Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Janinos Vitunskienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.V. skundą atsakovei Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo skolos muitinei priverstinio išieškojimo nesustabdymo ir priverstinio išieškojimo priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamo ginčo dalykas yra Kauno teritorinės muitinės sprendimai, t. y. Kauno teritorinės muitinės 2017-04-25 sprendimo Nr. 10000373835 antrasis punktas, kuriuo buvo nuspręsta 19 018,00 Eur muito (A00) mokestį, įregistruotą Kauno teritorinės muitinės 2017-03-16 sprendimu Nr. 7PM190200, priverstinai išieškoti iš pareiškėjo, ir Kauno teritorinės muitinės 2017-04-26 sprendimas Nr. 10000373971, kuriuo buvo nuspręsta nurašyti iš pareiškėjo sąskaitos kredito įstaigoje sprendimo lentelėje nurodytą mokestinę nepriemoką – 19 018,00 Eur muito (A00) mokestį ir nutraukti Eur pinigų išdavimą ir pervedimą iš visų kitų šio sprendimo gavimo metu esančių pareiškėjo sąskaitų kredito įstaigoje.

Pareiškėjas skundžiamų atsakovės administracinių aktų neteisėtumą grindė tuo, jog ginčijami sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsniui, kadangi apskundus Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Kauno teritorinės muitinės 2017-03-16 sprendimą Nr. 7PM190200 dėl mokestinės prievolės muitinei apskaičiavimo teisėtumo, mokestinės prievolės priverstinis išieškojimas turėjo būti sustabdytas ir atsakovė neturėjo teisės vykdyti 19 018,00 Eur muito skolos priverstinio išieškojimo. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamo Kauno teritorinės muitinės 2017-04-25 sprendimo Nr. 10000373835 1 ir 2 punktai vienas kitam prieštarauja, nes skundžiamo sprendimo l punkte nurodyta, kad sustabdomas 512 793,00 Eur mokestinės prievolės, įregistruotos Kauno teritorinės muitinės 2017-03-16 sprendimu Nr. 7PM190200 priverstinis išieškojimas, iki bus išspręstas mokestinis ginčas, o to paties sprendimo 2 punkte jau nurodoma vykdyti 19 018,00 Eur muito priverstinį išieškojimą.

Bylos duomenys patvirtino, jog Kauno teritorinė muitinė 2017-03-16 sprendimu Nr. 7PM190200 dėl mokestinės prievolės muitinėje apskaičiavimo pripažino pareiškėją solidariai su D.R., G.M. ir H.Č. skolininkais muitinei ir jiems už neteisėtai laikytas cigaretes „Jin Ling“ (200 000 pakelių) įregistravo 531 811,00 Eur mokestinę prievolę, t. y. 19 018,00 Eur muito (A00), 274 705,00 Eur akcizo (100), 68 615,00 Eur PVM (B00), 457,00 Eur muito delspinigių (812), 135 237,00 Eur akcizo delspinigių (846) ir 33 779,00 Eur PVM delspinigių (860). Pareiškėjas dėl Kauno teritorinės muitinės 2017-03-16 sprendimu Nr. 7PM190200 įregistruotos mokestinės prievolės teisėtumo 2017-04-19 padavė skundą Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašydamas panaikinti šį sprendimą. Kauno teritorinė muitinė, atsižvelgdama į tai, skundžiamo 2017-04-25 sprendimo Nr. 10000373835 pirmuoju punktu 512 793,00 Eur mokestinės prievolės priverstinį išieškojimą sustabdė, kol bus išspręstas mokestinis ginčas. Kadangi pareiškėjas nepateikė garantijos, užtikrinančios mokestinės prievolės įvykdymą, bei dokumentų, įrodančių, kad muito sumokėjimas jam padarytų neatitaisomą žalą, Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 45 straipsniu, skundžiamo 2017-04-25 sprendimo Nr. 10000373835 antruoju punktu nesustabdė 19 018,00 Eur muito (A00) priverstinio išieškojimo. Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, numatančiu, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma duodant kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos, skundžiamu 2017-04-26 sprendimu Nr. 10000373971 nusprendė 19 018,00 Eur muito (A00) mokestinę nepriemoką nurašyti nuo pareiškėjo sąskaitos kredito įstaigoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos netenkino pareiškėjo 2017-04-19 skundo ir 2017-05-26 sprendimu Nr. 1A-228 patvirtino Kauno teritorinės muitinės 2017-03-16 sprendimo Nr. 7PM190200 dėl mokestinės prievolės muitinėje apskaičiavimo teisėtumą. Tuo pagrindu Kauno teritorinė muitinė 2017-07-27 sprendimu Nr. 10000381234, tęsdama mokestinės prievolės išieškojimą iš mokesčių mokėtojo turto, nusprendė išieškoti likusią neišieškotą 530 163,00 Eur mokestinę prievolę.

Taigi, teisinis pagrindas taikyti mokestinės prievolės dalies 19 018,00 Eur muito (A00) mokesčio išieškojimą buvo Kauno teritorinės muitinės 2017-03-16 sprendimas Nr. 7PM190200, kuris patvirtino, jog pareiškėjui solidariai su kitais skolininkais dėl neteisėtai įvežtų į Bendrijos teritoriją importo muitais apmokestinamų prekių atsirado skola muitinei. Todėl nėra abejonių, jog pareiškėjas buvo pagrįstai pripažintas skolininku muitinei. Kauno teritorinės muitinės 2017-03-16 sprendimu Nr. 7PM190200 taip pat buvo apskaičiuoti privalomai mokėtini muito mokesčiai už laiku nesumokėtus importo PVM, akcizą bei muito mokestį ir įregistruota mokestinė prievolė. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas bei kiti solidariai atsakingi skolininkai per teisės aktais nustatytą terminą mokesčių nesumokėjo, todėl Kauno teritorinė muitinė skundžiamais sprendimais taikė priverstinio išieškojimo priemones.

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog bylose dėl mokesčių administratoriaus taikyto mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo yra tikrinama tik, ar mokesčių administratorius, vykdydamas mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, neatliko veiksmų, kuriais būtų pažeidžiamos mokesčių mokėtojo teisės, tokiose bylose nesvarstytini klausimai dėl mokestinės prievolės dydžio pagrįstumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-683-575/2015).

Todėl nagrinėjamoje administracinėje byloje dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo nestabdymo teisėtumo nevertintini pareiškėjo argumentai dėl mokestinės prievolės dydžio ar pagrįstumo, nustatyto Kauno teritorinės muitinės 2017-03-16 sprendimu Nr. 7PM190200.

Pagrindinius mokestinių prievolių teisinio reglamentavimo principus, mokesčių bei su jais susijusių sumų priverstinio išieškojimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.

Skundžiamu Kauno teritorinės muitinės 2017-04-25 sprendimu Nr. 10000373835 sustabdytas dalies – 512 793,00 Eur mokestinės prievolės, įregistruotos Kauno teritorinės muitinės 2017-03-16 sprendimu Nr. 7PM190200, priverstinis išieškojimas, iki bus išspręstas mokestinis ginčas. Šio sprendimo 2 punktu nuspręsta vykdyti mokestinės prievolės dalies –19 018,00 Eur muito (A00), įregistruoto Kauno teritorinės muitinės 2017-03-16 sprendimu Nr. 7PM190200, priverstinį išieškojimą. Sprendimas buvo argumentuotas faktinėmis aplinkybėmis, jog pareiškėjas 2017-04-19 padavė skundą Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl Kauno teritorinės muitinės 2017-03-16 sprendimu Nr. 7PM190200 įregistruotos mokestinės prievolės teisėtumo, prašydamas panaikinti šį sprendimą. Kauno teritorinės muitinės 2017-04-25 sprendime Nr. 10000373835 buvo konstatuota, jog kilo mokestinis ginčas. Sprendimo teisiniu pagrindu nurodytas Sąjungos muitinės kodekso 45 straipsnis ir MAĮ 110 straipsnio 1 dalis.

Kauno teritorinė muitinė, priimdama skundžiamą sprendimą, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nepateikė garantijos, užtikrinančios mokestinės prievolės įvykdymą, bei dokumentų, įrodančių, kad muito sumokėjimas jam padarytų neatitaisomą žalą, todėl 19 018,00 Eur muito (A00), įregistruoto Kauno teritorinės muitinės 2017-03-16 sprendimu Nr. 7PM190200, priverstinio išieškojimo nestabdė (skundžiamo sprendimo 2 punktas).

MAĮ 33 straipsnio 8 punkte įtvirtinta tik bendra mokesčių administratoriaus teisė, jog mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas.

Kaip jau minėta, skundžiamas Kauno teritorinės muitinės 2017-04-25 sprendimas Nr. 10000373835 priimtas vadovaujantis MAĮ 110 straipsnio 1 dalimi ir Sąjungos muitinės kodekso 45 straipsniu.

MAĮ 110 straipsnyje iš esmės įtvirtinti trys mokestinės nepriemokos išieškojimo sustabdymo pagrindai: išieškojimas stabdomas, kai dėl nepriemokos vyksta mokestinis ginčas, sudaroma mokestinės paskolos sutartis arba kai nepriemokos sustabdymą inicijuoja mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo ir ekonominio tikslingumo kriterijais. Pagal MAĮ 110 straipsnio 1 dalį, jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio Įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti.

MAĮ 14 straipsnio 6 dalyje pažymėta, kad muitai pagal šį įstatymą administruojami tiek, kiek nuostatos neprieštarauja Europos Sąjungos muitų teisės aktams. 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 45 straipsnis, reglamentuoja muito mokesčio administravimą ir numato, kad skundo pateikimas nesustabdo apskųsto sprendimo vykdymo. Tačiau muitinė visiškai arba iš dalies sustabdo tokio sprendimo vykdymą, jeigu turi rimtą pagrindą manyti, kad sprendimas neatitinka muitų teisės aktų arba kad dėl jo atitinkamam asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala. Jeigu vykdant apskųstąjį sprendimą atsirastų pareiga mokėti importo arba eksporto muitą, to sprendimo vykdymas sustabdomas tik pateikus garantiją. Pareiškėjas nepateikė garantijos, užtikrinančios mokestinės prievolės įvykdymą, bei dokumentų, įrodančių, kad muito sumokėjimas jam padarytų neatitaisomą žalą.

Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas 2017-04-19 padavė skundą Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl Kauno teritorinės muitinės 2017-03-16 sprendimo Nr. 7PM190200 įregistruotos mokestinės prievolės teisėtumo, Kauno teritorinė muitinė pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasi MAĮ 110 straipsnio 1 dalimi, skundžiamo 2017-04-25 sprendimo Nr. 10000373835 pirmuoju punktu sustabdė dalies – 512793,00 Eur mokestinės prievolės priverstinį išieškojimą, iki bus išspręstas mokestinis ginčas. Kauno teritorinė muitinė, įvertinusi tai, kad pareiškėjas nepateikė garantijos, užtikrinančios mokestinės prievolės įvykdymą, bei dokumentų, įrodančių, kad muito sumokėjimas jam padarytų neatitaisomą žalą, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 45 straipsniu, skundžiamo 2017-04-25 sprendimo Nr. 10000373835 antruoju punktu teisėtai nusprendė vykdyti dalies mokestinės prievolės, t. y. 19 018,00 Eur muito (A00), priverstinį išieškojimą.

Teismas nenustatė jokių aplinkybių ir teisės aktų nuostatų, kurioms prieštarautų Kauno teritorinės muitinės 2017-04-25 sprendimo Nr. 10000373835 1 ir 2 punktai.

MAĮ 33 straipsnio 15 punktas mokesčių administratoriui, atliekant jam pavestas funkcijas, suteikia teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus.

MAĮ 95 straipsnyje numatyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdai: 1) delspinigiai; 2) turto areštas; 3) nurodymas kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 4) hipoteka ar įkeitimas; 5) laidavimas ar garantija, įskaitant atvejus, kada laidavimu arba garantija užtikrinamas galinčios atsirasti mokestinės prievolės įvykdymas.

Taigi nurodymas kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) yra viena iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų.

Pagal MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 1 punktą, mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų).

Kauno teritorinė muitinė skundžiamu 2017-04-26 sprendimu Nr. 10000373971 pagrįstai, vadovaudamasi MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, suteikiančiu teisę mokestinę nepriemoką išieškoti priverstinai duodant kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos, nusprendė 19 018,00 Eur muito mokestinę nepriemoką nurašyti nuo pareiškėjo sąskaitos kredito įstaigoje.

Taigi, atsakovė, priimdama skundžiamus sprendimus, turėjo teisę savo iniciatyva nepradėti arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, vadovaudamasi minėtais teisės aktais ir mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo stabdymo pagrindas priklauso mokesčių administracijos diskrecijai.

Pažymėtina, kad pagal MAĮ 110 straipsnio 1 dalį, jei dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti. Taigi, nesant įsiteisėjusio sprendimo dėl mokestinės prievolės patvirtinimo, vien tik skundo padavimas dėl sprendimo teisėtumo savaime nėra pagrindas netaikyti MAĮ 95 straipsnyje įtvirtintos mokestinės prievolės užtikrinimo priemonės – nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos ir nurašyti mokestinę nepriemoką.

Nagrinėjamo ginčo atveju mokesčių administratoriaus sprendimo apskundimas Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nesudarė kliūčių taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, todėl nėra pagrindo jas naikinti. Pareiškėjo argumentas, jog nebuvo aiškus priskaičiuotas mokesčių ir su mokesčiais susijusių sumų dydis, nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi. Pagal MAĮ 33 straipsnio nuostatas, mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos v įtvirtinti įstatymo viršenybės bei draudimo piktnaudžiauti valdžia principai, kad viešojo administravimo subjektų veikla atitiktų įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Teismas nenustatė, jog atsakovė, priimdama skundžiamus sprendimus, būtų pažeidusi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus individualiems administraciniams aktams. Skundžiami sprendimai pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiami sprendimai laikytini teisėtais bei pagrįstais, priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šių sprendimų nėra teisinio pagrindo, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Be to pažymėtina ir tai, kad Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017-05-26 sprendimu Nr. 1A-228 netenkino pareiškėjo skundo ir patvirtino Kauno teritorinės muitinės 2017-03-16 sprendimą Nr. 7PM190200, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas solidariai su kitais asmenimis skolininku bei apskaičiuota mokestinė prievolė. Taip pat Kauno teritorinė muitinė 2017-07-21 sprendimu Nr. 10000380759 nusprendė pripažinti netekusiu galios sprendimą nurašyti 19 018 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo sąskaitos kredito įstaigoje ir 2017-07-21 sprendimu Nr. 10000381234 išieškoti iš pareiškėjo likusią neišieškotą 530 163,00 Eur mokestinę prievolę. Taigi, akivaizdu, jog skundžiami Kauno teritorinės muitinės sprendimai nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl dar ir dėl šių aplinkybių pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A.V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.