Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė - Tamošiūnaitė,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo V. K. (V. K.), gim. (duomenys neskelbtini), Šverino mieste, Vokietijoje, Rusijos Federacijos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Kaliningrado mieste, Rusijoje, išsiskyrusio, neteisto, įtariamo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste- BK) 4 str. 3 d., 25 str. 3 d. 199 str. 1 d., gynėjo advokato Olego Drobitko skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria įtariamajam palikta galioti kardomoji priemonė - suėmimas, ir nustatytas jos terminas dvidešimčiai dienų, terminą skaičiuojant nuo 2012 m. rugsėjo 28 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. įtariamas tuo, kad jis veikdamas užsienyje - Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje, subūrė organizuotą grupę iš V. K. bei kitų Rusijos Federacijoje, Baltarusijos Respublikoje ir Lietuvos Respublikoje veikusių ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų ir nuo 2009 m. gruodžio mėnesio vidurio, tiksliau nenustatytos dienos iki 2009 m. gruodžio 28 d. parengė sunkaus nusikaltimo - didesnės negu 250 MGL vertės privalomų pateikti muitinei daiktų - cigarečių kontrabandos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei ir kitaip šios kontrolės išvengiant padarymą, rengiantis ir vykdant šiuos nusikaltimus vadovavo ir koordinavo šios organizuotos grupės nario veiklą, kad kiekvienas iš jų, veikdamas duotų nurodymų ribose ir vykdydamas jo paskirstytas užduotis, atliktų jiems pavestus nusikaltimų vykdytojų vaidmenis, t. y. V. K., veikdamas užsienyje - Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje, kartu su kitais Rusijos Federacijoje, Baltarusijos Respublikoje ir Lietuvos Respublikoje veikusiais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, 2009 m. gruodžio viduryje, tiksliau nenustatytą dieną, telefonu perdavė organizuotos grupės nariui V. K. nurodymą už materialinį atlygį gabenti kontrabanda iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą - krovinio dokumentuose nurodyto tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį gabenamo „medienos drožlių plokščių" krovinyje paslėptas 1 707 513,50 Lt muitinės vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, 280 450 pakelių (5 609 000 vienetų) „Jin Ling“ cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis.

Organizuotos grupės nariui V. K. dėl savanaudiškų paskatų - siekiant gauti pažadėtą materialinį atlygį, sutikus įvykdyti šį sunkų nusikaltimą, V. K., kartu su kitais Rusijos Federacijoje, Baltarusijos Respublikoje ir Lietuvos Respublikoje veikusiais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis nuo 2009 m. gruodžio vidurio, tiksliau nenustatytos dienos iki 2009 m. gruodžio 28 d. vykusių telefoninių pokalbių ir susirašinėjimo SMS žinutėmis metu V. K. davė nurodymus dėl šio nusikaltimo įvykdymo: nurodė, kad „medienos drožlių plokščių“ krovinyje paslėptą cigarečių krovinį į puspriekabę „Krone SDR24“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2009 m. gruodžio 18 d. - 2009 m. gruodžio 19 d. dienomis turi pasikrauti Rusijos Federacijos Vologdos srityje Čerepoveco mieste esančioje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje; šį kitame krovinyje paslėptą cigarečių krovinį į Lietuvos Respubliką privalo įvežti per Baltarusijos Respublikos „Kamennyj Log“ ir Lietuvos Respublikos Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postus, su kurių muitinės pareigūnais dėl šio cigarečių krovinio netrukdomo praleidimo į Lietuvos Respubliką yra sutarta; į Baltarusijos Respublikos „Kamennyj Log“ ir Medininkų kelio postus turi įvažiuoti ir krovinio dokumentus jo vilkiko su cigarečių kroviniu laukusiems Baltarusijos ir Lietuvos muitininkams turi pateikti 2009 m. gruodžio 28 d., nuo 08.00 val. iki 18.00 val.

Vykdydamas šiuos jo - V. K. ir kitų su juo Rusijos Federacijoje, Baltarusijos Respublikoje ir Lietuvos Respublikoje veikusių asmenų duotus nurodymus, organizuotos grupės narys, nusikaltimo vykdytojas V. K., veikdamas tiesiogine tyčia, 2009 m. gruodžio 28 d., apie 14 val. 28 min., per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vilkiku „Volvo 420FN 12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Krone SDR24“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pergabeno tarp krovinio dokumentuose: tranzito deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. gruodžio 19 d. CMR važtaraštyje, 2009 m. gruodžio 19 d. sąskaitoje - faktūroje Nr. 103 ir 2009 m. gruodžio 19 d. krovinių transportavimo važtaraštyje Nr. 103 nurodyto į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją gabenamo „medienos drožlių plokščių“ krovinio paslėptus privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL (32 500,00 Lt) dydžio sumą - 1 707 513,50 Lt muitinės vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, 280 450 pakelių (5 609 000 vienetų) „Jin Ling“ cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis, šių tabako gaminių nedeklaravo ir taip nepateikė jų muitinės kontrolei bei apie jo kontrabanda gabenamą cigarečių krovinį žinojusiam Medininkų kelio posto muitinės pareigūnui tyčia neatlikus jo gabenamo krovinio detalaus muitinio tikrinimo, kitaip šios kontrolės išvengė. Taip V. K. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 4 str. 3 d., 25 str. 3 d. ir 199 str. 1 d.

Įtariamajam V. K. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartimi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 123 str. numatyta tvarka buvo paskirtas suėmimas. Vadovaujantis minėta teismo nutartimi, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra išdavė Europos arešto orderį ir kreipėsi į kompetentingą Europos Sąjungos valstybės narės instituciją, kad ši perduotų V. K.. Vadovaujantis minėtu Europos arešto orderiu, V. K. 2012 m. rugpjūčio 23 d. buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje, o 2012 m. rugsėjo 27 d., perduotas Lietuvos Respublikos teisėsaugos pareigūnams.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartimi paliko galioti įtariamajam paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą, ir nustatė jos terminą dvidešimčiai dienų, terminą skaičiuojant nuo 2012 m. rugsėjo 28 d., pavedant prokurorui per šį terminą surinkti papildomą medžiagą. Savo sprendimą žemesnės instancijos teismas motyvavo tuo, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Skunde teigiama, kad visi jame pateikiami faktiniai duomenys bei pridedami įrodymai patvirtins, kad įtariamasis nėra niekaip prisidėjęs prie nusikalstamos veikos padarymo bei yra patekęs į šią situaciją tik todėl, kad buvo vilkiko bei puspriekabės savininkas. Gynėjo įsitikinimu, klausimo dėl kardomosios priemonės įtariamajam panaikinimo teisingam išsprendimui yra labai svarbios aplinkybės, nustatytos mokestinio ginčo tarp įtariamojo ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos metu. Vilniaus teritorinė muitinė 2012 m. sausio 26 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pripažino įtariamąjį skolininku muitinei, skyrė įtariamajam baudą, taip pat įregistravo įtariamojo mokestinę prievolę muitinei bei įpareigojo jį sumokėti sprendime apskaičiuotą ir įregistruotą mokestinę prievolę. Šis mokestinis ginčas kilo dėl aplinkybių, dėl kurių yra vykdomas ikiteisminis tyrimas šioje byloje. 2009 m. gruodžio 28 d. Muitinės kriminalinės tarnybos Nusikaltimų tyrimų skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y. pagal požymius nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d. ir 199² str. 1 d. ir nurodytas tas pats kontrabandos įvežimo įvykis, dėl kurio įtariamajam paskirta kardomoji priemonė. Ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo vykdomas Muitinės kriminalinės tarnybos Nusikaltimų tyrimų skyriaus, vyko dėl to paties įvykio, kaip ir ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento. Minėtą Vilniaus teritorinės muitinės 2012 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) įtariamasis apskundė Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuris priėmė 2010 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinti Vilniaus teritorinės muitinės 2012 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Nesutikdamas su minėtu sprendimu, įtariamasis jį apskundė Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuri priėmė 2011 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), panaikino Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Mokestinių ginčų komisijos sprendimą Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2011 m. balandžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-2061-562/2011 atmetė Muitinės departamento prašymą kaip nepagrįstą. Gynėjo vertinimu, šiame sprendime teismas nustatė labai svarbias aplinkybes, jog šiuo konkrečiu atveju, įtariamasis neturėjo net objektyvios galimybės patikrinti ar krovinyje nėra kontrabanda gabenamų prekių bei tai, kad Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nebuvo pateikti jokie įrodymai, kuriais galėtų būti grindžiamas įtariamojo žinojimas apie nelegalų krovinį. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos šį teismo sprendimą skundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2012 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442 - 173/2012 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimą panaikino ir administracinę bylą nutraukė.

Gynėjo skunde taip pat nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje buvo pripažintas kaltu šį kontrabandos krovinį vežęs vairuotojas V. K. ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. 199 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. 199² 1 d. Šioje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad V. K., veikdamas organizuotoje grupėje, kontrabanda iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką atgabeno didelį cigarečių krovinį ir dėl šio krovinio atgabenimo organizavimo dabar yra pareikšti įtarimai įtariamajam. Gynėjo skunde pabrėžiama, kad šioje nusikalstamoje veikoje dalyvavo kiti asmenys. Įtariamojo V. K. asmenį savo parodymuose mini tik nuteistas vairuotojas V. K., kuris vienintelis parodė, kad prie nusikaltimo prisidėjo įtariamasis. Gynėjo vertinimu, tai jis padarė dėl tų pačių savanaudiškų paskatų, dėl kurių ir gabeno kontrabandinį krovinį - iš jo buvo priteista Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos beveik du milijonai litų. Jeigu jam būtų pavykę neteisingai apkaltinti ir įtariamąjį, ši suma būtų buvusi dalinama pusiau.

Skunde taip pat nurodoma, kad įtariamasis niekada nebuvo teistas, jis yra sukūręs šeimą, augina dukterį J. K., kurios mama Ž. Š.. Nors įtariamasis ir jo dukters motina nėra susituokę, tačiau apie įtariamojo gyvenamą šeimyninį gyvenimą patvirtina pažyma, apie tai, kad jie yra registruoti ir gyvena viename bute. Pažymoje nurodoma, kad J. K. gyvena tuo pačiu adresu, kuriuo gyvena jos tėtis V. K. - (duomenys neskelbtini), Kaliningrado miestas, Rusijos Federacija. Be to, įtariamasis yra dirbantis asmuo. Tai nustatyta ir teismui pateikiamuose mokestinio ginčo sprendimuose. Įtariamasis išlaiko savo šeimą, dirba, todėl negalima teigti, kad jis gyvena asocialų gyvenimo būdą. Gynėjo skunde teigiama, kad įtariamasis vykdė visus atskiruosius pavedimus, jis dalyvavo atliekant ikiteisminį tyrimą, niekada nesislapstė, turėjo atstovą Lietuvos Respublikoje - advokatą dr. Oleg Drobitko. Skunde taip pat nurodoma, kad mokestinis ginčas su Muitinės departamentu tęsėsi apie trejus metus, o kardomoji priemonė - suėmimas skirta beveik iš karto po mokestinio ginčo pabaigos.

Gynėjo įsitikinimu, įtariamajam kardomoji priemonė turi būti panaikinta, nes skirtingai negu nurodoma skundžiamoje nutartyje, pateikiami įrodymai bei ikiteisminio tyrimo medžiaga liudija, kad įtariamasis yra doras pilietis ir su kontrabandos kroviniu neturi nieko bendra, o tai patvirtina ir laimėtas mokestinis ginčas prieš Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Įtariamajam vilkikas su puspriekabe buvo grąžintas iš karto po įvykio, tai dar kartą liudija, jog tiek tuo metu, tiek ir dabar nenustatyta jokių aplinkybių, liudijančių įtariamąjį prisidėjus prie šios nusikalstamos veikos padarymo. Gynėjo įsitikinimu, įtarimas yra pareikštas, vadovaujantis tik nuteisto vairuotojo melagingais parodymais, o byloje esantys jų telefoniniai pokalbiai įvyko dėl deklaruoto krovinio gabenimo, o ne dėl kontrabandos. Nėra pagrindo manyti, kad įtariamasis slapstysis, kadangi jis nėra niekaip susijęs su padaryta nusikalstama veika, turi pastovią gyvenamąją vietą, yra sukūręs šeimą ir yra šeimos maitintojas. Aktyviai dalyvavo teisminiuose procesuose, turi atstovą Lietuvoje, bendradarbiavo su visomis institucijomis. Skunde pabrėžiama, kad įtariamajam nebuvo siunčiami jokie pranešimai ar nurodymai atvykti į apklausą, jam iš viso niekaip nebuvo pranešta apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą. Skunde atkreipiamas aukštesnės instancijos teismo dėmesys, kad pareigūnams buvo žinoma, jog įtariamasis turi atstovą Lietuvos Respublikoje, tačiau niekas į įtariamojo atstovą net nesikreipė. Paminėtina ir tai, kad įtariamasis iki šiol ankstesnio ikiteisminio tyrimo metu vykdė visus pareigūnų nurodymus, dalyvavo apklausose. Pats teismas pripažino, kad įtariamajam net nebuvo pranešta apie jo atžvilgiu vykdomą ikiteisminį tyrimą, taip grubiausiu būdu buvo pažeistos įtariamojo teisės. Be to, įtariamasis darbo reikalais, vairuodamas sunkvežimį ir tokiu būdu uždirbdamas lėšas savo šeimai, bent keletą kartų per mėnesį kerta Šengeno zoną. Tai reiškia, kad jis net neketino slėptis. Be visa ko, įtariamasis turi rimtų sveikatos sutrikimų, susijusių su širdies darbu, apie tai patvirtina aplinkybė, kad jam į suėmimo įstaigą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Visos skunde nurodytos aplinkybės, gynėjo vertinimu, rodo, kad šioje byloje nėra Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. numatytų pagrindų bei nėra pakankamai duomenų manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Skunde taip pat teigiama, kad grubiai pažeidžiant įtariamojo teises, jam nebuvo pranešta, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas, prieš įtarimo pareiškimą jis nebuvo kviečiamas apklausai, jam nebuvo pranešta apie įtarimo jam pareiškimą, jam nebuvo pranešta, kad 2012 m. liepos 13 d. jam yra paskirta kardomoji priemonė - suėmimas. Šie pažeidimai atrodo dar grubesni, atsižvelgiant į tai, kad institucijoms buvo žinoma, jog įtariamasis turi atstovą Lietuvos Respublikoje bei buvo žinoma jo gyvenamoji vieta Rusijos Federacijoje. Taip pat, skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad įtariamasis darbo reikalais bent kelis kartus per mėnesį vykdavo į Europos Sąjungos teritoriją, taip pat ir jau išdavus Europos arešto orderį. Dėl aukščiau įvardytų priežasčių teigtina, kad paskirta griežčiausia kardomoji priemonė yra neteisėta. Taip pat tai, kad Europos arešto orderis buvo išduotas neteisėtai, grubiai pažeidžiant 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimą 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio perdavimo tarp valstybių narių tvarkos.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 7 ir 8 d., ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.

Pažymėtina, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.). Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, kad įtariamasis V. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Minėti duomenys yra protokoluose dėl operatyvinių veiksmų atlikimo užfiksuoti duomenys bei garso įrašai, kitų kontrabandos organizatorių parodymai, specialistų išvados, įvykio vietų ir daiktų apžiūrų protokoluose ir kituose bylos dokumentuose užfiksuoti faktiniai duomenys ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Tai, kad įtariamojo gynėjas skunde pateikia subjektyvų ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos vertinimą, bando menkinti liudytojo V. K. parodymus, kaip nepatikimus, nėra pagrindas teigti, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nėra pakankami manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką.

Būtina pabrėžti, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo, nevertina medžiagoje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia įtariamojo kaltės klausimo, nes tai bus padaryta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Dėl to aukštesnės instancijos teismas nepasisakys dėl įtariamojo gynėjo skunde išdėstytų argumentų, susijusių su įtariamojo kaltės klausimais. Šiuo metu tam, kad taikyti (pratęsti) kardomąją priemonę - suėmimą, užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tiek, kiek įrodymai yra patikrinti nagrinėjant suėmimo skyrimo ir jo termino nustatymo pagrįstumo klausimą, minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas įtarti V. K. jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu ir leidžia taikyti įtariamajam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Pažymėtina ir tai, kad iš kartu su skundu aukštesnės instancijos teismui pateiktų dokumentų matyti, jog mokestinis ginčas vyko tarp IP „Kovešnikov V. I.“, t. y. tarp įmonės, ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o ne tarp V. K. kaip fizinio asmens ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, be to, minėtas ginčas buvo sprendžiamas administracinės teisenos, o ne baudžiamojo proceso tvarka. Taigi, gynėjo su skundu pateikti duomenys neeliminuoja įtariamajam pareikštų įtarimų dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 4 str. 3 d., 25 str. 3 d. 199 str. 1 d., pagrįstumo.

Pažymėtina, kad už galimai padarytą nusikalstamą veiką V. K. gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Taigi, esant abiems įstatyme numatytoms sąlygoms, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas galėjo palikti galioti įtariamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatyti jos terminą, jeigu būtų nustatyta, kad yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas teisingai konstatavo, kad yra Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyta sąlyga įtariamajam V. K. ne tik palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, bet ir nustatyti jos terminą dvidešimčiai dienų, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų. Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas) atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. išaiškinta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.

V. K. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurią baudžiamasis įstatymas numato pakankamai griežtą laisvės atėmimo bausmę, ją galimai padarė veikdamas organizuotoje grupėje, be to, padarytos veikos buvo gerai parengtos, kruopščiai slepiamos, savanaudiško pobūdžio ir daromos ilgą laiką, bendrininkų veiksmus koordinuojant kelių valstybių teritorijose. Todėl šiuo atveju jau vien pats nusikaltimo, kurio padarymu įtariamas V. K., pobūdis, jo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis, pagal teismų praktiką, yra visiškai pakankamas pagrindas pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Kita vertus, šio pagrindo buvimą patvirtina ir kitos aplinkybės, į kurias pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė, palikdamas galioti Vilniaus miesto 2012 m. liepos 13 d. nutartimi V. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatydamas suėmimo terminą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. nusikalstamos veikos padarytos kelių užsienio valstybių teritorijoje, įtariamojo pastovi gyvenamoji vieta yra Rusijos Federacijoje, jis yra šios šalies pilietis, su Lietuva jo nesieja jokie ryšiai. Nors įtariamojo gynėjo skunde nurodoma, jog įtariamasis turi dukrą, sugyventinę, dirba, turi atstovą Lietuvos Respublikoje, atsižvelgiant į kitas aplinkybes, tai nelaikytina pakankamais pagrindais naikinti skundžiamą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį. Įtariamojo gynėjas skunde taip pat akcentuoja ir įtariamojo sveikatos būklę, tačiau nei ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nei skundą nagrinėjančiam teismui nebuvo pateikta duomenų, kad dėl savo sveikatos būklės įtariamasis negalėtų būti persekiojamas baudžiamojo proceso tvarka ar jam negalėtų būti taikomos suėmimo sąlygos.

Remiantis ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys apie įtariamojo gyvenamąją vietą buvo prieštaringi, todėl 2012 m. liepos 12 d. prokuroro nutarimu paskelbta jo paieška. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos BPK 21 str. 3 dalies pagrindu, t. y. kai asmuo slapstosi ar jo buvimo vieta nežinoma, įtariamuoju jis pripažįstamas prokuroro nutarimu ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Taigi, esant nustatytoms aplinkybės, 2012 m. liepos 12 d. prokuroro nutarimu V. K. ir buvo pripažintas įtariamuoju. Įtariamasis V. K. pagal Europos arešto orderį 2012 m. rugpjūčio 23 d. sulaikytas Lenkijos Respublikoje. 2012 m. rugsėjo 27 d., 14.00 val., įtariamasis patalpintas Vilniaus apskrities VPK VTV AKS areštinėje. 2012 m. rugsėjo 27 d. V. K. įteiktas prokuroro nutarimas pripažinti jį byloje įtariamuoju bei jis apklaustas. Todėl atmestini kaip neapgrįsti įtariamojo gynėjo skundo argumentai, jog neįteikus įtariamajam šaukimo bei nesupažindinus su įtarimu, paskelbus jo paiešką, galimai buvo pažeistos Lietuvos Respublikos BPK ar 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas, konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo teisėjas, skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytą suėmimo paskyrimo pagrindą. Kaip teisingai konstatavo žemesnės instancijos teismas, Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. numatyti suėmimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl suėmimo taikymui pakanka nustatyti bent vieną iš jų.

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių visetą, o ne kurią nors aplinkybę atskirai, konstatuoja, kad švelnesnių kardomųjų priemonių pagalba Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatyti tikslai – užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą – šioje baudžiamosios bylos tyrimo stadijoje negali būti pasiekti (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 7 d.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis, kuria palikta galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis įtariamajam V. K. skirti kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatytas suėmimo terminas dvidešimčiai dienų, yra teisėta ir pagrįsta. Ją naikinti įtariamojo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

įtariamojo V. K. (V. K.) gynėjo advokato Olego Drobitko skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.