- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2018-01-30
- Bylos Nr.
- AN2-34-485/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02049-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Kategorijos
- 1.4.8Turto konfiskavimas (ANK 29 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimo T. B. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. B. Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje bei, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, nubaustas 1 750 eurų bauda be transporto priemonės konfiskavimo už tai, kad (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), 2017 m. liepos 11 d., 13.30 val. vairavo transporto priemonę, kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, jos nesuvaldė ir atsitrenkė į stovėjusią transporto priemonę. Nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo, apie tai nepranešė nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš įvykio vietos pasišalino. Nukentėjusiajam padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiais savo veiksmais T. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127, 219.1, 222 punktų reikalavimus.Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutarime konstatavo T. B. kaltę, kuri įrodyta surinkta bylos medžiaga, administracinė nuobauda paskirta administracinių nusižengimų sankcijų ribose, netaikant transporto priemonės VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.Apeliaciniu skundu Institucija prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimą pakeisti ir taikyti automobilio konfiskavimą. Skunde nurodė, jog T. B. linkęs savo teisei priešingu veikimu pažeisti įstatymų nustatytą tvarką, moralės bei elgesio normas. Praeityje jis trauktas administracinėn atsakomybėn, automobilį vairavo neturėdamas tokios teisės , ji jam atimta už šiurkštų KET pažeidimą, tai tik patvirtina jo sąmoningą priešingą teisei veikimą, įstatymų ir nustatytos tvarkos akivaizdų ir įžūliai viešai deklaruojamą nesilaikymą. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, nurodyti teiginiai deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais jų teisingumą bei pagrįstumą ir jų patikimumą patvirtinančiais duomenimis. Institucijos nuomone T. B. privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, kurios atsižvelgiant į jį charakterizuojančius duomenis, jam yra žinomos. T. B. neabejotinai žinojo apie gręsiančią atsakomybę ir jos sukeliamas neigiamas pasekmės, tačiau tai jo nuo pažeidimo darymo nesustabdė. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Nustatytos aplinkybės ypatingai neigiamai apibūdina administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį bei jo padaryto pažeidimo pobūdį – pažeidimas pavojingas ir ypatingai grubus, asmuo transporto priemonę vairavo, kai atimta teisė vairuoti transporto priemonę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, jos nesuvaldė ir atsitrenkė į stovėjusią transporto priemonę. Nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo, apie tai nepranešė nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš įvykio vietos pasišalino. Nukentėjusiajam padaryta žala viršijo penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Mano, kad paskyrus T. B. nuobaudą – ne jam priklausančios, tačiau jo valdytos pažeidimo padarymo metu, transporto priemonės konfiskavimą, nebūtų pažeistas proporcingumo ir protingumo principai ar transporto priemonės savininko teisė į nuosavybę. Pažymi, kad nuobauda siekiama ir prevencinių tikslų – auklėti asmenis bei pažeidėjus ateityje nenusižengti ir apie tai pranešama paskelbiant įstatymuose.Skunde nurodė ir Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimą byloje Nr. 12/96-5/97, kur išaiškinta, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, jog kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Apeliantės nuomone, šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) 20 straipsnio 1 dalies nuostatas transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę.Tai, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-2012). Institucija nurodė, kad iš VĮ „Regitra“ duomenų, transporto priemonė, kuri buvo nusižengimo padarymo įrankis 2017 m. liepos 22 d. buvo parduota Ž. P., kas rodo, kad O. B. siekė išvengti transporto priemonės konfiskavimo ir ją pardavė. Skundžiamu atveju aplinkybė, kad transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bet kitam asmeniui, nėra pagrindas neskirti administracinės nuobaudos transporto priemonės konfiskavimo. Teismas, T. B. neskirdamas turto konfiskavimo nuobaudos, nepagrįstai prioriteto tvarka vertino ir atsižvelgė į automobilio (pažeidimo padarymo įrankio) savininko teises, o ne visuomenės interesą – teisę į saugią aplinką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimų, numatytų ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šiuos administracinius nusižengimus. Apeliaciniame skunde keliamas teismo paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma pagriežtinti paskirtą nuobaudą ir skirti administracinio poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.ANK 426 straipsnio 8 dalis numato, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu buvo nuspręsta nekonfiskuoti automobilio, kurį inkriminuotų teisės nusižengimų padarymo metu vairavo T. B.. Teismas tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad transporto priemonė nuosavybės teise priklausė jo sutuoktinei O. B., duomenų patvirtinančių, kad transporto priemonės savininkė būtų perdavusi automobilį naudotis T. B., žinodama, jog jis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, nėra. Šios aplinkybės teismui leido daryti išvadą, jog savininkė su savo turtu elgėsi rūpestingai, atsakingai ir nesudarė sąlygų jos turtą panaudoti priešingiems visuomenės interesams. Apeliaciniu skundu Institucija manė, kad teismas netinkamai sprendė šios poveikio priemonės netaikymo klausimą ir manė, jog automobilio konfiskavimas užtikrins ne tik pažeidėjui paskirtos nuobaudos tikslus, bet ir atliks prevencinį poveikį. Nuobaudos individualizavimo kontekste įvertinus bylos medžiagą ir nustatytas aplinkybes, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas, spręsdamas dėl nuobaudos individualizavimo, byloje esančius įrodymus vertino tinkamai ir padarė pagrįstas išvadas ginčijamu aspektu.Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-489/2017).Aukštesnysis teismas nurodo, jog bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas dėl padarytų administracinių nusižengimų ir skyręs nuobaudas, savo konstitucinę pareigą vykdyti teisingumą atliko, atsižvelgęs į aukščiau minėtą Konstitucinio teismo ir kasacinės instancijos teismo išaiškinimą proporcingumo prasme bei tinkamai vertino aplinkybes nusižengimus padariusio asmens atžvilgiu formalaus teisingumo aspektu. Iš esmės Institucijos skunde nurodyti argumentai neeliminuoja pagrindo įstatymą taikyti tik formaliai, todėl jie laikytini nepakankamai pagrįsti, nes administracinės nuobaudos paskirtis ir tikslai šiuo atveju galimai bus užtikrinti netaikant T. B. administracinio poveikio priemonės – automobilio, kuris priklausė O. B. konfiskavimo ir toks sprendimas teisingas. Taip pat aukštesnysis teismas pažymi ir tai, kad nors nusižengimus teisei padarė T. B., kurio asmenybės istorija administracinių nusižengimų kontekste nėra teigiama, jis nekartą yra baustas už šiurkštų nusižengimą, fiksuoti nusižengimai esant jam neblaiviam, nagrinėjamu atveju ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog už šio kodekso 426 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalyse numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šios nuostatos suponuoja išvadą, jog, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu išsiaiškinti aplinkybes, kurios leistų daryti kategorišką išvadą dėl transporto priemonės savininko atsakomybės panaudojant jo nuosavybę darant neteisėtus veiksmus. Byloje nepaneigta, jog O. B. automobilis VW Golf buvo paimtas paties T. B., ji nežinojo, kad su juo bus daromas nusižengimas, šios aplinkybės nurodytos jos pačios rašytame paaiškinime, todėl apylinkės teismas visiškai pagristai sprendė, kad šiuo atveju automobilio konfiskavimui, kaip administracinio nusižengimo priemonei, ANK 29 straipsnio 4 dalies prasme, pagrindo nėra, todėl teismo vertinimu laikytina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė šią administracinio poveikio priemonės taikymo klausimą ir įžvelgus, jog ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus piniginę baudą be administracinio poveikio priemonės, teisingai individualizavo pažeidėjui administracinę nuobaudą. Apygardos teismas nesutinka su Institucijos apeliaciniame skunde išreikšta nuomone, kad neskyrus transporto priemonės konfiskavimo, teismas nepagrįstai prioriteto tvarka vertino ir atsižvelgė į transporto priemonės savininkės teises, o ne į visuomenės interesą – teisę į saugią aplinką. Kaip tik aukščiau ištirtu ir išanalizuotu teisiniu pagrindu konfiskavimas buvo netaikytas įvertinus byloje esančius duomenis visumoje, o ne selektyviai vertinant tik automobilio savininkės interesus, taip ignoruojant minėtą visuomenės interesą.Atsižvelgus į tai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad šioje byloje T. B. už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 3 dalyje bei 426 straipsnio 2 dalyje, paskirta subendrinta 1 750 eurų dydžio bauda yra pakankama, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.