- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-12
- Bylos Nr.
- 1N-51/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Gaudutienė
- Kategorijos
teismo posėdyje Lietuvos Respublikos BPK 441 straipsnio nustatyta tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla dėl R. K., T. S. kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnį, 321 straipsnį ir dėl Ž. Š. kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, buvo perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, nustačius trijų mėnesių terminą trūkumams pašalinti, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. balandžio 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teismui 2010 m. balandžio 19 d. su kaltinamuoju aktu buvo perduota baudžiamoji byla, kurioje:
R. K. kaltinamas pagal BK 229 straipsnį, 321 straipsnį už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju dėl neatsargumo netinkamai atlikdamas savo pareigas sukėlė didelę žalą fiziniam asmeniui ir būdamas kariu davė aiškiai neteisėtą įsakymą, sukėlusį sunkius padarinius;
T. S. kaltinamas pagal BK 229 straipsnį, 321 straipsnį už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju dėl neatsargumo netinkamai atlikdamas savo pareigas sukėlė didelę žalą fiziniam asmeniui ir būdamas kariu davė aiškiai neteisėtą įsakymą, sukėlusį sunkius padarinius;
Ž. Š. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą.
Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (BPK 234 straipsnio 2 dalis). Be to, teismas pripažino, kad atsižvelgiant į tai, kad kaltinamiesiems R. K. ir T. S. kaltinimas pateiktas neaiškiai ir nesuprantamai, buvo apribota ir jų teisė į gynybą. Teismo nutartyje nurodomi šie kaltinamojo akto trūkumai. R. K. ir T. S. kaltinamo dviejų atskirų, savarankiškų nusikalstamų veikų, numatytų BK 229 straipsnyje, 321 straipsnyje, padarymu. Tuo tarpu jiems inkriminuotų dviejų nusikalstamų veikų išdėstymas kaltinamajame akte nėra išskirtas, tai yra kaltinamajame akte painiai, neaiškiai suformuluotas kaltinimas. Be to, tiek R. K., tiek T. S. kaltinami tas pačias veikas padarę skirtingu laiku. Tačiau ištyrus bylos medžiagą ir apklausus kaltinamuosius bei liudytojus nustatyta, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos galėjo būti padarytos 2008 m. birželio 18 d. Kadangi neteisingai nurodytas inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo laikas, buvo pažeistas ir BPK 219 straipsnio 3 dalis. Kaltinamajame akte taip pat yra esminių prieštaravimų tarp R. K. ir T. S. pateiktų kaltinimų. Kaltinime nurodyta, kad T. S., būdamas laivo vadas, davė aiškiai neteisėtą įsakymą laivūnui R. K., o R. K. vykdė neteisėtą vado T. S. įsakymą. Nurodytos sąvokos – aiškiai neteisėtas įsakymas ir neteisėtas įsakymas yra skirtingos sąvokos. Taip pat kaltinamajame akte nenurodyta, ar T. S. duotas įsakymas turėjo būti vykdomas skubiai ir nedelsiant, nors tai svarbi aplinkybė sprendžiant klausimą dėl tinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo T. S., jo galimos nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Iš kaltinimo neaišku kokiu pagrindu kaltinamajame akte inkriminuotos Darbų saugos laivuose bendrosios taisyklių, patvirtintų LR susisiekimo ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 216, reikalavimų pažeidimai 2008 m. birželio 18 dienai, kai jos įvestos kariniame laivyne tik Lietuvos Kariuomenės karinių jūrų pajėgų karo laivų flotilės vado 2008 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. F-288. Be to šios taisyklės taikomos registruotų, nuomojamų (frachtuotų) arba su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančių laivų darbuotojų saugiam darbui užtikrinti, o teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad karo laivas ,,J“ plaukioja ne su Lietuvos Respublikos vėliava, o su Karinių jūrų pajėgų vėliava, kuri nėra valstybės vėliava. Dėl to nėra aišku, kodėl kaltinamajame akte remiamasi minėtų taisyklių nuostatomis, kurios 2008 m. birželio 18 dienai negalėjo būti taikomos laivuose. Taip pat teismas pažymėjo, kad reikėtų aiškinti ir dėl LR krašto apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. V-1100 sudarytos komisijos išvados dėl E. K. žūties. Komisija negalėjo nustatyti ar norminių aktų nevykdymas sąlygojo nelaimingą atsitikimą, nes nežinoma dėl kokių techninių priežasčių triumo mažasis liukas atsikabino nuo fiksacinio kaiščio ir nukrito. Šios komisijos išvados nepilnos, neišsamios ir keliančios abejonių.
Šalies argumentai
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla, kurioje R. K., T. S. kaltinami pagal BK 229 straipsnį, 321 straipsnį, Ž. Š. kaltinimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, buvo perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Kaltinamajame akte, laikantis BPK 219 straipsnio 3, 4 punktų reikalavimų, išsamiai ir aiškiai nurodytos visos įstatymo reikalaujamos aplinkybės: nusikalstamos veikos aprašymas – padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai, įtariamųjų atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės bei pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Iki buvo priimta skundžiama nutartis, buvo surengti keli teismo posėdžiai ir teismui taip pat nekilo abejonių dėl kaltinamo akto atitikimo įstatymo reikalavimams. Tik vėlesnėje teisminio nagrinėjimo stadijoje tas pats teismas konstatavo, nors kaltinamasis aktas nepasikeitė, kad anksčiau aiškūs kaltinimai yra jau neatitinkantys įstatymo reikalavimų. Nepagrįstas teismo teiginys, kad R. K. ir T. S. kaltinamo tas pačias veikas padarę skirtingu laiku. Kaltinamajame akte yra padarytas paprasčiausia rašybos klaida, nurodant 2009 metus, o ne 2008 metus, ir tai, kaip matyti iš tos pačios teismo nutarties, nesutrukdė teismui nusikalstamos veikos padarymo laiką. Iš kaltinimo formuluotės taip pat visiškai aišku, kokiais veiksmais R. K. bei T. S. netinkamai atliko pareigas, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 straipsnyje, o kokie jų veiksmai vertinami kaip neteisėto įsakymo davimas, tai yra kokiais veiksmais jie padarė veiką, numatytą BK 321 straipsnyje. Patys kaltinamieji davė parodymus apie jiems inkriminuojamas veikas, kas taip pat leidžia teigti, kad jų teisė į gynybą, žinojimą, kuo jie yra kaltinami, nebuvo pažeista. Vertinant R. K. bei T. S. veikų juridinę kvalifikacija, iš kaltinamojo akto taip pat galima aiškiai suprasti, kad R. K. ir T. S. kaltinami davę aiškiai neteisėtą įsakymą. Be to, įstatyme nurodytos formuluotės nurodymas keliose kaltinamojo akto vietose ir tokios formuluotės sutrumpinimas kitose to paties akto vietose, prokuroro teigimu, nesudarė pagrindo bylą perduoti prokurorui teismui susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga ir pripažinus nesant kliūčių nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje. Kitos nutartyje nurodytos aplinkybės, kurias teismas įvardija kaip neatitikimus ir trūkumus, kuriuos perrašant kaltinamąjį aktą reikia pašalinti ir kliudančiais nagrinėti bylą, prokuroro teigimu, taip pat nėra tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti teisme ir dėl kurių byla turėtų būti perduota prokurorui. Skunde prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad BK 321 straipsnyje numatyta dispozicija nereikalauja nurodyti, ar T. S. įsakymas turėjo būti vykdomas skubiai ir nedelsiant. Be to, kaltinamųjų atsakomybės klausimas iškilo nepriklausomai nuo liuko techninės būklės ir šioje byloje turi būti įvertinti R. K. ir T. S. veiksmai duodant aiškiai neteisėtus įsakymus, jiems žinant, kad laivui plaukiojant liukai (nepriklausomai nuo jų techninės būklės) turėjo būti uždaryti. Kaltinamajame akte taip pat pagrįstai nurodyta, kad kaltinamieji privalėjo vadovautis Darbų saugos laivuose bendrosios taisyklėmis, patvirtintomis LR susisiekimo ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 216. Teismo teiginys, kad negalima vadovautis šiomis taisyklėmis, nes jos taikomos registruotų, nuomojamų (frachtuotų) arba su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančių laivų darbuotojų saugiam darbui užtikrinti, o Lietuvos Respublikos kariniai laivai plaukioja ne su Lietuvos Respublikos valstybės vėliava, yra nelogiškas. Visuose Lietuvos Respublikos kariniuose laivuose galioja Lietuvos Respublikos jurisdikcija.
Dėl viso to, prokuroro teigimu, visi teismo nurodyti neatitikimai nėra pagrindas perduoti bylą prokurorui, juolab, kad teismas nenurodė, kokiu būdu šie neatitikimai trukdo nagrinėti bylą ir priimti byloje sprendimą.
Atsikirtimais į skundą kaltinamųjų T. S. ir R. K. gynėjai prašo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo skundą atmesti ir palikti galioti teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo skundas tenkintinas.
BPK 254 straipsnio 3 dalyje yra numatytos trys būtinos sąlygos, kurioms esant, teismas gali perduoti bylą prokurorui, o būtent: 1) nagrinėjimo teisme metu turi būti nustatyta, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis aktas; 2) šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme; 3) jis trukdo nagrinėti bylą.
Teismo nutartyje nurodoma, kad inkriminuojamų kaltinamiesiems R. K. ir T. S. nusikalstamų veikų, numatytų BK 229 ir 321 straipsniuose, išdėstymas nėra išskirtas ir tai kliudo teismui nagrinėti bylą teisme. Apeliacinės instancijos teismas nemano, kad teismo nutartyje įvardinti kaltinamojo akto trūkumai trukdo kaltinamiesiems tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą – žinoti kuo jie yra kaltinami (BPK 22 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai), kas vertintina kaip BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas, dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą. Tačiau šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad įtarimai buvo nekonkretūs ar neaiškūs, dėl ko suvaržyta kaltinamųjų teisė į gynybą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareikšti kaltinimai gali būti koreguojami, tikslinami ar kitaip ištaisomos ikiteisminio tyrimo metu padarytos klaidos ne tik teismo, bet ir prokuroro ar kitų proceso dalyvių iniciatyva (BPK 256 straipsnis).
Iš kaltinimo formuluotės visiškai aišku kokiais veiksmais R. K. bei T. S. netinkamai atliko pareigas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 straipsnyje, o kokie jų veiksmai vertinami kaip neteisėto įsakymo davimas, t. y. kokiais veiksmais jie padarė veiką, numatytą 321 straipsnyje. Prokuroro skunde pagrįstai pažymėta, kad kaltinamieji davė parodymus apie jiems inkriminuotas veikas, tai taip pat leidžia teigti, kad jų teisė į gynybą, žinojimą kuo jie kaltinami, nebuvo pažeista.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje, 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos. Tai sietina su teismo nutarties argumentais, kuriuose nurodoma, kad teismui neaišku kokio įsakymo davimu kaltinami R. K. ir T. S. (aiškiai neteisėto ar neteisėto), nes tai nusikalstamai veikai pritaikytas BK 321 straipsnis, numatantis atsakomybę už aiškiai neteisėtą įsakymą ir jo vykdymą.
Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, gali būti vertinama kaip techninė klaida, nesudaranti teisinio pagrindo konstatuoti, kad pažeista kaltinamojo teisė žinoti kaltinimo pobūdį ar kitos gynybos teisės, kaltinamajame akte padaryta aiški rašymo klaida, nurodant nusikalstamos veikos padarymo laiką 2009 metus, o ne 2008 metus. Kaltinamojo akto turinio trūkumus galima ištaisyti teisme. Tai netrukdo nagrinėti bylą. Visos kitos abejonės dėl kaltinamajame akte išdėstytų aplinkybių nėra tokios, kurių nebūtų galima išsiaiškinti ar pašalinti nagrinėjant bylą teisme. Tai liečia ir procesinius veiksmus, kurie siejami su ikiteisminio tyrimo kokybe, bet ne su kaltinamojo akto surašymu. BPK 287 straipsnio nuostatos teismui leidžia atlikti proceso veiksmus arba pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui.
Nutartis neskundžiama.