriuo yra ginčijamas kreditoriaus finansinis reikalavimas, turėtų būti sprendžiamas toje pačioje byloje, kurioje nagrinėjamas pareiškimas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Kitu atveju, finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas negali būti išspręstas tinkamai.
9.4. Kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūra savo esme yra prilyginama civilinės bylos nagrinėjimui pagal kreditoriaus pareikštą ieškinį. Tai reiškia, kad tokiame procese gali būti reiškiami ir priešieškiniai, kurie yra tiesiogiai susiję su pareikštais finansiniais reikalavimais. Nemokumo byloje yra galimi visi CPK nustatyti ir Lietuvos Respublikos juridinio asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) neapriboti civilinių teisių gynybos būdai, įskaitant netiesioginio ieškinio ar priešieškinio, kuriuo, pavyzdžiui, ginčijami kreditorių su restruktūrizuojama ar bankrutuojančia įmone sudaryti sandoriai, pareiškimas. Netiesioginių (prieš)ieškinių nagrinėjimas tame pačiame procese būtų ekonomiškesnis, užtikrintų nemokumo proceso operatyvumą ir didesnį teisinį apibrėžtumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju apeliantas byloje kelia klausimą dėl galimybės atskiruoju skundu skųsti teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti suinteresuoto asmens atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti suinteresuoto asmens priešieškinį, pareikštą dėl kitų kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo, restruktūrizavimo procese.
Dėl bylos perdavimo nagrinėti trijų teisėjų kolegijai
12. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. spalio 2 d. gautas suinteresuoto asmens prašymas dėl bylų sujungimo, perdavimo trijų teisėjų kolegijai ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.
13. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo žinioje esančios civilinės bylose Nr. e2-795-450/2024 ir Nr. e2-796-881/2024 yra susijusios tapačiu klausimu – dėl kreditoriaus teisės reikšti priešieškinį nemokumo procese bei JANĮ ir CPK normų sisteminio aiškinimo, kuris, suinteresuoto asmens vertinimu, šio teismo jau išnagrinėtose bylose buvo pateiktas ypač ydingai ir šiurkščiai paneigiant šalių lygiateisiškumo bei teisės į teismą konstitucinius principus.
14. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. spalio 23 d. gautas patikslintas suinteresuoto asmens prašymas, kuriuo Fondas, atsižvelgdamas į tai, kad civilinė byla Nr. e2-796-881/2024 Lietuvos apeliaciniame teisme jau išnagrinėta, naudodamasis CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatytomis teisėmis, patikslino savo pateiktą prašymą ir prašo Lietuvos apeliacinio teismo perduoti šios bylos nagrinėjimą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijai.
15. Tokį savo prašymą motyvuoja tuo, kad reikalinga suvienodinti prieštaringą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką dėl priešieškinių reiškimo nemokumo bylose su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje aiškiai konstatuota, jog priešieškinis nemokumo bylose galimas ir naudotinas kaip viena iš gynybos priemonių – kas yra visiškai logiška, kadangi bylos dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėjamos įprasta ginčo teisena.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paprastai byla perduodama nagrinėti teisėjų kolegijai, jei yra būtinybė apibendrinti ir suvienodinti teisminę praktiką aktualiais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais arba pakeisti ankstesnę teismo praktiką dėl tam tikrų teisės normų aiškinimo ir taikymo. Teisė spręsti, ar iškilęs teisės aiškinimo ir taikymo klausimas yra sudėtingas ir toks sudėtingumas yra pakankamas pagrindas perduoti bylą nagrinėti teisėjų kolegijai, visų pirma, priklauso bylą nagrinėjančio teisėjo diskrecijai.
17. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė objektyvios būtinybės keisti ar suvienodinti Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką. Be to, nagrinėjamoje byloje keliamas teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimas nėra toks sudėtingas, kad negalėtų būti išspręstas bylą nagrinėjančios Lietuvos apeliacinio teismo teisėjos. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad suinteresuoto asmens nurodyti argumentai nesudaro pakankamo teisinio pagrindo perduoti bylą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai, todėl nurodytas prašymas netenkinamas.
Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą
18. Suinteresuotas asmuo Lietuvos apeliaciniam teismui 2024 m. spalio 2 d. pateiktame prašyme taip pat prašo, kad tuo atveju, jei Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas šias civilines bylas, taikytų kokias nors JANĮ arba CPK teisės normas, kurios, teismo vertinimu, paneigia kreditoriaus, ginčijančio kito kreditoriaus finansinį reikalavimą, teisę reikšti priešieškinį, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl šitų teisės normų konstitucingumo, t. y. prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 ir 30 straipsniams ir joje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
19. Nagrinėjamos bylos dalykas yra teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti suinteresuoto asmens atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti suinteresuoto asmens priešieškinį restruktūrizavimo procese. Taigi, nagrinėjamu atveju yra sprendžiama dėl asmens teisės teikti atskirąjį skundą, o ne tokio asmens teisės teikti priešieškinį restruktūrizavimo procese. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos dalyką, kuris apibrėžia šios bylos nagrinėjimo ribas, pagal kurias nėra sprendžiama dėl kreditoriaus, ginčijančio kito kreditoriaus finansinį reikalavimą, teisės pareikšti priešieškinį restruktūrizavimo procese, nusprendžia, kad apelianto prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nėra aktualus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų Seimo priimtų aktų, taip pat Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalis).
Dėl atskirojo skundo (ne)priėmimo
20. Apeliantas savo atskirajame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju teisės norma, įtvirtinta CPK 143 straipsnio 3 dalies, kuria skundžiamoje nutartyje būtent ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti Fondo priešieškinį, šioje byloje nėra aktuali ir neturi būti taikoma.
21. Atkreiptinas dėmesys, kad JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Atsižvelgiant į tai, kad JANĮ nėra reglamentuotas priešieškinio pateikimas ir jo priėmimo sąlygos nagrinėjant ginčą dėl finansinio reikalavimo (ne)patvirtinimo, pastarasis proceso teisės klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK įtvirtintomis taisyklėmis (CPK straipsnio 1–2 dalys, 143 straipsnis). Taigi, apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, kad CPK 143 straipsnio 3 dalies nuostata šioje byloje nėra aktuali ir neturi būti taikoma, nes ji reglamentuoja priešieškinio priėmimo klausimus įprastose civilinėse bylose, bet ne nemokumo bylose, kuriose yra taikomas ginčų akumuliavimo principas. Atsižvelgiant į tai, kad JANĮ nėra numatytas teisinis reguliavimas dėl galimybės teikti priešieškinius nemokumo bylose, būtina vadovautis CPK nuostatomis, numatančiomis priešieškinio teikimo ir jo priėmimo sąlygas. CPK 143 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta, kad nutartis, kuria atsisakyta priimti priešieškinį, atskiruoju skundu neskundžiama ir joks tolimesnis procesas dėl tokios pirmosios instancijos teismo nutarties negalimas. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai apskųsta nutartimi atsisakė priimti suinteresuoto asmens atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarties. Juo labiau kad pats apeliantas atskirajame skunde pripažįsta, jog kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūra savo esme yra prilygintina civilinės bylos nagrinėjimui pagal kreditoriaus pareikštą ieškinį, t. y. pagal CPK nustatytas civilinių bylų nagrinėjimo taisykles.
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kaip visiškai nepagrįstus atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti Fondo atskirąjį skundą, yra paneigiama suinteresuoto asmens teisė į teisminę gynybą, nes jis bendrovės vardu negalės tinkamai apsiginti nuo kreditoriaus finansinio reikalavimo ir dėl to bendrovės restruktūrizavimo byloje gali būti patvirtintas nepagrįstas finansinis reikalavimas. Priešingai nei nurodo suinteresuotas asmuo, jis turi galimybę kreiptis į teismą su ieškiniu atskiroje byloje, t. y. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti Fondo priešieškinį, jam tokios galimybės neužkirto. Suinteresuotas asmuo nenurodė, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė nei teisės normos, nei teismų praktikos atvejų, kuriais vadovaujantis būtų galima teigti, kad nepriėmus suinteresuoto asmens priešieškinio buvo pažeista suinteresuoto asmens teisė į teisminę gynybą.
23. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad kreditorių finansiniai reikalavimai nemokumo procese gali būti tikslinami, kai atsiranda naujų aplinkybių, dėl kurių keičiasi reikalavimų dydis arba reikalavimas pasibaigia. Prie tokių aplinkybių priskirtini atvejai, kai kreditorius atsisako finansinių reikalavimų, perleidžia juos kitiems asmenims, kai su kreditoriumi atsiskaitoma iki likvidavimo procedūros pradžios, kai patvirtintą finansinį reikalavimą ginčija kiti turintys tokią teisę kreditoriai ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015).
24. Teismas, nustatęs, kad priešieškinis neatitinka CPK 143 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, priešieškinį atsisako priimti (CPK 143 straipsnio 4 dalis), o tokia nutartis atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 143 straipsnio 3 dalis).
25. Poziciją, kad nutartis atsisakyti priimti priešieškinį yra neskundžiama apeliacine tvarka, yra suformavęs ir kasacinis teismas, išaiškindamas, jog teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama, nes tokia nutartis neužkreta kelio pareikšti reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2009, 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2013).
26. Taigi, tiek aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas, tiek ir nurodyta tokį reglamentavimą aiškinanti kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, jog nutartis, kuria atsisakyta priimti priešieškinį, yra neskundžiama apeliacine tvarka ir tolimesnis procesas dėl tokios pirmosios instancijos teismo nutarties negalimas, yra teisingas ir pagrįstas, atitinkantis teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką.
Dėl procesinės baigties
27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria nepriimtas priešieškinis, vadovavosi aktualia teismų praktika nagrinėjamu klausimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti atskirojo skundo motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.