Kauno apygardos teismo nutartis

2017-08-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-514-317/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-03
Bylos Nr.
AN2-514-317/2017
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01172-2017-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Pažeidėjas
T. M.
Kategorijos
Administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-514-317/2017
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01172-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 3 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – T. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutarties T. M. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 494 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2017 m. vasario 10 d. apie 19.15 val., būdamas susirinkimo organizatoriumi, kartu su 18 asmenų grupe dalyvavo proteste dėl restorano „Casa della pasta“, esančio Kaune, Laisvės al. 27, apie protesto rengimą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus neinformavo, savivaldybės patvirtinto pažymėjimo protestui rengti negavo, todėl tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos (toliau – institucija) 2017 m. gegužės 4 d. nutarimu T. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 494 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 370 eurų bauda.Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas dėl institucijos nutarimo atmestas, motyvuojant tuo, kad teisės pažeidėjo kaltė padarius administracinį nusižengimą įrodyta administracinio nusižengimo byloje esančiais įrodymais, o jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai ir laikantis bendrųjų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių.Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundžia Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodoma, kad byloje nėra ginčo, jog 2017 m. vasario 10 d. prie restorano „Casa della pasta“ vyko T. M. organizuotas protestas. Nors apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad įvertinus byloje esančius vaizdo įrašus bei nuotrauką matyti, kad proteste dalyvavo daugiau kaip 15 asmenų, tačiau, pareiškėjo teigimu, tokios aplinkybės neatitinka tikrovės ir vertintos neišsamiai. Policijos pareigūnai, atvykę į protesto vietą, pareiškėjui jiems pateikus savivaldybei siųstą raštą, jokių nurodymų, kad susirinkimas neteisėtas, neišreiškė, nenurodė, kad susirinkusiųjų skaičius yra per didelis. Iš pareigūno Artūro Juso surašyto dokumento matyti, kad jis atvyko nurodytu adresu, grupės atstovas T. M. jam pateikė leidimą, asmenys buvo perspėti dėl keliamo triukšmo, todėl taikiai išsiskirstė. Pareiškimas negautas, pretenzijų neturėjo. Pažymima, kad būtent vietoje buvę pareigūnai buvo atsakingi už neteisėtų veiksmų nutraukimą ar sustabdymą, jei tokie būtų buvę. Pasak apelianto, byloje esančios nuotraukos ir vaizdo įrašas neleidžia tinkamai identifikuoti susirinkime dalyvavusių asmenų skaičiaus. Ne visi užfiksuoti asmenys protestavo, dalis jų sustojo pažiūrėti, kas vyksta, arba filmavo įvykį. T. M. apie renginį informavo keletą draugų, kurių skaičius neviršijo 15, pranešė savivaldybės administracijai. Apie rengiamą protestą apeliantas nurodo niekur viešai neskelbęs. Teisėja ir tyrėja nepagrįstai suskaičiavo pašalinius asmenis, kurie prisijungė prie protesto stebėjimo, kai išgirdo bei pamatė, jog prie restorano vyksta kažkoks renginys.Skunde pažymima ir tai, kad protesto metu T. M. jokiais veiksmais ir pasisakymais nekvietė kitų asmenų prisijungti prie susirinkimo. Tai yra visi praeiviai, sustoję ir prisijungę prie protesto, tai darė spontaniškai ir savarankiškai, nekoordinuojami pareiškėjo. Už pašalinius asmenis pareiškėjas negali būti atsakingas. Susirinkimų įstatyme numatyta, kad susirinkimo dalyvis yra asmuo, be ginklo dalyvaujantis susirinkime, kuriame įgyvendina teisę viešai laisvai reikšti savo pažiūras ir nuomonę. Teismas nepagrįstai praplėtė susirinkimo dalyvių sampratą ir, neatsižvelgiant į vietos viešumą, įtraukė nesusijusius asmenis. Apelianto teigimu, skundžiamoje nutartyje taip pat nurodoma, kad, nors T. M. apie protesto rengimą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus administracijai išsiuntė pranešimą iš savo elektroninio pašto į savivaldybės nurodomą elektroninį paštą, tačiau jokio atsakymo į šį laišką negavo, o savivaldybės administracija policiją informavo, kad į Kauno miesto savivaldybę kreiptasi nebuvo ir pažymėjimas leisti organizuoti protesto akciją išduotas nebuvo. Tačiau Susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad susirinkimo organizatoriai laisva forma praneša savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių. Susirinkimų įstatymas numato ne leidimų, o pareikštinę susirinkimo laisvės įgyvendinimo tvarką. Tai yra, susirinkimų organizatoriams suteikiama teisė pasirinkti susirinkimų vietą, laiką, tikslą ir formą, nereikalaujant leidimo, o tik pranešant savivaldybei apie planuojamą susirinkimą. Be to, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, susirinkimų organizatoriai neprivalo nurodyti, ar protesto metu bus naudojami plakatai, šūkiai ir kitos priemonės. Pažymima, kad įstatymas nenumato ir pareigos gauti patvirtinimą apie pranešimo gavimą. Nesutikdamas su skundžiamos nutarties motyvais dėl jam paskirtos nuobaudos, apeliantas nurodo, kad administracinė nuobauda jam paskirta už saviraiškos ir susirinkimo laisvės realizavimą, kuris nesukėlė jokių neigiamų padarinių – protesto dalyviai elgėsi ramiai, be jokių iššaukiančių ar provokuojančių veiksmų, nebuvo nustatyta jokių viešosios tvarkos ar kitų pažeidimų. Skiriant nuobaudą šioje byloje, pareiškėjo manymu, būtų pažeisti administracinių nuobaudų skyrimo tikslai, nepagrįstai ir visiškai formaliai nubaustas asmuo už tai, kad laikydamasis teisės aktų, pranešęs Kauno miesto savivaldybės administracijai apie protestą, surengė taikų susirinkimą. Nepanaikinus paskirtos nuobaudos, visuomenei būtų pasiųsta žinutė, kad susirinkimų laisvė yra ribojama ir negerbiama. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje pateikta medžiaga, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, jog apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktą medžiagą, pagrįstai konstatavo administracinio nusižengimo padarymo faktą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, kad 2017 m. vasario 10 d. Kaune, prie Laisvės al. 27 pastato, restorano „Casa della pasta“ vyko taikus asmenų susirinkimas, organizuojamas T. M.. Šių aplinkybių neginčija ir apeliantas, todėl jos laikytinos nustatytomis. Ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl to, ar pareiškėjas, kaip susirinkimo organizatorius, tinkamai pranešė Kauno miesto savivaldybės administracijai apie rengiamą taikų susirinkimą, taip pat, ar remiantis byloje surinktais įrodymais galima daryti išvadą, kad proteste dalyvavo daugiau kaip 15 asmenų.Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad susirinkimo organizatoriai laisva forma praneša savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių. Tokiems susirinkimams netaikomos šio straipsnio 3 dalies ir šio įstatymo 7 straipsnio nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyti pranešimo apie susirinkimą terminai ir tvarka, kuomet susirinkime ketina dalyvauti daugiau kaip 15 žmonių. Tokiu atveju susirinkimo organizatoriui kyla pareiga ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatytos susirinkimo dienos pateikti savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui rašytinį pranešimą apie organizuojamą susirinkimą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tokiame pranešime turi būti nurodyta: 1) susirinkimo forma ir turinys; 2) susirinkimo data, jo pradžios ir pabaigos laikas; 3) susirinkimo vieta, eitynių ar procesijų maršrutai; 4) numatomas dalyvių skaičius; 5) pageidavimai policijai dėl viešosios tvarkos palaikymo; 6) organizatoriaus, o jeigu organizatorius yra juridinis asmuo, – jo atstovo vardas, pavardė ir deklaruota gyvenamoji vieta. Susirinkimų įstatymo 7 straipsnyje nustatyta aprašyto pranešimo apie organizuojamą susirinkimą nagrinėjimo, derinimo tvarka ir terminai bei apskundimo tvarka. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas 2017 m. vasario 10 d. susirinkimo vaizdo įrašas ir nuotrauka, kuri buvo patalpinta visuomeninės organizacijos „Gyvenimas per brangus“ tinklalapyje https://gyvenimasperbrangus.lt. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad teismo posėdyje net kelis kartus stabdžius ir vėl atsukus peržiūrimą minėtą vaizdo įrašą, bei iš pateiktos nuotraukos akivaizdžiai matyti, jog asmenys – Laisvės alėjos praeiviai ir asmenys, nesusiję su susirinkimu, tiesiog nesustodami praėjo pro susirinkimo dalyvius, kurių yra daugiau nei 15, ir jų dalyvavimą susirinkime iš vaizdo įrašo patvirtina pastarųjų vieningas šūkių skandavimas, plakatų laikymas, būgnų mušimas, iš esmės nekintantis stovėjimas vienoje linijoje ar vieningame susitelkime. Susipažinęs su administracinio nusižengimo nagrinėjimo byloje pateikta nuotrauka bei vaizdo įrašais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiais apylinkės teismo nutarties motyvais. Apžiūrėtoje nuotraukoje vienoje vietoje susitelkusi 17 žmonių grupė. Iš vaizdo įrašų turinio matyti, kad neabejotinai daugiau kaip penkiolika asmenų grupė tiek plakatais, tiek grodami muzikos instrumentais, vieningais šūksniais ar kitaip konkliudentiniais veiksmais demonstruoja savo įsitraukimą į susirinkimą. Vien tai, kad pareiškėjas skunde nurodo savas įvykio aplinkybes, jog į susirinkimą jis kvietė tik draugų grupę iki penkiolikos asmenų, niekaip negali paneigti objektyviai vaizdo įraše ir nuotraukoje užfiksuotų aplinkybių. Juolab, kad iš pareiškėjo skundo turinio taip pat galima daryti išvadą, jog jis neneigia, kad prie jo organizuoto susirinkimo galėjo prisijungti ir praeinantys asmenys. Pažymėtina, kad susirinkimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog susirinkimą pradeda, jam vadovauja arba pirmininkauja ir užbaigia jo organizatoriai arba jų įgalioti asmenys. Todėl nepagrįstas pareiškėjo skundo argumentas, kad jis negali būti laikomas atsakingu už tai, kad prie protesto spontaniškai ir savarankiškai prisijungė pašaliniai asmenys. To paties įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad susirinkimo organizatoriai ar jų įgalioti asmenys susirinkimą nutraukia, kai jis nebeatitinka pranešime apie organizuojamą susirinkimą nurodyto turinio; susirinkimo organizatoriai ar jų įgalioti asmenys turi teisę nutraukti susirinkimą, pareikalauti, kad dalyviai išsiskirstytų. Taigi T. M., net ir tuo atveju, kai į susirinkimą jis kvietė ne daugiau kaip 15 asmenų, vėliau prie jo prisijungus didesniam dalyvių skaičiui, turėjo pareigą organizuoti susirinkimą tinkamai, užtikrinant, kad, atsižvelgiant į jo pranešimo savivaldybės administracijos direktoriui formą ir turinį, nurodytas protesto dalyvių skaičius nebūtų viršijamas, ir, nepavykus to užtikrinti, turėjo pareigą susirinkimą nutraukti. Kadangi į bylą pateiktame T. M. siųstame el. laiške savivaldybės administracijai nebuvo nurodytas taikaus susirinkimo dalyvių skaičius, o taip pat, atsižvelgiant į paties pareiškėjo argumentus, preziumuojama, kad T. M. turėjo tikslą pranešti apie susirinkimą, kurio dalyvių skaičius neviršijo 15. Konstatuotina, kad šiuo atveju apeliantas susirinkimų organizavimo tvarką pažeidė. Nepagrįstas ir pareiškėjo skundo argumentas dėl tinkamo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus informavimo apie organizuojamą susirinkimą. Nors, kaip teisingai pažymima T. M. skunde, įstatymas numato pareikštinę susirinkimo laisvės įgyvendinimo tvarką tuo atveju, kai proteste dalyvauja ne daugiau kaip 15 asmenų, vis tik pranešimas apie susirinkimą, persiųstas bendruoju savivaldybės administracijos direktoriaus administracijos elektroniniu paštu, iki institucijos darbo pabaigos likus 14 minučių, o iki nurodytos susirinkimo pradžios – 2 val. ir 29 min., negali būti laikomas tinkamu. Svarbu pažymėti, kad asmuo, įgyvendindamas jam įstatymo numatytas teises, privalo ir tinkamai bei racionaliai, vadovaujantis be kita ko, protingumo ir pagrįstumo kriterijais, vykdyti ir įstatymo jam deleguotas pareigas. Nepaisant to, kad apie susirinkimą, kuriame ketina dalyvauti ne daugiau kaip 15 asmenų, gali būti pranešama savivaldybės administracijos direktoriui laisva forma, toks reikalavimas negali būti suprantamas vien tik kaip formalus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, asmuo, siunčiantis pranešimą, privalo būti atidus ir rūpestingas bei dėti maksimalias pastangas, kad informacijos gavėją jo siunčiamas pranešimas pasiektų tinkamai ir laiku prieš protingą terminą. Skunde taip pat teigiama, kad apylinkės teismo nutartyje nurodytas reikalavimas pranešti, ar protesto metu bus naudojami plakatai, šūkiai ir kitos priemonės, nėra nustatytas įstatyme. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas tokiems skundo argumentams, pažymi, kad Susirinkimų įstatyme iš tiesų nėra numatyta pareiga informuoti apie minėtų priemonių naudojimą. Vis tik pažymėtina, kad ši aplinkybė niekaip nepatvirtina ir nepaneigia to, kad T. M. organizavo susirinkimą, pažeisdamas įstatyme nustatytą pranešimo apie susirinkimą tvarką.Įvertinus aptartus duomenis, jog protesto metu jame dalyvavo daugiau kaip 15 žmonių, spręstina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui apie tokį susirinkimą turėjo būti pranešta ne Susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, o 2 dalyje numatyta tvarka. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje pateikto Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 15 d. atsakymo į institucijos paklausimą, dėl nagrinėjamo protesto į savivaldybę kreiptasi nebuvo, o pažymėjimas leisti organizuoti protesto akciją nebuvo išduotas. Be to, kaip matyti iš paties pareiškėjo pateikto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui siųsto el. laiško kopijos (netgi ją vertinant kaip pateiktą minėto įstatymo 2 dalyje numatyta tvarka), jo turinys neatitinka Susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies bei 3 dalies 1, 4, 5 ir 6 punktų reikalavimų. Skunde taip pat keliamas klausimas dėl į protesto vietą atvykusio policijos pareigūno Artūro Juso veiksmų. Susirinkimų įstatymo 13 straipsnio, numatančio policijos pareigūnų teises, 1 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūnai turi teisę nutraukti susirinkimą šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Šių pagrindų nenustatęs, policijos pareigūnas neturėjo pareigos nutraukti susirinkimą. Tačiau vien tai, kad nurodyti pagrindai, be kita ko, ir tyčinis šiurkštus šio įstatymo nustatytos susirinkimų organizavimo tvarkos (susirinkimo formos, vietos ar laiko) pažeidimas iš karto įvykio metu nebuvo nustatytas, nepaneigia apelianto kaltės administracinės atsakomybės, numatytos ANK 494 straipsnio 1 dalyje, prasme. Pareiškėjas skunde kelia klausimą ir dėl jam paskirtos nuobaudos pagrįstumo, iš esmės nurodydamas aplinkybes dėl jo kaltės padarius administracinį nusižengimą. Kaip teisingai nurodyta apylinkės teismo nutartyje, ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Straipsnio 2 dalis nustato, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro PK Veiklos skyriaus įgaliota atstovė Gitana Zujytė nenustatė T. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, todėl nepažeisdama įstatymo reikalavimų, paskyrė sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą, jos dydį nustatant lygų sankcijoje numatytam vidurkiui. Kadangi pareiškėjas skunde neargumentuoja ir nenurodo, kokiu būdu jam skiriant administracinę nuobaudą buvo pažeisti įstatymo reikalavimai, reglamentuojantys būtent administracinės nuobaudos skyrimą, o iš esmės nurodo argumentus, kuriais ginčija savo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo, šie argumentai negali būti pagrindu sumažinti jam paskirtos nuobaudos dydį ar ją panaikinti.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas atsižvelgė į tinkamam bylos išsprendimui reikšmingą teisinį reglamentavimą, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei T. M. skundo argumentus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniame skunde nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas