Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės E. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ergolain projektai“ dėl delspinigių, netesybų, palūkanų ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismas 2009 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, jog atsakovui nekilo civilinė sutartinė atsakomybė pagal tarp šalių sudarytą sutartį, nes jam negavus apmokėjimo už baldus pagal 2006-08-29 sutartį Nr. 098/2006, t.y. iki daiktų perdavimo pirkėjui, ir ieškovė to neįrodė, jis įgijo teisę sustabdyti sutarties vykdymą. Teismas atmetė reikalavimą dėl palūkanų priteisimo Civilinio kodekso 6.210 str. pagrindu, nes šio straipsnio nuostatos taikomos praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę, o ieškovė nurodo, kad atsakovas neįvykdęs nepiniginio pobūdžio prievolės – pristatyti prekes ir jai perduoti.

Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, jog nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų - nėra atsakovo neteisėtų veiksmų, nes pati ieškovė kaip kreditorė neįvykdė pareigos sumokėti sutarties kainos ir pažeidė prievolę, todėl atsakovas kaip skolininkas laikomas nepažeidusiu prievolės (Civilinio kodekso 6.64 str. 3 d.) ieškovė neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, jos dydžio. Tai, kad atsakovui nepagaminus biuro baldų ji turėjo nepatogumų, pergyvenimų, sveikatos pablogėjimo, teismui nesudarė pagrindo tenkinti šio reikalavimo. Teismas nenustatė, jog būtų pagrindas atlyginti neturtinę žalą įstatymų nustatytais atvejais.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas, netinkamai įvertinant bylos faktines aplinkybes, todėl naikintinas.

Nurodo, jog skolininkas praleido šalių sudarytoje sutartyje numatytos prievolės – pagaminti baldus ir pristatyti juos ieškovei - įvykdymo terminą ir tokiu būdu pažeidė prievolę, todėl jam kilo civilinė atsakomybė. Teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo dėstomas aplinkybes apie tai, jog jis grąžino pinigus ieškovei, nes nenorėjo sudaryti preteksto neigiamoms kalboms apie įmonę, siekė apsaugoti įmonės gerą vardą, tuo pačiu teigė, kad jokių pinigų ieškovei negrąžino, atsakovas akivaizdžiai painiojasi ir yra nesąžiningas.

Atsakovas pažeidė prievolę laiku pristatyti baldus, apie tai su atsakovu buvo kalbėta telefonu ir sutarta, kad šis atvyks pas ieškovę, išmatuos patalpas ir pagamins baldų už sumą, kuri sudarė delspinigius, palūkanas, netesybas bei neturtinę žalą, šio susitarimo neįvykdžius, ieškovė patyrė išgyvenimų, visos šios sąlygos sudaro pagrindą civilinei atsakomybei atsirasti. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad būtent ieškovė sutiko prievolės įvykdymo terminą nukelti, o atsakovui nevykdžius prievolės ir po šio termino nukėlimo ji pareiškė reikalavimus dėl netesybų ir delspinigių priteisimo, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino.

Teismas turėjo priteisti ieškovei neturtinę žalą, kadangi pablogėjo jos kaip verslininkės reputacija, ji pasiligojo, neteko vietos rinkoje, įvertinti, kad atsakovas tyčia nevykdė sutarties sąlygų.

Ieškovė nepagrįstai reikalauja ir delspinigių ir netesybų, nes delspinigiai ir yra netesybos. Kadangi atsakovo veiksmai nėra neteisėti, atsakomybė jam negali kilti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nustatyta, kad 2006-08-29 ieškovė E. G. ir atsakovas UAB „Ergolain projektai“ sudarė Sutartis Nr.098/2006, pagal kurią ieškovė (pirkėjas) užsakė prekes, nurodytas priede Nr.1 prie šio sutarties ir įsipareigojo už jas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka, t.y. per 20 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo datos, o atsakovas (pardavėjas) įsipareigojo prekes pristatyti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, t.y. per 25 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos (b.l. 50-51). Šią sutartį vietoje ieškovės pasirašė advokatas A. B. , tačiau šalys sutarties neginčija, ji nėra niekinė, todėl teismas be atskiro reikalavimo neturėjo pagrindo pripažinti negaliojančia (niekine), todėl konstatuotina, kad šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (Civilinio kodekso 6.305 str. 1 d., 6.645 str. 4 d.). Ieškovė įrodinėja, kad atsakovas netinkamai vykdė pirkimo-pardavimo sąlygas – sutarties nustatytu terminu nepateikė jai prekių, dėl ko ji patyrė nuostolius – tiek turtinius, kuriuos sudaro įstatyminės palūkanos, delspinigiai netesybos, tiek neturtinius, kuriuos sudaro neturtinė žala.

Pagal 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nuostoliai civilinėje teisėje suprantama kaip tam tikri turtiniai praradimai, kuriuos patiria nukentėjusysis. Sutartinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, nuostoliai, šių sąlygų priežastinis ryšys, taip pat žalą padariusio ir atsakingo asmens kaltė (CK 6.246 - 6.249 straipsniai).

Pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovas pažeidė sutarties sąlygas nepristatydamas ieškovei prekių, todėl laikė, kad nenustačius atsakovo kaltės, vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovė netenka teisės į patirtų nuostolių atlyginimą.

Šalys pagal sutarties sąlygas numatė, kad ieškovė visą prekių kainą turi sumokėti iki daiktų perdavimo jam (išankstinis mokėjimas), t.y. kainą ieškovė privalėjo sumokėti sutarties 3.1 p. nustatytu laiku – per 20 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos (Civilinio kodekso 6.315 str. 1 d.). Priede Nr. 1 nustatyta, kad sutarties kaina yra 3 059,76 Lt (b.l. 51). Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad ji sutarties 3.1 p. nustatytu terminu sumokėjo visą 3 059,76 Lt prekės kainą. Pagal Civilinio kodekso 6.315 str. 2 d. jeigu pirkėjas kainos iš anksto nesumoka, pardavėjas turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą. Negavus apmokėjimo už baldus, esant numatytam išankstiniam apmokėjimui, atsakovas nustatytu terminu baldų ieškovei nepristatė ir nepardavė, iš esmės sustabdydamas savo sutartinės prievolės įvykdymą, nes ieškovės prievolės nevykdymas pateisina atsakovo prievolės sustabdymą (Civilinio kodekso 6.46 str. 2 d., 6.58 str. 3 d., 6.207 str. 2 d.).

Atkreiptinas dėmesys, kad šalys ir pačioje sutartyje numatė atveji, jeigu pirkėjas nesumoka už prekes sutarties 3.1 punkte nustatyta tvarka, tuomet pardavėjas turi teisę arba pristatyti prekes ir jas sumontuoti, arba pakeisti prekių pristatymo terminus, arba vienašališkai nutraukti šią sutartį (Sutarties 3.3 p.), t.y. numatyta atsakovo prerogatyva pasirinkti sutarties vykdymo ar nevykdymo būdą, o taip pat suteikta teisė atsakovui atsisakyti sutarties nesant apmokėjimo už baldus (Civilinio kodekso 6.217 str. 5 d.).

Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose yra nurodžiusi, kad ji atsakovo darbuotojui A. L. yra sumokėjusi už prekę 700 Lt avanso, nors ir nepateikė tokį mokėjimą patvirtinančių įrodymų, tik nurodė, kad atsakovas nurodytą sumą jai pareikalavus yra grąžinęs, tačiau teismas pagrįstai tokio avanso mokėjimą nelaikė tinkamu prievolės pagal sutartį įvykdymą. Pačioje sutartyje avanso mokėjimas nėra numatytas. Kaip jau minėta, ieškovė pagal sutartį turėjo sumokėti visą 3 059,76 Lt prekės kainą, o po to, pagal sutartį po 5 dienų, atsakovas turėjo pristatyti jai baldus. Ieškovei tinkamai neįvykdžius pirkimo-pardavimo sutarties su numatytu išankstiniu mokėjimu už daiktus, atsakovui sustabdžius sutarties vykdymą, toks sustabdymas nelaikomas netinkamu prievolės įvykdymu, t.y. atsakovas nepadarė neteisėtų veiksmų. Nenustačius bent vienos iš civilinės atsakomybės būtinosios sąlygos, šiuo atveju - atsakovo neteisėtų veiksmų, jam civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį negali būti taikoma. Todėl teismas pagrįstai atmetė tiek reikalavimą priteisti turtinę žalą – delspinigius, palūkas, o taip pat ir neturtinę žalą. Šiuo atveju nėra būtina analizuoti nei prašomų priteisti šių žalų dydžių nei priežastinio ryšio, o taip pat neturtinės žalos atsiradimo, todėl kolegija dėl šių apeliacinio skundo aplinkybių nepasisako.

Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas priteisdamas iš ieškovės atsakovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, ignoravo teisingumo ministro rekomendacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovą atstovaujantis advokatas surašė du procesinius dokumentus – atsiliepimą į ieškinį ir tripliką, taip pat atsakovą atstovavo teismo posėdyje, todėl teismo priteistos teismo išlaidos neviršiją minėtas Rekomendacijas, o taip pat atitinka kitus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 d. nustatytus kriterijus. Jų mažinti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 dalies 1 p.).

Iš apeliantės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, atsakovui - 1200 Lt (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnis). Nustatytas išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei atitinka kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo iš jos priteistinas 65,50 Lt [(360 Lt + 1000 Lt) x 3 % x 1,31] žyminis mokestis už apeliacinį skundą (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1, 4 d., 82 straipsnis), kurio apeliantė nėra sumokėjusi. Prie apeliacinio skundo pridėtu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009-02-02 sprendimu Nr. (1.7.)-S-250-09 (pridėtas sprendimo nuorašas) apeliantei antrinė teisinė pagalba yra suteikta kitoje byloje – dėl solidarios santuokinės prievolės bei palūkanų, delspinigių ir netesybų priteisimo, o ne dėl žalos priteisimo (b.l. 86-88). Tą aplinkybę patvirtina ir minėto sprendimo priėmimo data, jis priimtas žymiai anksčiau nei atsirado būtinybė taikyti ieškovei antrinę teisinę pagalbą šioje nagrinėjamoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. G. 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme UAB „Ergolain projektai“ ir 65,50 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.