- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-22
- Bylos Nr.
- 2-838/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-03315-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Danutė Milašienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Panevėžio apygardos teismui
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilnius apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Panevėžio apygardos teismui ir teisėjai Birutei Valiulienei dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą, prašydamas: pripažinti, kad atsakovai Panevėžio apygardos teismas ir teisėja B. Valiulienė pažeidė ieškovo teises ir vykdė ieškovo atžvilgiu diskriminaciją civilinės bylos Nr. 2-849-278/2011 nagrinėjimo Panevėžio apygardos teisme metu; priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 250 000 Lt atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. B. ieškinį. Teismas iš ieškinio turinio, pridėtų dokumentų ir suformuluoto reikalavimo nustatė, kad ieškovas prašo priteisti jam teisingą atlyginimą, kurį išskaido į turtinį ir neturtinį atlyginimą (žalą), atsiradusią, ieškovo manymu, trukdant ir sukeliant nepatogumus jam realizuoti ir ginti savo subjektines teises Lietuvos Respublikos teismuose. Ieškovo prašomą priteisti sumą sudaro: 150 000 Lt turtinė žala ir 100 000 Lt neturtinė žala. Prašoma priteisti 150 000 Lt kaip turtinio atlyginimo suma neviršija CPK 27 straipsnio 1 punkte nustatytos sumos, todėl šis reikalavimas neteismingas apygardos teismui ir negali būti priimtas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepriklausomai nuo prašomos priteisti sumos, pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismas (CPK 27 straipsnio 1 punktas), todėl ieškovo reikalavimas dėl 100 000 Lt neturtinės žalos priteisimo taip pat neteismingas apygardos teismui. Teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinys yra teismingas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 27 straipsnio 1 punktą ir 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą. CPK 27 straipsnio 1 punktas nereglamentuoja ieškinio sumos atskirų komponentų ir jų atskiro teismingumo, o konkrečiai nustato, kad, kai ieškinio suma didesnė kaip 150 000 Lt, ieškinys yra teismingas apygardos teismui. Šioje civilinėje byloje ieškinio suma yra 250 000 Lt, todėl ieškinys teismingas apygardos teismui.
2. Teismas pažeidė CPK 141, 159-263 straipsnius, nes be ieškovo sutikimo keičiamas ieškinio pagrindas ar dalykas ir teismas iš anksto ieškinio priėmimo metu vertina pateiktus įrodymus, pasisako dėl jų tinkamumo, kas galima tik teismo posėdžio metu priimant sprendimą. Šie pažeidimai prieštarauja ir CPK 6,7, 17 straipsniams bei Konstitucinio Teismo suformuotai praktikai, pagal kurią atsakovų Panevėžio apygardos teismo ir teisėjos B. Valiulienės veiksmų neturi teisės ir kompetencijos vertinti žemesnės instancijos teismas ir teisėjai šioje civilinėje byloje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis), o CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kuomet teismas atsisako priimti ieškinį. Pirmosios instancijos teismas ieškovo A. B. ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. kai ieškinys neteismingas tam teismui.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 27 straipsnio 1 punkto nuostatas. CPK 26 straipsnyje nustatyta, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismas, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose. Pagal CPK 27 straipsnio 1 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 150 000 Lt, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovas, prašydamas iš Lietuvos Respublikos priteisti 250 000 Lt atlyginimą, ieškinyje detalizavo, kad jam padaryta turtinė žala sudaro 150 000 Lt, o neturtinė – 100 000 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad abu ieškovo reikalavimai yra teismingi apylinkės teismui, kadangi ieškovo prašoma priteisti turtinės žalos suma neviršija 150 000 Lt, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo visais atvejais yra teismingas apylinkės teismui. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškinys nėra teismingas apygardos teismui, ir pagrįstai išaiškino, kad toks ieškinys gali būti paduodamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui.
Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo metu vertino pateiktus įrodymus, pasisakė dėl jų tinkamumo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jokių įrodymų, nepasisakė dėl pareikštų reikalavimo pagrįstumo ar nepagrįstumo, o sprendė tik pareikštų reikalavimų teismingumo klausimą.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Ieškovas šioje byloje atsakovais be Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, taip pat patraukė Panevėžio apygardos teismą ir teisėją B. Valiulienę. Atsižvelgdama į naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką šiuo klausimu, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, gavęs ieškinį dėl žalos iš valstybės atlyginimo CK 6.272 straipsnyje numatytu pagrindu, turi imtis procesinių veiksmų užtikrinti, kad imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.