- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-10-14
- Bylos Nr.
- 1-994-718/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00398-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Nukentėjusysis
- R. G.
- Kaltinamasis
- R. K.
- Advokatai
- Antanas Jonušas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. K. ( R. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), neturintis pilietybės, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustato:
Kaltinamasis R. K. sunkiai sužalojo žmogų: 2011 m. birželio 10 d. apie 18.00 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, žvejybiniam laivui (duomenys neskelbtini) su Lietuvos Respublikos vėliava plaukiant Baltijos jūra, 42 jūrmylės nuo Klaipėdos uosto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, laivo priekinėje dalyje esančioje poilsio patalpoje laivo virtuvės peiliu dūrė lovoje gulinčiam R. G. į pilvo sritį, padarydamas pilvo dešinės pusės durtinę-pjautinę žaizdą, plonosios žarnos pažeidimą, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad birželio mėnesį jie išplaukė į jūrą gaudyti žuvies. Laivo įgula buvo iš šešių žmonių. Jo pareigos laive buvo vyr. mechaniko. Laivo salone jie išgėrė du butelius degtinės. Jis paprašė laivo virėjo R. G. padaryti užkandos. R. G. atsisakė tai daryti, sakė, kad neužtekta maisto. Eidamas pajuto smūgį į pakaušį, nuo jo jis nuvirto ant žemės, po to dar gavo per nosį ir į smilkinį. Įvykį matė A. N.. Daugiau jis su R. G. nekonfliktavo, bet kalbėjo. Po to R. G. paprašė atnešti atsigerti vandens. R. G. padavė jam mineralinio vandens. Atsigėręs jis su juo kalbėjosi apie jo sumušimą. R. G. pradėjo vėl jį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. R. G. sėdėjo viršuje, o jis stovėjo, tuomet jis čiupo ant stalo gulėjusį virtuvinį peilį ir dūrė R. G., nes jis jį įžeidė, vadino “ožiu, čiurka”. Pamanęs, kad Romanas jį vėl sumuš, dūrė jam peiliu. Į kokią kūno vietą jam dūrė peiliu, nesuprato, vėliau sužinojo, kad pataikė R. G. į pilvą. Ištraukęs peilį jis nuėjo pas kapitoną, jam viską papasakojo. Peilį išmetė į jūrą. Nuo jo sumušimo iki Romano sužalojimo buvo praėję dvi valandos, per tą laiką jie nebesiginčijo. Kito peilio tą dieną nebuvo pasiėmęs. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi.
Nukentėjusysis R. G. parodė, kad 2011 m. gegužės mėnesį jis išplaukė laivu, kur dirbo vyrėju, į jūrą. Visi 6 įgulos nariai gėrė degtinę. Vyr. mechanikas R. K. paprašė užkandos. Jis pasakė, kad užkandos neduos, nes neliks pietums. Pokalbis vyko salone, kur yra valgoma. Rasimas vis neatstojo, ir tada jis ranka pastūmė Rasimą. Vieną kartą jis nepataikė, o kitą kartą delnu sudavė jam į smakrą ir jis nugriuvo ant pilvo, su ranka atsirėmė į žemę. Visa tai matė A. N.. Atbėgo kapitonas R. P., klausė kas atsitiko. R. L. pakvietė kapitoną. Po to jie visi kartu pietavo, R. K. aiškino, kad jis jį įžeidė. Po to jis nuėjo miegoti. R. K. paprašė atnešti atsigerti, ir jis padavė jam mineralinio vandens. Jis atsigulė viršuje ir užmigo. Rasimas miegojo šalia, viršuje. Jis atsibudo, nes pajuto stūmimą ir sakant „Roman, Roman“, ir pamatė priešais save stovintį R. K.. R. K. jam gulinčiam dūrė virtuviniu peiliu į dešinę pilvo pusę, po to peilį ištraukė ir nuėjo. Jis atsikėlė, o R. K. išbėgo pas kapitoną, numetė peilį vairinėje. Stalo peilis buvo 12-15 cm ilgio, aštriu galu, juo pjaustydavo mėsą. Ant stalo peilio prieš tai nebuvo. Jokio konflikto tu metu nebuvo, jis miegojo, kaltinamojo nepravardžiavo. Jis nuėjo pas kapitoną ir pasakė, kad Rasimas jį peiliu sužalojo. Po to Rasimas paėmė dar didesnį peilį ir sakė „papjausiu“. R. K. prašė sakyti, kad jis pats ant peilio užvirto. Kapitonas pasuko laivą į Klaipėdos uostą. Jam prasidėjo vidinis kraujavimas. Ligoninėje gydėsi 5 dienas, buvo atlikta operacija, po to du mėnesius jis buvo nedarbingas. Šiuo metu jaučiasi gerai. Jo vidutinis atlyginimas tuo metu buvo 800 litų. Po sužalojimo jis į jūrą nėjo. Šiuo metu jis nedirba, mokosi mokymo centre. Prašo priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už patirtą skausmą ir nepatogumus. Du mėnesius negalėjo nieko pakelti, jam skaudėjo. Nuo civilio ieškinio dėl 2600 litų turtinės žalos atlyginimo atsisako.
Liudytojas R. P. parodė, kad 2011-06-10 apie 13 val. išplaukė žvejybiniu laivu žvejoti, įgula buvo iš šešių žmonių, jis yra laivo kapitonas. Apie 15 val. atbėgo R. L. ir pasakė, kad įvyko konfliktas. Jis pamatė, kad R. K. praskeltas antakis. Jis R. K. nuvedė į dušą, nuplovė žaizdą. R. K. sakė, kad jis prašė R. G. duoti pavalgyti, jis nedavė ir prakirto antakį. Jis liepė išsiaiškinti ir nuėjo į vairinę. Laive niekas negėrė. Apie 18 val. į vairinę atbėgo R. K. ir pasakė, kad nudūrė Romaną, parodė peilį. Peilis buvo virtuvinis. Peilį numetė vairinėje, kur jis po to dingo, nežino. R. G. pasakė, kad jam gulinčiam įdūrė peiliu, pažadino ir dūrė. Jis pasuko laivą atgal į Klaipėdos uostą. Grįždami iš susijaudinimo visi išgėrė du butelius brendžio.
Liudytojas A. N. parodė, kad 2011-06-10 apie 13 val. išplaukė į jūrą. Visi laivo salone gėrė degtinę, išgėrė du butelius. Apie pietus R. G. ir vyr. mechanikas R. K. susipyko, nes virėjas nedavė užkandos. Matė R. K. sužalotu antakiu, sakė, kad jį sumušė Romanas. Vėliau jie susitaikė. Po to jis sužinojo, kad peiliu sužalotas R. G.. R. G. sakė, kad jam miegančiam įdūrė Rasimas. Rasimas gailėjosi. Peilio jis nematė. Jis su R. L. miegojo salone, o Romanas kitose patalpose.
Liudytojas R. Š. parodė, kad jie truputį išgėrė degtinės. Konflikto jis nematė, nes nebuvo salone. Po pietų jis nuėjo miegoti Atsibudo nuo pavojaus skambučio. Rasimas pasakė, kad dūrė Romanui. Matė virtuvinį peilį. Po įvykio R. K. išmetė peilį už laivo borto. Rasimas sakė, kad jam nedavė užkandos virėjas. Romanas buvo sužalotas į pilvą. Nuo pirmo konflikto iki antro buvo praėję dvi valandos.
Liudytojas R. L. parodė, kad tą dieną laive gėrė degtinę. R. K. paprašė virėjo R. G. padaryti užkandos. R. G. pasakė, kad maisto gali pritrūkti. R. G. pasivijo R. K. ir stūmė jį, R. K. nuvirto ant pilvo. Jis pasakė kapitonui apie muštynes. Po to viskas nurimo, jie susitaikė, visi papietavo. Jis nuėjo miegoti Miegodamas išgirdo pavojaus skambutį ir sužinojo, kad R. K. peiliu dūrė R. G.. Peilio, kuriuo R. K. sužalojo R. G., nematė.
Iš 2011-06-10 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad, žvejybinis laivas (duomenys neskelbtini) stovi prišvartuotas kairiu bortu prie krantinės Nr.26. Poilsio patalpa yra laivo priekyje triume. Kambarys yra stačiakampio formos, be langų. Dešinėje, kairėje ir centre prie laivo borto yra įrengti gultai dviejų aukštų. Kairės pusės apatinis gultas yra sulaužytas. Kajutėje centre link laivagalio yra prie sienos pritvirtintas stalas, ant kurio pridėta šiukšlių. Po stalu ant grindų guli kruvinas bintas. Dešinėje pusėje prie gultų ant grindų matyti kraujo dėmės ir kruvinos vatos gabalėlis (b. l. 5-7).
Iš asmens blaivumo testo 2011-06-11 Nr.1229 matyti, kad 2011-06-11 01.37 val. R. K. nustatytas 1,38 promilių girtumas ( b. l. 9).
Iš 2011-06-14 specialisto išvados Nr.G 815/11 (03) matyti, kad R. G. padaryta durtinė-pjautinė kiauryminė pilvo dešinės mezogastrinės srities žaizda su tuščiosios žarnos pažeidimu. Žaizdos lokalizacija- vidurinėje pilvo dalyje, apie 4 cm į dešinę nuo bambos. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiai-pjaunančiu įranku, tikriausiai peilio geležte, vienu dūriu į pilvą. R. G. padaryta kiauryminė pilvo žaizda su plonosios žarnos pažeidimu sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Paimto kraujo serume rasta 0,46 %° etanolio (b. l. 19).
Iš 2011-06-13 specialisto išvados Nr. G810/11(03) matyti, kad, R. K. padaryta muštinė žaizda, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva veido dešinėje, ne mažiau kaip vieno trauminio kontaktinio smūginio kietu buku, turinčiu ribotą paviršių daikto poveikyje 3-5 paros iki apžiūros, galimai ir užduotyje nurodytu laiku. R. K. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl sužalojimų sveikata sutrikdyta iki 10 dienų laikotarpiu ( b. l. 43).
Aptarti įrodymai: kaltinamojo prisipažinimas, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvados leidžia daryti išvadą, kad R. K. kaltė įvykdžius sunkų sveikatos sutrikdymą yra visiškai įrodyta. Kaltinamasis pripažino, kad dūrė peiliu nukentėjusiajam, nurodė, kad dūrė ne gulinčiam, o sėdinčiam, nurodė teismui, kad dūrė supykęs už tai, kad nukentėjusysis prieš tai jį įžeidė, manydamas, kad Romanas jį sumuš, jis jam dūrė peiliu. Nukentėjusysis parodė, kad kaltinamasis, būdamas išgėręs, dūrė jam miegančiam, dėl ko jam buvo sužalotas pilvas. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiojo parodymais, jo parodymuose nurodytos įvykio aplinkybės atitinka duomenis, užfiksuotus kituose įrodymuose: specialisto išvadose, liudytojų parodymuose. Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam R. G. padaryta durtinė-pjautinė kiauryminė pilvo dešinės mezogastrinės srities žaizda su tuščiosios žarnos pažeidimu, sužalojimas padarytas aštriu duriančiai-pjaunančiu įranku, tikriausiai peilio geležte, vienu dūriu į pilvą, padaryta kiauryminė pilvo žaizda su plonosios žarnos pažeidimu nukentėjusiajam sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Liudytojas R. P. parodė, kad atbėgęs R. K. pasakė, kad nudūrė Romaną, sakė, kad jam gulinčiam įdūrė peiliu, pažadino ir dūrė. Iš liudytojo A. N. parodymų matyti, kad R. G. sakė, kad jam miegančiam įdūrė Rasimas. Aptartų įrodymų pakanka padaryti išvadai, kad kaltinamasis R. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sunkiai sužalojo žmogų- durdamas peiliu gulinčiam nukentėjusiajam į pilvą. Nustatyta, kad kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes tą dieną laive buvo girtaujama, sužalojo nukentėjusįjį, ir dėl to jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas daro išvadą, kad būtinosios ginties situacijos ar didelio susijaudinimo dėl neteisėto nukentėjusiojo poelgio nebuvo, nes nukentėjusiojo sužalotas kaltinamasis buvo prieš 2 valandas, ir kaip nurodė byloje apklausti liudytojai, konfliktas buvo pasibaigęs, nukentėjusysis miegojo. Kaltinamojo R. K. padaryta veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1d.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą R. K. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimą nuo alkoholio nusikalstamos veikos padarymo metu patvirtina pats kaltinamasis, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, asmens blaivumo testas.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. R. K. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, būdamas anksčiau neteistas. Atsižvelgiama į kaltininko asmenybę – kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tyčinę kaltę, į tai, kad nusikaltimu padarė žalą nukentėjusiajam, kurios neatlygino. Atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, bylos medžiaga rodo, kad visą laiką dirbo, laisvės atėmimo bausmės terminas nustatomas žymiai mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį. Bausmę skirtina atlikti pataisos namuose. R. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusysis R. G. buvo pareiškęs 2600 litų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Kadangi teismo posėdžio metu nukentėjusysis nuo pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo atsisakė, procesas dėl nukentėjusiojo R. G. civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti nutrauktinas.
Šioje baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiojo R. G. civilinis ieškinys dėl 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo atvejais, ši prievolė reiškia atsakingo už žalą asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiajam sunkiai sutrikdyta sveikata sukėlė tam tikras pasekmes – fizinį skausmą, nepatogumus dėl sužaloto kūno, dvasinį sukrėtimą, įvairių nepatogumų – negalėjo dirbti kurį laiką savo darbo, negalėjo kelti daiktų, nes sužalotas pilvas skaudėjo, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į tai, kad turtinė žala nukentėjusiajam padaryta, tačiau jis atsisakė nuo pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis šiuo metu nedirba, taip pat atsižvelgiama į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimą. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į nukentėjusiajam padaryto sužalojimo sunkumo laipsnį - sveikata buvo sutrikdyta sunkiai. Teismo nuomone, pasekmės yra susijusios su asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, nukentėjusiajam buvo atliekama operacija. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį – nurodė, kad yra bedarbis, pragyvena iš bedarbio pašalpos. Atsižvelgus į kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, į nusikaltimo pasekmes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, pareikštas R. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. G..
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa prašo priteisti iš kaltinamojo 2167,15 litų nukentėjusiojo R. G. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui.
Daiktas, turintis reikmės nusikalstamos veikos tyrimui- vokas su tvarsčiais, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297– 307 str., teismas
nusprendžia:
R. K. ( R. K.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą trejiems metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo bausmės atlikimui momento. R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį apsižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiojo R. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti, priteisti iš R. K. 5000 (penkių tūkstančių) litų neturtinę žalą R. G.. Procesą pagal nukentėjusiojo R. G. pareikštą civilinį ieškinį dėl 2600 Lt turtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje nutraukti nukentėjusiajam atsisakius ieškinio.
Priteisti iš R. K. 2167,15 Lt žalos atlyginimą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Daiktą, turintį reikmės nusikalstamos veikos tyrimui- voką su tvarsčiais, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.