Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „F.“ pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo skolininko J. A. atžvilgiu dėl skolos priteisimo, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kreditorius UAB „F.“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 318,58 Eur skolos, 345,65 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 4 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko J. A..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

CPK 435 str. 2 d. numatyta, jog teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Atsižvelgiant į teismo įsakymo instituto specifiką, t.y. teismo įsakymą teismas priima nevertindamas jo pagrįstumo (CPK 435 str. 3 d.), aiškiai nepagrįstu pareiškimu laikytinas toks, kurio patenkinimas reikštų teisės aktais įtvirtinto teisinio reguliavimo pažeidimą, nepagrįstą nesilaikymą vyraujančios teismų praktikos, kuri pagal vystomą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją teismui yra privaloma (2007 m. spalio 14 d. Konstitucinio Teismo nutarimas byloje Nr. 26/07; 2006 m. kovo 28 d. Konstitucinio Teismo nutarimas byloje 33/03).

Kreditorius iš skolininko prašo priteisti 318,58 Eur skolos, 345,65 Eur palūkanų (88,58 proc. bendra kainos metinė norma). Tarp skolininko ir pradinio kreditoriaus buvo sudaryta vartojimo sutartis (CK 1.39 str. 1 d.). Atsižvelgiant į susiformavusią teismų praktiką palūkanos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (kreditoriui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (skolininko) sąskaita. Vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais darytina išvada, kad 88,58 % dydžio palūkanos laikytinos neprotingai didelėmis (CK 1.5 str.).

Be to, atsižvelgiant į tai, jog skolininkas yra vartotojas, kuris vartojimo kredito sutartį su pradiniu kreditoriumi sudarė prisijungimo būdu, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad kreditoriaus prašomos priteisti 345,65 Eur dydžio palūkanos (paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2014-06-07 iki 2015-03-19, ir viršijančios net pačios skolos dydį), teismo vertinimu yra aiškiai per didelės, o kreditoriaus prašymas priteisti šias palūkanas - aiškiai nepagrįstas (CK 6.258 str. 3 d.).

Teismas gavęs pareiškimą dėl teismo įsakymo, kuriame prašoma aiškiai per didelių netesybų ar palūkanų atsisako priimti tokį pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą, kadangi bylų dėl teismo įsakymo išdavimo institutas yra specifinis ir dėl jo specifikos negali būti taikomos netesybų ir palūkanų mažinimo normos.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms kreditoriaus reikalavimai negali būti tenkinami visiškai, o LR CPK XXIII skyriaus nuostatose nėra numatyta teismui galimybė, priimant teismo įsakymą tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies, todėl kreditoriaus pareiškimą, kaip aiškiai nepagrįstą ir pažeidžiantį šalių teisių ir pareigų pusiausvyros principą, atsisakytina priimti (CPK 435 str. 2 d.).

Vadovaujantis LR CPK 87 str. str. 1 d. 3 p. nuostatomis, kreditoriui grąžintinas už teismui pateiktą pareiškimą sumokėtas 4 Eur žyminis mokestis.

Pažymėtina tai, kad kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį teisme pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti kreditoriaus UAB „F.“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininko J. A. atžvilgiu.

Grąžinti UAB „F.“, į.k. (duomenys neskelbtini), 2017-01-24 mokėjimo nurodymu sumokėtą 4 Eur žyminį mokestį.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo įteikimo Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.