- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-07
- Bylos Nr.
- e2-957-945/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19529-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- UAB „Būsto valda“
- Trečiasis asmuo
- N. J., AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Advokatai
- Ingrida Varanavičė, Aivaras Škėma
- Kategorijos
- 2.3.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 2.5.10.2.4.1Turtinė žala
dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Būsto valda“, tretiesiems asmenims N. J., AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 280,66 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1,25 Eur palūkanų už laikotarpį iki ieškinio padavimo, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, jog 2012 m. gruodžio 20 d. įvykusio užpylimo metu buvo apgadintas trečiajam asmeniui N. J. priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Turtą buvo apdraudusi ieškovė, kuri išmokėjo trečiajam asmeniui žalos atlyginimo sumą atitinkančią draudimo išmoką. Kadangi patalpos buvo užpiltos prakiurus kanalizacijos vamzdžiui, atsakinga už žalos atsiradimą laikytina atsakovė, nevykdžiusi pareigos užtikrinti tinkamą kanalizacijos tinklų priežiūrą, laiku nustatyti jų būklę. Ieškovė, reikalavimo teisę po išmokos išmokėjimo perėmusi CK 6.1015 straipsnio pagrindu, atsakovei pateikė pretenziją, tačiau atsakovė žalos neatlygino. Laiku neįvykdžiusi finansinės prievolės atsakovė privalo mokėti palūkanas, kurias ieškovė nurodė skaičiuojanti nuo pretenzijoje nurodyto termino žalai atlyginti pabaigos, t.y. už 27 dienas iki ieškinio padavimo. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė prašė ieškinį atmesti ir, pripažinusi pareigą prižiūrėti kanalizacijos tinklus, kaip namo bendrojo naudojimo objektą, kartu nurodė šią pareigą vykdžiusi tinkamai. Teisės aktuose nenumatyta administratoriaus pareiga patikrinimus atlikinėti kasdieną, savo veikloje atsakovė laikosi teisės aktuose nustatyto periodiškumo, tuo tarpu neeiliniai patikrinimai atliekami gavus gyventojų pranešimus. 2012 m. balandžio 26 d. įvykusio patikrinimo metu užfiksuota, jog dėl ilgos eksploatacijos trukmės vamzdynai pažeisti korozijos, užsinešę, kad rekomenduojama susidėvėjusias vamzdyno dalis keisti naujomis bei stebėti tolimesnę būklę. 2013 m. gruodžio 19 d. (atsiliepime į ieškinį buvo nurodyta kita data- 2013 m. gruodžio 9 d., tačiau teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, jog atsiliepime įsivėlė klaida, pateikė teismui duomenis apie pranešimo fiksavimą būtent 2013 m. gruodžio 19 d.) užregistruotas įvykis, kad trečiajam asmeniui priklausančiame bute šlampa siena, dėl ko buvo pakeista 1,15 m stovo atkarpa, tuo tarpu ieškinyje nurodoma, kad įvykis įvyko vėliau- 2013 m. gruodžio 20 d. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti, jog užliejimas įvyko dėl netvarkingų vamzdžių, atsakovės atsakomybę įrodinėja deklaratyviais teiginiais. Įstatyme neįtvirtinta atsakovės atsakomybė be kaltės, tuo tarpu aplinkybės, jog egzistuoja visos sąlygos atsakomybei taikyti, ieškovė net neįrodinėja. Iš bylos medžiagos spręsti, jog atsakovė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, jog būtent dėl atsakovės veiksmų kilo žala, nėra pagrindo. Dublike, palaikydama savo ieškinyje išdėstytą poziciją, ieškovė papildomai nurodė, jog žala buvo konstatuota ieškovės žalų eksperto, kuris, nuvykęs į vietą nustatė, kad žala kilo dėl kanalizacijos tinklų avarijos. Ieškovei nėra žinoma apie jokį kitą draudiminį įvykį, įvykusį trečiajam asmeniui priklausančiose patalpose 2013 m. gruodžio mėn. Atsakovės pateikti duomenys, kuriuose dar 2012 m. balandžio mėn. užfiksuota bloga vamzdžių būklė, nesant duomenų, jog buvo atliekami kokie nors veiksmai būklei gerinti, tik papildomai patvirtina netinkamą funkcijų vykdymą. Triplike atsakovė iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Papildomai teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė nurodė, jog uždengdama vamzdynus buto savininkė pažeidė teisės aktų reikalavimus, ne tik pati nevykdė pareigos tikrinti vamzdžių būklę, bet ir apribojo atsakovės galimybes vykdyti atitinkamą pareigą. Koroziją sąlygojo ir aplinkybė, jog buvo panaikinta ventiliacija. Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje prašė ieškinį atmesti ir nurodė, jog trečiasis asmuo 2013 m. balandžio 23 d. draudimo poliso pagrindu buvo apdraudęs atsakovės civilinę atsakomybę laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. Ieškovė neįrodė tiesioginio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos. Be to, draudimo polise įtvirtinta 2 000 Lt (579,24 Eur) besąlyginė išskaita, viršijanti ieškinio sumą, todėl ieškinio patenkinimas negali turėti jokios įtakos trečiojo asmens teisės ir pareigoms. Trečiasis asmuo N. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė apdailos elementais vamzdyną uždengusi iš karto po buto įsigijimo 2004 m, akcentavo, jog atsakovės atstovai niekada nebuvo atvykę tikrinti vamzdžių. Kartu trečiasis asmuo patvirtino ieškinyje nurodytų aplinkybių atitikimą tikrovei.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Byloje kilo ginčas dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigos atlyginti turtinę žalą. Asmens pareiga atlyginti savo veiksmais kitam asmeniui padarytą iš nesutartinių santykių kylančią žalą įtvirtinta CK 6.245 straipsnio 4 dalyje, 6.263 straipsnyje. Būtinos sąlygos deliktinei atsakomybei taikyti yra asmens neteisėti veiksmai, patirta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė (CK 6.246-6.249 str.). Kadangi neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė yra preziumuojama, civilinį ieškinį dėl deliktinės atsakomybės taikymo pareiškiančiam asmeniui tenka pareiga įrodyti likusių trijų sąlygų egzistavimo faktą, tuo tarpu asmeniui, kurio atžvilgiu reiškiamas reikalavimas, tenka procesinė pareiga nuginčyti savo kaltės prezumpciją.Su ieškiniu į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina ieškinyje nurodytą aplinkybę, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui N. J.. Tiek atsakovė teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek ir atsakovės atstovas bei liudytoju apklaustas atsakovės darbuotojas T. R. teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, jog atsakovė teikia nurodyto daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas. Ieškovė būstą buvo apdraudusi 2013 m. rugpjūčio 17 d., tarp draudiminių įvykių numatydama ir kanalizacijos tinklų avarijos atvejį. Su ieškiniu į bylą pateiktas 2013 m. gruodžio 27 d. turto sugadinimo aktas, kuriame užfiksuota 2013 m. gruodžio 20 d. įvykusi kanalizacijos tinklų avarija, nurodoma, kad draudėja pastebėjo šlapias grindis koridoriuje, pažiūrėjusi atidžiau pamatė sušlapusias sieną dengiančių dailylenčių apačias, iškilnotą grindų laminatą. Iškviesti administratoriaus darbuotojai išardę nuotekų vamzdyno apdailą nustatė, kad vandenį praleidžia susidėvėjęs nuotekų vamzdis. Prie akto pridedamas sugadinimų aprašymas, jie užfiksuoti nuotraukose, kurios buvo pateiktos į bylą tiek su ieškiniu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu. Nors atsiliepime į ieškinį atsakovė kėlė abejones dėl įvykio, kurio metu kilo žala, nurodydama, kad vamzdis buvo suremontuotas prieš tai, kai trečiasis asmuo pastebėjo pratekėjimą, tiek iš trečiojo asmens paaiškinimų teismo posėdžio metu, tiek ir iš atsakovės į bylą pateiktų duomenų apie pranešimą apie avariją akivaizdu, jog 2013 m. gruodžio mėn. buvo užfiksuotas vienas pranešimas apie pratekėjimą trečiajam asmeniui priklausančiame bute, jog būtent dėl šio pratekėjimo ir kilo žala, jog atsakovės atstovai likviduodami šį pratekėjimą pakeitė dalį vamzdžio. Nurodyta išvada paneigia atsakovės argumentą, jog žala atsirado po to, kai atsakovė buvo pašalinusi ankstesnės avarijos padarinius. Kartu kaip nepagrįstas atmestinas atsakovės argumentas, jog ieškinys negali būti tenkinamas vien tuo pagrindu, kad ieškinyje nurodyta netiksli įvykio data. Tiek trečiasis asmuo teikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu, tiek ir ieškovė teikdama ieškinį nurodė, jog pratekėjimas buvo pastebėtas penktadienį, 2013 m. gruodžio 20 d., tuo tarpu atsakovė pateikė įvykių registravimo duomenis, pagal kuriuos pranešimas buvo gautas 2013 m. gruodžio 19 d. Iš vienos pusės, patikrinti šalių pateiktų duomenų dėl įvykio datos autentiškumo nėra galimybių, iš kitos pusės, pabrėžtina, jog reikšmingu nagrinėjamoje byloje pripažintinas paties įvykio, kurio metu kilo žala, faktas, tuo tarpu konkreti įvykio data dienos tikslumu nelaikytina turinčia įtakos ieškinio reikalavimo pagrįstumui. Ieškovė 2013 m. gruodžio 27 d. paskaičiavo žalos dydį ir jos atlyginimą išmokėjo draudėjai 2013 m. gruodžio 30 d. Byloje nekilo ginčo dėl žalos dydžio (atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pripažino nekeliantis klausimo dėl ieškovės trečiajam asmeniui išmokėtos išmokos dydžio pagrįstumo). CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Pabrėžtina, jog tiek trečiasis asmuo teikdama paaiškinimus, tiek ir savo teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovė akcentavo, jog trečiajam asmeniui priklausančios patalpos siena ir grindys sudrėko prakiurus kanalizacijos vamzdžiui, kurio detalę šalindami avarijos padarinius atsakovės atstovai pakeitė. Pačios atsakovės teismui teiktuose 2012 m. balandžio 26 d. ir 2013 m. birželio 13 d. apžiūros aktuose vertinant nuotekų sistemą nurodoma, kad dėl ilgos eksploatacijos trukmės vamzdynai pažeisti korozijos, užsinešę, kad rekomenduojama susidėvėjusias vamzdyno dalis keisti naujomis bei stebėti tolimesnę būklę. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia vertinti kaip įrodytą įvykį, kurio metu žala atsirado (tiesioginę žalos atsiradimo priežastį), žalos dydį, taip pat pagrindžia ieškovės reikalavimo teisės egzistavimą. Esminis ginčas kilo dėl to, ar žalos atsiradimą nulėmė kokie nors neteisėti atsakovės veiksmai (neveikimas), taip pat dėl to, ar trečiasis asmuo savo veiksmais neprisidėjo prie žalos atsiradimo.Reikalavimas byloje reiškiamas prašant civilinę atsakomybę atsakovės atžvilgiu taikyti dėl atsakovės neveikimo- pareigos pasirūpinti tinkama vamzdžių būkle nevykdymo. Daugiabučio namo nuotekų vamzdynas pripažintinas bendrojo naudojimo įranga CK 4.82 straipsnio 1 dalies prasme (ši aplinkybė pripažinta atsakovės teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose). Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ 5.1.3 punkte tarp privalomųjų reikalavimų išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus numatyta higienos, sveikatos ir aplinkos apsauga. Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ 45.1 punkte tarp tinkamo nuotekų nuleidimo užtikrinimo priemonių numatyta būtinybė skysčių nutekėjimo iš sistemos išvengimui užtikrinti visų kanalizacijos sistemos dalių sandarumą. STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ priedo „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ 1, 16 punktuose tarp techninės priežiūros darbų ir organizacinių priemonių, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų būklės stebėjimu, vertinimu, atnaujinimo darbų planavimu, techninės priežiūros dokumentacijos tvarkymu, bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinių sistemų techniniu aptarnavimu, saugaus naudojimo užtikrinimu ir namo bendrojo naudojimo objektų smulkių defektų šalinimu, atliekant paprastojo remonto darbus, kurie nenumatyti metiniame ir/ar ilgalaikiame namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų plane, taip pat kitų darbų, būtinų namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimui nurodyti namo bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinis stebėjimas (ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį), kasmetinės apžiūros, gyventojų pareiškimų dėl bendrojo naudojimo objektų būklės registravimas ir nagrinėjimas, namo būklės vertinimas, taip pat namo nuotekų šalinimo sistemos pralaidumo ir sandarumo palaikymas, smulkių defektų šalinimas.Vadovaujantis žalos atsiradimo metu galiojusios redakcijos Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 5.3, 6.1, 6.2 punktais, administratorius organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą), atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, priima sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, pagal kompetenciją kontroliuoja, kaip patalpų savininkai laikosi privalomųjų reikalavimų. Nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog būtent atsakovei teko pareiga periodiškai stebėti nuotekų vamzdyno būklę ir pastebėjus neatitikimus reikalavimams, inicijuoti susidariusių trūkumų šalinimą. Atsakovė atitinkamų savo pareigų iš esmės neginčijo, akcentuodama tinkamą jų vykdymą. Įvertinus į bylą pateiktų įrodymų visumą sutikti su tokia atsakovės pozicija nėra pagrindo dėl kelių priežasčių. Pirma, kaip minėta, atsakovės teismui teiktuose 2012 m. balandžio 26 d. ir 2013 m. birželio 13 d. apžiūros aktuose vertinant nuotekų sistemą formaliai tenurodoma, kad dėl ilgos eksploatacijos trukmės vamzdynai pažeisti korozijos, užsinešę, kad rekomenduojama susidėvėjusias vamzdyno dalis keisti naujomis bei stebėti tolimesnę būklę. Iš pastarosios nuorodos spręsti, kad buvo realiai tikrinama visų vamzdynų būklė, kad buvo fiksuojamos konkrečių pažeidimų vietos, nėra pagrindo. Pabrėžtina, jog byloje galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, patikrinimų faktui užfiksuoti į bylą liudytoju buvo iškviestas atsakovės darbuotojas T. R., kuris bendrovėje dirba nuo 2013 m. spalio mėn. ir tvirtino pats nedalyvavęs iki ginčo įvykio vykusiuose tikrinimuose, tuo tarpu prašymai apklausti kitus asmenis teismui nebuvo teikiami. Kartu akcentuotina, jog jokių įrodymų apie kitus periodinius patikrinimus į bylą pateikta nebuvo. Antra, kaip nurodė trečiasis asmuo, nuo pat to momento, kai ji įsigijo butą, iki ginčo įvykio per beveik dešimt metų į jos butą tikrinti vamzdžių būklės nei atsakovės atstovai, nei kiti asmenys niekada nebuvo atvykę, trečiasis asmuo negaudavo jokių pranešimų apie planuojamus atlikti patikrinimus. Kaip jokiais įrodymais nepagrįsta atsakovės gynybinė pozicija vertintinas argumentas, jog atsakovės atstovai periodiškai atvyksta apžiūrėti inžinerinių sistemų, tačiau gyventojus ne visada randa namuose. Iš vienos pusės, atsakovė net neįrodinėjo aplinkybės, jog faktiniai vamzdyno patikrinimai buvo atliekami kitų namo gyventojų butuose. Iš kitos pusės, vien gyventojo nebuvimas namuose nepaneigia administratoriaus pareigos vykdyti funkcijas. Administratorius tiek teikdamas gyventojams sąskaitas, tiek ir pranešimų forma ar kitomis komunikavimo priemonėmis turi galimybę susisiekti su patalpų savininkais ir suderinti su jais patikrų laiką. Nagrinėjamu atveju atsakovė net neįrodinėjo tokių pastangų fakto. Priešingai, liudytoju apklausiamas T. R. pripažino, jog administratoriaus skelbiami pranešimai namo gyventojams yra registruojami. Duomenų apie atitinkamo pranešimo buvimą ar užregistravimą nepateikimas teismui leidžia spręsti, jog tokių pranešimų nebuvo. Trečia, net ir laikantis atsakovės pozicijos, jog patikrinimai buvo atliekami, dėmesys atkreiptinas į tai, jog atsakovė, net ir užfiksavusi korozijos faktą ir akcentavusi būtinybę stebėti vamzdynų būklę bei keisti korozijos pažeistas dalis, neteikė įrodymų, kurie leistų spręsti, jog tokie prevenciniai veiksmai buvo atliekami. Atsakovės atstovas negalėjo įvardinti jokių duomenų apie kitus, nei byloje analizuojamas avarijos atvejis, administratoriaus ar jo pasitelktų rangovų veiksmus. Pastaruoju aspektu dar reikšmingesniu tampa pareigos tikrinti vamzdynų būklę butuose nevykdymas. Atsakovei užfiksavus, jog vamzdžių būklė nėra gera, ji turėjo pagrindą manyti, jog pažeidimai galimi įvairiose vamzdyno atkarpose, ir, elgdamasi rūpestingai, privalėjo organizuoti visos vamzdyno sistemos patikrinimą, kas, kaip minėta, nebuvo daroma. Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog buvo įgyvendinamos pačios atsakovės patikrinimo aktuose nurodytos priemonės, t.y. rengiami susirinkimai su gyventojais dėl vamzdžių keitimo planavimo ir finansavimo, užsakomi vamzdžių keitimo darbai. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad namo gyventojai buvo bent jau informuojami apie atsakovės užfiksuotą netinkamą vamzdžių būklę. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog atsakovė tinkamai nevykdė jai įstatyme numatytų pareigų, susijusių su vamzdyno būklės stebėsena ir avarinių situacijų prevencija, t.y. nesiėmė privalomų priemonių, kurias įvykdžius būtų buvęs užkirstas kelias žalos atsiradimui.Ginčydama savo kaltę dėl žalos atsiradimo atsakovė akcentuoja, jog trečiasis asmuo neteisėtai uždengė nuotekų vamzdyną apdailos elementais, kas, iš vienos pusės, apribojo atsakovės galimybes stebėti vamzdyno būklę, iš kitos pusės, galėjo prisidėti prie vamzdyno korozijos. Šie atsakovės argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu pripažino aplinkybę, jog darant patalpų apdailą vamzdynų angą dengusios durelės buvo pašalintos, anga uždengta faneros plokšte ir apkalta lentelėmis. Atsakovė nurodė, jog trečiasis asmuo pažeidė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. T-441 patvirtintų Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo taisyklių 8, 9.3, 9.6, 10.4 punktuose įtvirtintas patalpų savininkų pareigas. Pabrėžtina, jog taisyklių 8 punkte apibrėžiama sanitarinių įrenginių vietų keitimo tvarka yra nesusijusi su nagrinėjama byla (byloje nėra reikalavimo, susijusio su vamzdžių ar jų vietos keitimu). Taisyklių 9 punktas yra skirtas patalpų savininkų tarpusavio santykiams apibrėžti, numatytos pareigos, kurių tinkamas nevykdymas gali pažeisti kitų patalpų savininkų interesus. Nagrinėjamu atveju žala kitų patalpų savininkams nebuvo padaryta, todėl akivaizdu, jog atsakovės nurodyta norma taip pat nelaikytina reikšminga nagrinėjamai bylai. Be to, taisyklių 9.3 ir 9.6 punktuose nurodyta savininko pareiga pastebėjus gedimą ar įvykus avarijai apie tai pranešti atsakovei, įleisti avarinės tarnybos darbuotojus, kad jie galėtų imtis veiksmų avarijai likviduoti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, trečiasis asmuo atitinkamų veiksmų ir ėmėsi, tuo tarpu vertinti šią normą kaip įpareigojančią trečiąjį asmenį nuolat stebėti vamzdyno būklę (iš esmės vykdyti atsakovės funkcijas) nėra pagrindo. Priešinga išvada sukurtų teisinę padėtį, kai administratorius gali nevykdyti savo funkcijų, tikėdamasis su jų nevykdymu susijusias pasekmes perkelti patalpų savininkams. Nors taisyklių 10.4 punkte ir įtvirtintas draudimas užgriozdinti bendrojo naudojimo patalpas, taip pat prieigas prie butuose ir kitose patalpose esančios bendrosios inžinerinės įrangos valdymo vietų, savavališkai pertvarkyti bendrojo naudojimo patalpas ir inžinerinę įrangą, nagrinėjamu atveju inžinerinė įranga trečiojo asmens nebuvo pertvarkoma, atlikdama patalpos remontą trečiasis asmuo teapsunkino priėjimą prie nuotekų vamzdyno. Kartu pabrėžtina, jog siekiančiai nuginčyti savo kaltę atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog dėl žalos atsiradimo yra kalta buto savininkė, t.y. jog egzistuoja ne tik normatyvinių reikalavimų pažeidimas, bet ir priežastinis ryšys tarp trečiojo asmens veiksmų ir kilusios žalos, kas paneigtų ar apribotų atsakovės kaltę. Nagrinėjamu atveju atsakovė neteikė į bylą įrodymų, kurie leistų spręsti, jog pratekėjimą sąlygojo vamzdžio korozija, taip pat įrodymų, kurie leistų spręsti, jog korozija atsirado ar buvo didesnio masto būtent dėl trečiojo asmens atliktų remonto darbų. Tuo tarpu pareigos neapsunkinti pateikimo prie vamzdyno pažeidimas nagrinėjamu atveju nesusijęs priežastiniu ryšiu su žalos atsiradimu, kadangi, kaip minėta, atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog atsakovė vykdė savo pareigą prižiūrėti vamzdyno dalį, buvusią trečiojo asmens bute, tačiau jos galimybės buvo apribotos dėl trečiojo asmens nebendradarbiavimo ar vamzdynų uždengimo. Kaip teismo posėdžio metu nurodė trečiasis asmuo, apdailos lentelės buvo pašalinamos nesudėtingai, tuo tarpu faneros plokštės taip pat buvo išimtos atvykus avariją šalinusiems darbuotojams. Nurodyta aplinkybė atskleidžia trečiojo asmens bendradarbiavimą. Iš kitos pusės, kaip teismo posėdžio metu pripažino liudytojas, ne tik trečiojo asmens bute vamzdynas yra uždengtas analogišku būdu, tačiau net ir po avarijos atsakovė nenurodė besiėmusi kokių nors veiksmų, kuriais būtų aktyviai aiškinama patalpų savininkams apie neigiamas vamzdžių uždengimo pasekmes. Nurodytų aplinkybių visuma aptariamus atsakovės argumentus dėl trečiojo asmens kaltės leidžia vertinti kaip formalias prielaidas. Kartu nesutiktina ir su atsakovės argumentu, jog ieškovė nesiėmė aktyvių veiksmų įvykiui užfiksuoti ir įvertinti. Pabrėžtina, jog avarijos likvidavimo darbus atliko atsakovės ar jos pasitelkto subjekto darbuotojai, kurie pakeitė susidėvėjusią vamzdžio atkarpą. Nurodyta aplinkybė parodo, jog būtent atsakovė turėjo visas galimybes tiek įvertinti avarijos priežastis bei jas užfiksuoti, tiek ir užsitikrinti įrodymų buvimą ginčo atveju. Patenkinus pagrindinį ieškinio reikalavimą, remiantis CK 6.261 straipsniu, iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 proc. palūkanos, skaičiuojamos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Kaip matyti iš ieškinio priedų, pretenziją ieškovė dar 2014 m. gegužės 5 d. siuntė UAB „Mano būstas LT“, tuo tarpu sužinojusi, kad turtą administruoja atsakovė, į atsakovę kreipėsi 2015 m. rugsėjo 2-3 d. elektroniniais laiškais (kopijos pateiktos su ieškiniu, ginčo dėl to, jog atsakovei šie laiškai buvo įteikti, tarp šalių nėra), kuriais reiškiama pretenzija dėl žalos atsiradimo ir nustatytas terminas žalai atlyginti- iki 2015 m. rugsėjo 17 d. Ieškovei nustačius terminą prievolei įvykdyti, palūkanos skaičiuotinos nuo sekančios dienos po ieškovės nustatyto termino suėjimo. Kadangi ieškinys buvo pareikštas 2015 m. spalio 1 d., palūkanos skaičiuotinos už 13 dienų ir sudaro 0,60 Eur (280,66 Eur * 6 proc. / 365 *13). Ši suma ieškovei iš atsakovės priteistina. Likusi reikalavimo dėl palūkanų už laikotarpį iki ieškinio pareiškimo priteisimo dalis atmestina. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl taikytina CK 6.37 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Vadovaujantis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 281,26 Eur sumos už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 6 d. Ieškinį patenkinus iš dalies, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Buvo patenkinta 99,77 proc. ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinas visas už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis- 15 Eur. Ieškovė patyrė 70,08 Eur atstovavimo išlaidų, atsakovė- 157,30 Eur. Remiantis aukščiau nurodyta proporcija, ieškovei iš atsakovės priteistinas 69,91 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimas, atsakovei iš ieškovės- 0,36 Eur. Vadovaujantis ekonomiškumo principu priešpriešines sumas įskaičius tarpusavyje, ieškovei iš atsakovės priteistinas 69,55 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimas. Bendra priteistina bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma- 84,55 Eur (CPK 93 str.).Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neskirstytinos, nes jų suma mažesnė nei minimalus 3 Eur dydis.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės UAB „Būsto valda“, juridinio asmens kodas 132125543, 280,66 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimties eurų 66 ct) žalos atlyginimą, 0,60 Eur (60 ct) palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (281,26 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2015 m. spalio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 84,55 Eur (aštuoniasdešimt keturių eurų 55 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.