- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-10
- Bylos Nr.
- 2-505/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Penki kontinentai“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Kriptonika“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Penki kontinentai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 21 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu civilinėje byloje Nr. 2-2089-34/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kriptonika“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Penki kontinentai“ dėl priverstinio uždarosios akcinės bendrovės ,,Ashburn International“ akcijų pardavimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Kriptonika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Penki kontinentai“, prašydamas įpareigoti atsakovą parduoti ieškovui už įstatymų nustatyta tvarka paskirtų ekspertų nurodytą kainą 369 010 vnt. paprastųjų vardinių UAB ,,Ashburm International“ akcijų. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausančias minėtas akcijas, uždraudžiant jas perleisti ar apsunkinti, ir skirti visišką šių akcijų suteikiamų turtinių ir neturtinių teisių administravimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 21 d. nutartimi minėtą prašymą patenkino iš dalies: areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausančių 369 010 vnt. paprastųjų vardinių UAB ,,Ashburm International“ akcijų, uždraudžiant šias akcijas perleisti kitiems asmenims ar apsunkinti kitomis teisėmis. Teismas nurodė, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra būtina siekiant užtikrinti, jog prašomos priverstinai parduoti akcijos nebūtų perleistos, įkeistos tretiesiems asmenims, kas sąlygotų teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą ar negalimumą, bei užtikrinti tinkamą juridinio asmens ir jo dalyvių veiklos tikslų įgyvendinimą, jų teisių apsaugą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Penki kontinentai“ prašo panaikinti minėtos teismo nutarties dalį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir ieškovo prašymą dėl šių priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl to, kaip galėtų pasunkėti būsimo teismo sprendimo įvykdymas, jei nebūtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Teismo prielaidos apie taikomą užtikrinimą siekiant, kad prašomos parduoti akcijos nebūtų perleistos ar įkeistos, tėra tik hipotetinis, niekuo nepagrįstas spėjimas. Atsakovas nei ruošėsi, nei ruošiasi šias akcijas parduoti ar kaip nors kitaip apsunkinti jas kitomis teisėmis. Nesant realių motyvų ir pagrindų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, ieškovui sudaromos sąlygos piktnaudžiauti savo teisėmis bei kenkti atsakovo prestižui bei įvaizdžiui. Pritaikius minėtas priemones bus pakenkta atsakovo reputacijai, nes bus neįmanoma verslo partneriams paaiškinti, kodėl varžomos įmonės teisės į jos turtą – ginčo akcijas. Vien tokio arešto uždėjimas suformuos negatyvų požiūrį visuomenėje į atsakovą. Tai pakenks ir jo verslo planams, galimiems kontaktams su kitais asmenimis. Akcijų areštas turės tiesioginės įtakos ir atsakovo santykiams su bankais bei kitomis kredito įstaigomis, nes apsunkins kreditų gavimą, įtakos jų palūkanų dydį, pareikalaus papildomų finansinių įsipareigojimų įvykdymo garantijų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB ,,Kriptonika“ prašo nutraukti apeliacinį procesą arba skundą atmesti ir teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal CK 2.115 straipsnio trečiosios dalies nuostatas, procesiniai dokumentai tokio pobūdžio bylose gali būti įteikiami tik per advokatą, todėl ir atsakovo atskirasis skundas turėjo būti surašytas ir pasirašytas advokato. Tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovui atliekant šį procesinį veiksmą būtų dalyvavęs advokatas, kaip to reikalauja įstatymas. Dėl to atskirąjį skundą, kaip paduotą neturinčio teisės jį paduoti asmens, teismas turėjo atsisakyti priimti (CPK 315 str. 2 d. 2 p.). Teismui to nepadarius, apeliacinis procesas pagal atsakovo atskirąjį skundą turi būti nutrauktas (CPK 315 str. 5 d., 338 str.).
Taip pat ieškovas nurodo, kad teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes tuo atveju, jei iki būsimo teismo sprendimo priėmimo pasikeistų juridinio asmens akcijų nuosavybės teisės subjektai arba pasikeistų šios teisės įgyvendinimo turinys (galimybės), būsimo ir galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti negalimas ar itin apsunkintas. Ieškovo nuomone, teismo nutartis visiškai atitinka šiuo metu jau nusistovėjusią teisminę praktiką. Teismo nutartis yra reikiamai motyvuota, kaip to reikalauja CPK 148 straipsnio ketvirtosios dalies 3 punktas, o jos motyvų glaustumas nesudaro pagrindo teigti, kad nutartis yra teisiškai nepagrįsta. Atsakovas, teigdamas, jog skundžiama teismo nutartis gali pakenkti jo reputacijai, verslo planams, apsunkinti kreditų gavimą ir pan., turėtų naudotis CPK 147 straipsnyje įtvirtintu institutu.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. liepos 3 d. nutartimi nustatė apeliantui terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, tai yra pateikti teismui įrodymus, jog apeliantas bylinėjasi privalomai dalyvaujant jo advokatui (CK 2.115 str. 3 d.). Apeliantas per teismo nustatytą terminą ištaisė nurodytus skundo trūkumus, tai yra pateikė teismui su advokatu sudarytą atstovavimo sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja įpareigoti atsakovą parduoti ieškovui 369 010 vnt. paprastųjų vardinių UAB ,,Ashburm International“ akcijų, tai yra reiškia ieškinį dėl priverstinio akcijų pardavimo. Taigi ginčas yra kilęs dėl konkretaus objekto – akcijų, kurias ieškovas siekia nupirkti iš atsakovo. Atsižvelgiant į tokį specifinį ieškinio reikalavimo pobūdį, akivaizdu, jog norint užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, būtina išsaugoti situaciją, kai ginčo akcijų savininkas yra atsakovas ir jo nuosavybės teisė nėra apsunkinta. Esant tokios aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai taikė laikinąsias apsaugos priemones – ginčo akcijų areštą, uždraudžiant šias akcijas perleisti kitiems asmenims ar apsunkinti kitomis teisėmis (CPK 185 str.). Atsižvelgiant į tai, atmestini apelianto argumentai, jog minėtų priemonių taikymas yra nemotyvuotas, grįstas tik spėjimais ir pan.
Apelianto atskirajame skunde nurodyti kiti argumentai taip pat neduoda pagrindo abejoti šios teismo išvados teisėtumu bei pagrįstumu. Pažymėtina, jog teismas taikė minėtas priemones iš dalies tenkindamas ieškovo prašymą, tai yra atmetė prašymo dalį, kuria ieškovas reikalavo skirti visišką akcijų suteikiamų turtinių ir neturtinių teisių administravimą. Tokiu būdu teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės minimaliai riboja apelianto galimybę naudotis ginčo akcijomis, ribojimai taikomi tik tiek, keik būtina užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Dėl to darytina išvada, kad pritaikytos priemonės atitinka proporcingumo, ekonomiškumo ir šalių lygiateisiškumo principus. Atsižvelgiant į tai, jog, kaip nurodė pats apeliantas, jis ginčo akcijų perleisti ar suvaržyti teisių į jas nesiruošė, manytina, jog minėtos teismo pritaikytos priemonės praktiškai neįtakoja apelianto veiksmų ir nesukelia jam nepatogumų. Apeliantas priešingai neįrodė (CPK 178 str.). Taip pat apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie reputacijos pablogėjimą, verslo planų griovimą ar problemas gaunant kreditus, sukeliamas būtent minėtų priemonių taikymo (CPK 178, 185 str.).
Be to, kaip teisingai nurodė ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą, apeliantas turi teisę CPK 147 straipsnio pagrindu prašyti teismo pareikalauti ieškovo pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl minėtų priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Be to, pagal CPK 147 straipsnio trečiąją dalį, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.