Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi N. B., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė atstovo advokato Vytauto Sketerio skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir N. B.pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2010 m. gruodžio 10 d. Kauno apygardos teismo nutartimi N. B., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kuri Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartimi pakeista į sustiprinto stebėjimo sąlygas, to paties teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartimi pakeista į bendro stebėjimo sąlygas, o 2015 m. sausio 16 d. nutartimi į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi ambulatorinis stebėjimas pakeistas į stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis. Be to, Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, N. B., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje nepakaltinamumo būsenoje taikyta priverčiamoji medicinos priemonė stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis, kuris tęsiamas iki šiol, paskutinį kartą pratęstas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi.

3. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas tenkintas iš dalies ir N. B. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje – taikymas buvo pratęstas, bet nepakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

4. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas N. B. atstovo advokato apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą – N. B. atžvilgiu taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Skunde nurodoma, kad tiek medicininiai dokumentai, tiek ir teisme dalyvavusi gydytoja L. A. patvirtino, kad N. B. būklė yra stabili, jo elgesys yra formaliai teisingas, dalyvavo užimtumo veiklose, noriai bendravo su kitais pacientais, konfliktų, agresijos, psichomotorinio sujaudinimo nestebėta, todėl esant tokiai būklei, yra pagrindas keisti stebėjimo sąlygas. Atstovas advokatas dar pažymi, kad N. B. būklė stabili jau ne vieną pusmetį, jam taikomas prolonguotas gydymas (vieną kartą per mėnesį suleidžiami vaistai), todėl nėra suprantama, kodėl jis negalėtų taip gydytis ambulatoriniame stebėjime. N. B. nėra nustatyta priklausomybė alkoholiui, jis nori grįžti į savo namus, kuriuos paveldėjo po mamos mirties, todėl šie faktoriai tikrai negali būti laikomi kaip destabilizuojantys. N. B. jokių artimųjų nebeturi, likę tik kaimynai ir A. V., kuris sutinka jį prižiūrėti. Nors N. B. atžvilgiu yra užvesta civilinė byla dėl jo neveiksnumu, tačiau kol nėra priimto teismo sprendimo, laikytina, kad N. B. yra veiksnus.

5. Teismo posėdyje gynėjas Vytautas Sketeris ir N. B. prašė skundą tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas atmetamas.

7. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismas Rokiškio rūmai skundžiama 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi pagrįstai N. B. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl tenkinti N. B. atstovo advokato V. Sketerio apeliacinį skundą nėra pagrindo.

8. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo į švelnesnę priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

9. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, įvertinęs N. B. psichinę sveikatą bei su ja susijusį jo socialinį pavojingumą, pagrįstai ir motyvuotai atsisakė pakeisti šiuo metu jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

10. Kaip matyti, iš kartu su 2021 m. spalio 7 d. teikimu dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pakeitimo, pateiktos 2021 m. rugsėjo 30 d. Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pakeitimo medicininės apžiūros išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Išvada), Komisija rekomenduodama pakeisti N. B.taikomą gydymą į ambulatorinį, nurodė, kad paciento psichikos būsena išliko stabili. Struktūruotoje aplinkoje jo elgesys formaliai teisingas, dalyvavo skyriaus užimtumo veikloje, noriai bendravo su kitais pacientais, agresijos, režimo pažeidimų, konfliktų nebuvo. Klinikoje vyrauja intelekto deficitas. Komisijos metu nusiskundimų neišsako. Kontaktui prieinamas, bendrauja gana noriai. Stebimas intelekto deficitas. Mąstymas lėtesnio tempo, konkretus. Nuotaika lygi, emocijos paviršutiniškos. Aktyvios psichopatologijos nestebima, iš elgesio neįtariama esant. Suicidines mintis ir ketinimus neigia. Išsako realius ateities planus – lankysis pas gydytoją psichiatrą, vartos vaistus. Iš byloje esančio 2021 m. rugsėjo 29 d. N. B.smurto rizikos vertinimo (HCR-20) matyti ir tai, kad jo smurto rizika yra vidutinė. Siekiant kontroliuoti paciento pakartotinio smurto riziką, svarbu užtikrinti nuolatinę priežiūrą bei pastovų medikamentinį gydymą. Iš LITEKO duomenų taip pat yra žinoma ir tai, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus pareiškimą dėl N. B. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, tačiau teismo sprendimas dar nėra priimtas.

11. Esant išdėstytam, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nėra pakankamos išvadai, jog N. B.taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis gali būti pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Nors Išvadoje nurodoma, kad N. B.būklė yra stabili ir, kaip pabrėžia atstovas advokatas apeliaciniame skunde, ši būklė stabili jau ne vieną pusmetį, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, vien stabilios būsenos konstatavimas nėra pagrindas daryti išvadą, kad N. B. gali būti taikomas ambulatorinis gydymas. Šiuo atveju turi būti įvertintas ir socialinio pavojingumo kriterijus.

12. N. B.padarytos nusikalstamos veikos yra smurtinės. Iš teismui pateikto N. B.smurto rizikos vertinimo (HCR-20) matyti, kad smurto rizika išlieka vidutinė, o siekiant ją kontroliuoti būtina užtikrinti pastovų medikamentinį gydymą ir nuolatinę priežiūrą, kas skundą nagrinėjančio teismo manymu, įmanoma, tik jį stebint stacionare VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Pažymėtina ir tai, kad riziką pakartotinai nusikalsti didina psichikos sutrikimas, intymių santykių nestabilumas, problemos vaikystėje bei fiksuoti ankstesni režimo pažeidimai, (ambulatorinio priverstinio gydymosi metu vartojo alkoholį bei konfliktavo su kaimynais, nevartojo paskirtų medikamentų). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad N. B. yra taikomas prolonguotas gydymas ir N. B. priežiūrą užtikrins kaimynas A. V., tačiau įvertinus riziką pakartotinai nusikalsti didinančius veiksnius, nemanytina, kad tai gali būti pagrindas N. B. taikyti ambulatorinį gydymą, juolab, kad, kaip žinia, ambulatorinio rėžimo metu jis ne tik, kad piktnaudžiavo alkoholiu, nereguliariai vartojo vaistus, bet ir padarė naują nusikalstamą veiką, todėl manyti, kad pastovų medikamentinį gydymą ir nuolatinę priežiūrą užtikrins kaimynas, gyvenantis už kelių namų, nėra jokio pagrindo. Svarbu ir tai, kad gydytis ambulatoriškai turi būti suinteresuotas pats pacientas. Be to, nors N. B. nėra nustatyta priklausomybė alkoholiui, tačiau bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad N. B. alkoholiu piktnaudžiauja, o tai yra vienas iš riziką pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių, kas tik dar kartą patvirtina, kad grįžus į tą pačią aplinką išlieka gana didelė destabilizatorių sukeliamo streso tikimybė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad dar negalima daryti išvados, jog N. B.socialinis pavojingumas visuomenei yra sumažėjęs tiek, jog jau būtų galima jį gydyti ambulatoriškai. Kita vertus, skundą nagrinėjantis teismas pritaria apylinkės teismo vertinimui, kad siekiant užtikrinti N. B. civilinių teisių ir pareigų vykdymą sveikatos priežiūros srityje taip pat ir kitose jam reikšmingose turtinių ir neturtinių santykių srityse, visų pirma, turi būti išspręstas N. B. veiksnumo tam tikrose srityse klausimas, taip pat reikalingumas nustatyti jam globą, paskirti globėją ir tik tada gali būti sprendžiamas klausimas dėl gydymo sąlygų pakeitimo į ambulatorines.

13. Įvertinus minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui nekeisti priverčiamosios medicinos priemonės rūšies į lengvesnę, pratęsiant stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Todėl naikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. nutartį ar ją keisti, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi

nutaria:

atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė N. B. atstovo advokato Vytauto Sketerio skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.