Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjas Erminijus Baziulis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamentui, dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo ir administracinių akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas nagrinėjamojoje byloje kilo dėl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio Klientų aptarnavimo departamento 2023 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. SS(19.4)-2488 „Dėl veiksmų su statusais ir registracija užimtumo tarnyboje“ 4 priedo 56 eilutės teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčas buvo išnagrinėtas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir dėl jo priimtas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio skyriaus 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. 21RE4-80.

Užimtumo tarnybos Panevėžio Klientų aptarnavimo departamentas skundžiamame Sprendime nurodė, kad pareiškėjui yra panaikinamas bedarbio statusas, nes jis be svarbių priežasčių neatvyko į Užimtumo tarnybą nustatytu laiku sudaryti individualaus užimtumo veiklos plano (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 24 straipsnio 4 dalies 6 punktas). Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, pateikė skundą Komisijai.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyrius 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 21RE4-80 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Komisijos sprendimu konstatuota, kad pareiškėjas neįvykdė savo kaip bedarbio pareigos ir neatvyko savarankiškai nustatytu laiku į Užimtumo tarnybą sudaryti individualaus užimtumo veiklos plano be svarbių priežasčių nurodytų Įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje, todėl už pažeidimus buvo išregistruotas ir neteko bedarbio statuso. Pareiškėjas ne tik kad neįvykdė savo pareigos ir neatvyko paties nustatytu laiku, bet ir neinformavo apie savo neatvykimą, kaip tai numato bedarbio pareigos. Pareiškėjui tai buvo ne pirma registracija Užimtumo tarnyboje, todėl bedarbio teisės ir pareigos pareiškėjui buvo išaiškintos ir žinomos. Remiantis tuo Komisija pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas, nesutikdama su Komisijos sprendimu, pateikė skundą teismui.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalį prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Užimtumo tarnyboje iš viso registruotas dešimt kartų (administracinė byla AG4-71/20-2023(11.2.8) b. l. 34). Užimtumo tarnybos elektroninėje sistemoje prašymą paskirti nedarbo socialinio draudimo išmoką sukūrė pareiškėjas (administracinė byla AG4-71/20-2023(11.2.8) b. l. 37). Užimtumo tarnybos elektroninėje sistemoje Užimtumo tarnybos apsilankymo laiką - 2023 m. birželio 28 d. 14:45 – 15:00, sukūrė pareiškėjas 2023 m. birželio 19 d. (administracinė byla AG4-71/20-2023(11.2.8) b. l. 38). Pareiškėjas 2023 m. birželio 28 d. apie 15.00 val. iš Panevėžio lopšelio-darželio „R“ pasiėmė savo vaikus (administracinė byla AG4-71/20-2023(11.2.8) b. l. 8). Užimtumo tarnybos Panevėžio Klientų aptarnavimo departamentas 2023 m. liepos 4 d. surašė Sprendimą (b. l. 26-27), kuriuo 4 priedo 56 eilutėje nurodė, kad pareiškėjui yra panaikinamas bedarbio statusas, nes jis be svarbių priežasčių neatvyko į Užimtumo tarnybą nustatytu laiku sudaryti individualaus užimtumo veiklos plano. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, pateikė skundą Komisijai. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Komisijos sprendimu (b. l. 18-22) nusprendė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą nustato Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Pagal Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą, bedarbiai - vieni iš darbo ieškančių asmenų, registruotų Užimtumo tarnyboje, kuriems taikomos šiame įstatyme nustatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės ir užimtumo didinimo programos. Pagal Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punktą, viena iš būtinų sąlygų bedarbio statusui yra tiek savarankiškai, tiek naudojantis Užimtumo tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis ieškoti darbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad Užimtumo tarnyba teikia šiame įstatyme nustatytas darbo rinkos paslaugas ir įgyvendina šiame įstatyme nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones ir užimtumo didinimo programas. Įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad bedarbiams ir darbo rinkai besirengiantiems asmenims, įsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje, sudaromi individualūs užimtumo veiklos planai. Šiuose planuose nurodomi bedarbio (nurodomas vardas, pavardė, gimimo data) ir Užimtumo tarnybos įsipareigojimai dėl darbo rinkos paslaugų bedarbiui teikimo, aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir užimtumo didinimo programų įgyvendinimo bei bedarbio atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką ir šio įstatymo 5 straipsnio 3 punkte nurodytos veiklos vykdymą tvarka.

Įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 6 punktas nustato, kad bedarbio statusas panaikinamas, kai bedarbis be svarbių priežasčių neatvyksta į Užimtumo tarnybą nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti arba sudaryti individualaus užimtumo veiklos plano, arba dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, užimtumo didinimo programose ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis.

Įstatymo 24 straipsnio 6 dalis nustato svarbias priežastis, dėl kurių bedarbio statusas nepanaikinamas atsiradus šio straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytoms aplinkybėms: stichinė nelaimė arba nelaimingas atsitikimas (1 punktas), artimųjų giminaičių (tėvų ir vaikų, senelių ir vaikaičių, brolių ir seserų), sutuoktinio, sugyventinio, įtėvių, įvaikių mirtis (2 punktas), vaiko iki 14 metų liga, šeimos narių priežiūra ar slaugymas (3 punktas), pranešimas ar šaukimas bedarbiui vykti į teismą arba teisėsaugos ar kontrolės (priežiūros) funkcijas atliekančias institucijas ar įstaigas, laisvės atėmimas dėl administracinio arešto, sulaikymo, suėmimo (4 punktas), šio straipsnio 5 dalyje nurodytos priežastys (5 punktas). Įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nurodytos svarbios priežastys yra: liga, sužalojimas, nėštumas, likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymas ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų) (1 punktas); Užimtumo tarnybos struktūrinio padalinio aptarnaujamoje teritorijoje paskelbta epidemija (2 punktas); užsiėmimas šio įstatymo 9 straipsnio 1, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyta neatlygintinio užimtumo veikla (3 punktas).

Iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, jog įstatymų leidėjas numatė baigtinį sąrašą aplinkybių, kurioms esant bedarbio statusas negali būti panaikintas, todėl akivaizdu, jog kiekvienu konkrečiu atveju užimtumo rėmimo politiką vykdanti viešojo administravimo institucija privalo tiksliai nustatyti priežastis, sutrukdžiusias bedarbiui atvykti į Užimtumo tarnybą ir įvertinti, ar šios priežastys laikytinos svarbiomis, pateisinančiomis asmens neatvykimą į Užimtumo tarnybą taip, kaip numato teisės aktai.

Nagrinėjamu atveju pats pareiškėjas 2023 m. birželio 19 d. sukūrė Užimtumo tarnybos elektroninėje sistemoje Užimtumo tarnybos apsilankymo laiką - 2023 m. birželio 28 d. 14:45 – 15:00, (administracinė byla AG4-71/20-2023(11.2.8) b. l. 38), tai yra pareiškėjas akivaizdžiai žinojo apie numatytą Užimtumo tarnybos apsilankymo laiką. Pareiškėjas savo paties nustatytu laiku (2023 m. birželio 28 d. 14:45 – 15:00) į Užimtumo tarnybą neatvyko, vėliau nurodydamas, jog tuo metu iš Panevėžio lopšelio-darželio „R“ pasiėmė savo vaikus. Tokius pareiškėjo teiginius patvirtina Panevėžio lopšelio-darželio „R“ 2023 m. liepos 19 d. pažyma Nr. BV-74, kurioje nurodoma, kad Pareiškėjas 2023 m. birželio 28 d. apie 15.00 val. iš Panevėžio lopšelio-darželio „R“ pasiėmė savo vaikus (administracinė byla AG4-71/20-2023(11.2.8) b. l. 8). Bet, iš viešai prieinamų duomenų - Panevėžio lopšelio-darželio „R“ internetinės svetainės (duomenys neskelbtini) matyti, kad Panevėžio lopšelio-darželio „R“ dienos ritmas vyksta darbo dienomis nuo 7.15 val. iki 18.03 val. Teismo duomenimis šis Panevėžio lopšelio-darželio „R“ dienos ritmas galiojo ir 2023 m. birželio 28 d., kuomet pareiškėjas neatvyko į Užimtumo tarnybą. Tai yra, pareiškėjas, žinodamas, kad yra paskirtas Užimtumo tarnybos apsilankymo laikas, ir akivaizdžiai turėdamas galimybę pasiimti savo vaikus iš Panevėžio lopšelio-darželio „R“ kitu laiku nei paskirtas Užimtumo tarnybos apsilankymo laikas, vis tiek pasiėmė savo vaikus iš Panevėžio lopšelio-darželio „R“ tuo laikotarpiu, kuomet buvo paskirtas Užimtumo tarnybos apsilankymo laikas (2023 m. birželio 28 d. 14:45 – 15:00). Jokių logiškų paaiškinimų, kodėl pareiškėjas negalėjo anksčiau ar vėliau po jo paties paskirto Užimtumo tarnybos apsilankymo laiko pasiimti savo vaikus iš Panevėžio lopšelio-darželio „R“ pareiškėjas nepateikė, taip pat pareiškėjas nenurodė, kodėl būtent Užimtumo tarnybos apsilankymo laiku (2023 m. birželio 28 d. 14:45 – 15:00) jam iškilo būtinybė pasiimti savo vaikus iš Panevėžio lopšelio-darželio „R“, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas būtent paskirto Užimtumo tarnybos apsilankymo laiku (2023 m. birželio 28 d. 14:45 – 15:00) neturėjo imperatyvios pareigos vykti pasiimti savo vaikų iš Panevėžio lopšelio-darželio „R“ ir jo veiksmuose nėra Įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nustatytų svarbių priežasčių nepanaikinti bedarbio statusui. Remiantis tuo, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas į Užimtumo tarnybą nurodytu laiku neatvyko, neinformavo apie negalėjimą atvykti, nenurodė ir nepateikė svarbių neatvykimo priežasčių, jam nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas iš gydymo įstaigos. Todėl darytina išvada, jog, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 6 punktu, pareiškėjui bedarbio statusas buvo panaikintas pagrįstai.

Pareiškėjas faktiškai teigia, kad Sprendimas ir Užimtumo tarnybos veiksmai nesiderina su gero administravimo principu ir prieštarauja VAĮ. Teismas pažymi, kad Užimtumo tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, todėl savo veikloje ji privalo vadovautis ir principinėmis VAĮ nuostatomis. Taip pat, teisės aktai tiek viešojo administravimo subjektus, tiek ir teismą įpareigoja priimti ne tik teisėtus, bet ir teisingus sprendimus. Ginčo kontekste teismas reziumuoja, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 1-8 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; administracinio sprendimo data; administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad: atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016). LVAT aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentuojantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014 ir kt.). Paminėtos VAĮ nuostatos imperatyviai nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Taigi, VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018), visose viešojo administravimo srityse (žr., pvz., LVAT 2013 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013, 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-46-624/2019). Ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus, kiekvienu atveju nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalis). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis VAĮ principinėms nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas.

Atsižvelgus į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą bei nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog priimto Sprendimo pagrindas yra pakankamai pagrįstas faktiniais duomenimis bei sisteminiu ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu. Sisteminis VAĮ nuostatų aiškinimas patvirtina išvadą, kad viešojo administravimo subjektas (Užimtumo tarnyba) Sprendime detaliai įvertino logiškai susijusias su ginčo situacija teisiškai reikšmingas aplinkybes (kodėl yra panaikinamas pareiškėjo bedarbio statusas). Taigi, skundžiamo Sprendimo turinys atitinka teisės normų reikalavimus (VAĮ 10 straipsnio 5 dalis).

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad pareiškėjo ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei tinkamomis teisės normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų, laikytina, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr.21RE4-80 pareiškėjo skundas buvo atmestas pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamentui, dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo ir administracinių akto panaikinimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.