Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje A. V. (A. V.), a.k. (duomenys neskelbtini) gimes 1970-08-16 Vilniaus r., LR pilietis, lenkas, vidurinio išsilavinimo, vedes, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., teistas: 1) 1998-11-30 Vilniaus rajono apylinkes teismo pagal LR BK 214 str. l d. – laisves atemimu 1 metams 6 menesiams, taikant LR BK 49 str. 1 p. nuo neatliktos bausmes atleistas; 2) 2002-09-23 Vilniaus m. 3 apylinkes teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. – laisves atemimu 6 menesiams, konfiskuojant 100 Lt vertes turta; 3) 2002-10-17 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 272 str. 3 d. – laisves atemimu 6 metams 6 menesiams, konfiskuojant 2000 Lt vertes turta, 2003 07 29 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nuteistas pagal LR BK 180 str. 2 d. galutine bausme 4 metams laisves atemimo, turto konfiskavimas panaikintas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 129 str. 1 d. (2000 09 26 istatymo Nr. VIII-1968 red.) padarymu,

Aprašomoji dalis

nustate:

A. V. 2006-10-11, apie 10 val., V. F. priklausanciame bute, esanciame (duomenys neskelbtini) Traku r., K. S. pareiškus priekaišta A. V. del pastarojo netinkamo elgesio V. F. atžvilgiu, kilusio del to konflikto metu, tycia sudave rankomis ir kojomis K. S. penkis smugius i rankas, dešini kluba ir krutines sriti, padarydamas poodines kraujosruvas kairiame ir dešiniame dilbiuose, dešiniajame klube ir krutines dešineje puseje, o taip pat du smugius i abieju akiu sritis, padarydamas K. S. kraujosruva dešines akies vokuose ir kraujosruva kaires akies apatiniame voke su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenu dangalu virš kairio pusrutulio su smegenu suspaudimu, t.y. galvos sumušima, pasireiškusi kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenu dangalu virš kairio pusrutulio su smegenu suspaudimu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenu minkštaisiais dangalais abiejose kaktinese skiltyse pamatiniuose paviršiuose ir kaireje smilkinineje skiltyje, poliuje, kas komplikavosi galvos smegenu suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju smegenu dangalu, abipusiu plauciu uždegimu, t.y. sunku sveikatos sutrikdyma, nuo kurio nukentejusysis 2006-12-06 VšI Traku ligonineje mire, ir taip ji nužude.

Šiais savo veiksmais A. V. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 129 str. l d. (2000-09-26 istatymo Nr. VIII-1968 red.).

A. V. kalte del K. S. nužudymo yra pilnai irodyta iš dalies jo paties bei liudytoju V. F., C. L., R. J., E. N., R. L. parodymais, specialistu išvadomis bei kitais byloje surinktais irodymais.

Apklaustas kaltinamuoju A. V. kaltu prisipažino iš dalies ir parode, kad jis kartu su V. F. gyvena viename dvieju kambariu bute. 2006-10-10 pirmadienio ryta jis buvo savo kambaryje, o kitame kambaryje jo kaimynas V. F. gere su dviem iš matymo pažistamais (duomenys neskelbtini) gyventojais (vienas ju buvo K. S.). Kai jie užejo i jo kambari pakviesti kartu išgerti, pastaruosius jis išvare. Jie ir toliau vartojo alkoholi ir garsiai klausesi muzikos. Kaltinamajam užejus pas juos išsiaiškinti, K. S. jam pagrasino, norejo smogti kumšciu, bet kaltinamasis ji nuo saves atstume. Neneigia, kad K. S. pastume iš pradžiu koridoriuje, po to kambaryje. Kai K. S. pastume koridoriuje, pastarasis nenukrito, nuejo i kambari ir nukrito ten. Iš pradžiu K. S. pastume koridoriuje, paskui V. F. kambaryje, noredamas išeiti iš kambario. Smugius K. S. sudave prieš tai, kai K. S. stovejo ir bande dar karta jam suduoti. Gulincio K. S. jis nemuše, kojomis nesparde. Neneigia, kad besigindamas K. S. sudave kumšciu du kartus i veida ir du kartus pastume. Kai smugiavo K. S. i galva, viena karta pataike i aki. Tvirtina, kad daugiau prieš K. S. nesmurtavo. Konflikto metu K. S. buvo labai girtas, tuo tarpu jis buvo blaivas. Nenorejo K. S. užmušti, o tik gynesi nuo agresyviu pastarojo veiksmu. Kita diena po konflikto jam pradejo grasinti susidorojimu. Taip pat lankesi pas V. S., jiedu pasikalbejo. Pareikštus L. P., I. S. ir Valstybines ligoniu kasos ieškinius pripažista. Del prieštaravimu parodymuose teisiamasis parode, kad nors ikiteisminio tyrimo parodymuose užrašyta, kad su V. F. jis susistumde koridoriuje, o po to nuejo i V. F. kambari, kur teisiamasis taip pat stume jam norejusi smugiuoti K. S., po ko šis pargriuvo ant sofos, taciau atsistojo ir vel norejo jam suduoti, todel jis vel K. S. atstume ir šikart pastarasis nugriuvo ant grindu, jis visgi pasilieka prie teisiamajame posedyje duotu parodymu (t. 2, b.l. 126-128).

Ikiteisminio tyrimo metu A. V. dave parodymus, kurie skiriasi nuo parodymu duotu teisme (parodymai teisme perskaityti vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d.). Apklausiamas 2010-07-04 A. V. kaltu neprisipažino, tvirtindamas, kad V. F. bei jo draugu atžvilgiu niekada nesmurtavo (t. 2, b.l. 5-7). 2010-07-05 vykusios apklausos metu A. V. kaltu prisipažino iš dalies ir parode, kad muštyniu metu kelis kartus rankomis sudave K. S. i veida, gindamasis nuo pastarojo užpuolimo. Konfliktas su K. S. truko pora minuciu, todel muštynes ivyko, nes jis nespejo išeiti iš kambario (t. 2, b.l. 11). 2010-07-20 vykusios apklausos metu A. V. papildomai parode, kad 2006-10-10, apie 9-10 val., budamas pas save kambaryje jis išgirdo, kad kaimyniniame kambaryje, kur gyveno V. F., vel triukšmauja ir garsiai leidžia muzika. Pas juos su V. F. bendras koridorius ir ju abieju durys i kambarius buvo atidarytos. V. F. iš savo kambario ji pakviete kartu išgerti. Kai jis atsisake, V. F. pradejo ji provokuoti. Tuomet jis užejo i V. F. kambari ir papraše patildyti muzika, netriukšmauti. Išeidamas iš V. F. kambario, jis pastume paskui ji einanti V. F. atgal i pastarojo kambari. Negali pasakyti, ar V. F. nukrito. Tuomet nuo sofos atsikele K. S., kuris norejo jam suduoti, taciau jo smugio išvenge. Kai K. S. pastume rankomis, šis nukrito ant žemes, jam atrodo, kad girdejo, kaip K. S. krisdamas susitrenke galva i radiatoriu. Mano, kad V. F. iš buto išbego, o du vyriškiai pasiliko. Viena iš vaikinu, mažesnio ugio, jis išstume iš kambario i koridoriu, o K. S. pasiliko kambaryje. Tarp jo ir K. S. ivyko muštynes, K. S. jam viena karta ranka sudave i pilva, o pastaraji jis dar karta pastume ant sofos. Tvirtina, kad gulincio K. S. jis nemuše. Kadangi K. S. buvo labai girtas, pasiliko guleti ant sofos, o tuo tarpu teisiamasis nuejo i savo kambari (t. 2, b.l. 19-20). 2010-07-21 apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teiseja, itariamasis A. V. parode, kad V. F. su draugais gere ir garsiai klausesi muzikos, todel kai jis papraše uždaryti duris, vyrai pradejo jam grasinti, o V. F. norejo užeiti pas ji. Jie susistumde koridoriuje, o po to nuejo i V. F. buta, kur jis taip pat stume jam norejusi smugiuoti K. S.. Pastarasis nukrito ant sofos, taciau atsistojo ir vel norejo jam suduoti, taciau jis vel ji atstume. Šikart K. S. nukrito ant grindu. Tuo metu V. F. išbego iš buto, o treciajam vyrui jis, t.y. A. V., liepe eiti namo. Jis mate, kad K. S. atsikele ir atsisedo ant sofos. Po to jis iš savo buto išejo, nes turejo reikalu. K. S. kojomis nesparde, o rankomis sudave tik 2 smugius i veida, besigindamas nuo jo užpuolimo ir 2 kartus pastume (t. 2, b. 1. 25-30).

2006-10-27 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 6514/06 (01) nurodoma, kad K. S. galimai 2006-10-11 mažiausiai 8-iais trauminiais poveikiais (iš ju mažiausiai du - i veida) padarytos poodines kraujosruvos veide, krutineje, rankose, kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenu dangalu virš kairiojo pusrutulio su smegenu suspaudimu, veikiant kietais bukais daiktais, kas del kraujo išlajos vertintina sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. 1. 18).

2006-11-09 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 6726/06 (01) nurodoma, kad neatmetama galimybe, jog po patirtos galvos traumos K. S. galejo savarankiškai judeti nuo keliu iki keliolikos valandu. Galvos trauma galejo gautis nuo smugiu rankomis ir kojomis (t. 1, b. 1. 21).

2006-12-07 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 3671/06 (01) nurodoma, kad K. S. mire nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenu dangalu kairiajame pusrutulyje, kraujo išsiliejimu po galvos smegenu minkštaisiais dangalais abejose kaktinese skiltyse pamatiniuose paviršiuose ir kaireje smilkinineje skiltyje, poliuje. Tai komplikavosi galvos smegenu suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju smegenu dangalu, abipusiu plauciu uždegimu. Mirtis ivyko 2006-12-06, 06.30 val. (t. 1, b. 1. 24-28).

2007-09-25 – 2007-10-16 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. KM 81/07 (01) nurodoma, kad K. S. padaryti šie sužalojimai: 1) galvos sumušimas, pasireiškes kraujosruva dešines akies vokuose, kraujosruva kaires akies apatiniame voke, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenu dangalu kairiojo pusrutulio paviršiuje. Šie sužalojimai buvo K. S. mirties priežastimi, kadangi mirtis ivyko nuo galvos smegenu suspaudimo, prisidejus plauciu uždegimui. Kraujosruvos abeju akiu vokuose galejo buti padarytos suduodant i akiu sritis kietais bukais daiktais, pvz., rankomis ar kojomis, ir yra sietinos su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenu dangalu, todel šios kraujosruvos vertinamos sunkiu sveikatos sutrikdymu; 2) poodines kraujosruvos krutines dešineje, dešinio klubo srityje, kairiajame dilbyje, dvi poodines kraujosruvos dešiniajame dilbyje galejo buti padarytos suduodant i šias sritis kietais bukais daiktais, pvz., rankomis ar kojomis. Tiek kartu, tiek atskirai, jos ivertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu; 3) poodines kraujosruvos abiejuose žastuose paaiškinamos šiu sriciu suspaudimu ribotais paviršiais, pvz., pirštu galais ir vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Visi sužalojimai galejo buti padaryti aplinkybese nurodytu metu, 2006-10-11. Sužalojimu, del savo pobudžio ir lokalizacijos budingu griuvimui ar atsitrenkimui i kietus bukus paviršius, K. S. nenustatyta. K. S. galejo buti suduoti septyni smugiai: du i abieju akiu sritis, vienas i krutine, vienas i dešini kluba, vienas i kairiji dilbi ir du i dešini dilbi. Duomenu, rodanciu, kad K. S. mirties priežasciai turejo itakos galvos trauma, patirta iki jo paguldymo i stacionara 2006-02-17, nera. Po stocianarinio bei ambulatorinio gydymo nukentejusiojo bukle buvo patenkinama, galvos smegenu kontuziniai židiniai buvo sugije. Mirti sukeles 2006-10-11 padarytas galvos smegenu sužalojimas buvo umines eigos, turejo kita pobudi bei lokalizacija, negu prieš daugiau kaip septynis menesius patirta galvos trauma (t 1., b. 1. 37-46).

Nukentejusioji D. J. parode, kad 2006 m. spalio men. ji sužinojo, jog jos tevas K. S. yra sumuštas ir gydomas ligonineje. Ji nuolat lanke teva ligonineje. Tevui mirus, ji rupinosi tevo laidotuvemis, taciau ieškinio nereiškia (t. 2, b. 1.128-128).

Nukentejusiosios civilines ieškoves L. P. ir I. S. parode, kad joms iš tevo K. S. buvo priteisti alimentai. Tevui mirus nuo sumušimo, joms padaryta materialine žala, nes nebuvo sumoketi alimentai. Iki tevo žuties visa laika su tevu bendravo, kiek jis galejo, tiek prisidejo prie dukteru išlaikymo. Duodavo joms pinigu, taip pat atnešdavo dovanu. Ju prašomos priteisti sumos susidare per visus tuos metus, kiek tevas nemokejo alimentu. Tevas visa laika sakydavo, kad isiskolinima padengs (t. 2, b.l. 129, 130).

Liudytojas V. F. (liudytojas mires, parodymai teisme perskaityti vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 1 p., 4 d.) parode, kad su savo kaimynu iš 515 buto vardu „Saška“ (A. V.) jis nebendrauja del pastarojo agresyvumo ir konfliktiškumo. 2006-10-11, apie 10-11 val., prie savo namo jis sutiko K. S. ir C. L., su kuriais susitare išgerti degtines jo bute. C. L. išejo i parduotuve pirkti degtines. Buto durys buvo pridarytos ir staiga i kambari užejo A. V., kuris pradejo šaukti, kad jis vedžioja pašalinius asmenis. I tai K. S. jam atsake, kad cia ne jo reikalas, nes ne pas ji atejo. Tuomet A. V. priejo prie K. S., pastume ji ir šis nugriuvo ant sofos. Po to A. V. pradejo mušti K. S., jis mate suduotus 2 smugius kumšciu i galva, taciau kiek smugiu sudave A. V. nurodyti negali, nes iš kambario pabego i kiema. Maždaug po 5 min. pirmas i lauka išejo C. L., po to - K. S.. Jis mate pastarojo ištinusias akis. K. S. nieko nepasakojo, o C. L. sake, kad A. V. muše K. S. rankomis ir kojomis. Po to K. S. nuejo pas savo sugyventine Marija. Kita diena ar po keliu dienu, tiksliai neprisimena, jis sutiko K. S. sugyventine, iš kurios sužinojo, kad atejes pas ja K. S. pasijuto blogai ir ji iškviete greitaja medicinos pagalba, po ko medikai K. S. išveže i Traku ligonine, o po to - i Vilniu. Ji taip pat pasake, kad K. S. bukle yra sunki ir jis yra reanimacijoje. A. V. jis po ivykio nemate, nes šis dingo (t. 1, b. 1. 96, 97,103).

Savo parodymus liudytojas patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. 1. 98-101).

Liudytojas C. L. parode, kad viena ryta (datos neprisimena) jis su K. S. buvo pas M. T., kuomet atejes V. F. papraše nueiti pas ji namo ir pakalbeti su kaimynu „Aleksandru“, kad šis nustotu prie jo (V. F.) kabinetis ir neterorizuotu. Sake, kad duos pinigu buteliui nusipirkti. K. S. sutiko, ji (C. L.) pasiunte i parduotuve. K. S. ir V. F. nuejo i esanti kitoje laiptineje pastarojo buta, o jis - i parduotuve pirkti degtines. Atejes pas V. F., pamate kambaryje kalbancius K. S. ir V. F. kaimyna vardu „Saška“ (A. V.). Pastarieji jau konfliktavo. Jam tik užejus i kambari A. V. prie jo pribego, pastume i krutine ir jis per slenksti nugriuvo i koridoriu. Tuo metu V. F. pradejo šaukti, A. V. norejo kažkam skambinti, vaikšciojo iš kambario i kambari. Tuomet K. S. kažka pasake rusiškai A. V., šis tuoj pat prišoko prie K. S., pargriove ji ant sofos ir tris kartus kumšciu smugiavo jam i galva. Tai pamates V. F. išsigando ir iš karto pabego iš savo buto. K. S. atsikele nuo sofos, norejo išeiti, taciau A. V. ji pastume ir K. S. nugriuvo prie stalo ir fotelio, galimai galva trenkesi i stala. Po to A. V. tris kartus koja spyre kniubsciam sedinciam K. S. i galva. Jis (C. L.) norejo pakelti K. S. nuo grindu, taciau A. V. ji atstume, o jam papriekaištavus, kodel taip elgiasi su K. S., kuriam neseniai buvo daryta galvos operacija, A. V. paeme ji už striukes, išsivede i laiptine ir nustume nuo laiptu, sakydamas, kad daugiau jo nematytu. Išejes i lauka, jis trumpai pakalbejo su V. F. bei priejusia M. T.. M. T. pakviete užeiti pas ja, jie užejo, išgere buteli. Ta diena K. S. daugiau nemate, o kita diena K. S. susitiko pas kaimyna išgerinejanti. K. S. veidas buvo visiškai ištines ir jis vos galejo pramerkti akis, ant kuriu buvo melynes. K. S. skundesi, kad jam labai skauda galva, todel papraše nuvesti ji pas M. T.. Jis palydejo ji iki M. T. buto, o jau ten K. S. pasidare bloga, nebesiorientavo aplinkoje. Jis (C. L.) M. T. pasiule iškviesti greitaja medicinos pagalba, ka ši ir padare. Paaiškino, kad kai A. V. muše K. S., pastarasis jo atžvilgiu nesmurtavo, net nespejo pavartoti fizini smurta. A. V. iki ivykio nepažinojo ir su juo nebendravo (t. 2, b.l. 163-164).

Teisme, vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., perskaityti liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas C. L. parode, kad viena ryta, datos neprisimena, jis su K. S. buvo pas M. T., kuomet atejes V. F. papraše nueiti pas ji namo ir pakalbeti su kaimynu „Aleksandru“, kad šis nustotu prie jo (V. F.) kabintis ir neterorizuotu. K. S. ir V. F. nuejo i esanti kitoje laiptineje pastarojo buta, o jis - i parduotuve pirkti degtines. Maždaug po pusvalandžio atejes pas V. F., pamate kambaryje kalbancius K. S. ir V. F. kaimyna vardu „Saška“ (A. V.). Jam tik užejus i kambari A. V. prie jo pribego, pastume i krutine ir jis nugriuvo koridoriuje. Tuo metu V. F. pradejo šaukti, A. V. norejo kažkam skambinti, o K. S. kažka pasake rusiškai A. V., po ko šis tuoj pat prišoko prie K. S., pargriove ji ant sofos ir tris kartus kumšciu smugiavo jam i galva. Tai pamates V. F. iš karto pabego. K. S. atsikele nuo sofos, taciau A. V. paeme jam už kaklo, pastume ir K. S. nugriuvo ant kilimo, galva trenkesi i prie sienos stovinti kresla, o A. V. tris kartus koja spyre gulinciam K. S. i galva. Jis (C. L.) norejo pakelti K. S. nuo grindu, taciau A. V. ji atstume, o jam papriekaištavus, kodel taip elgiasi su K. S., kuriam neseniai buvo daryta galvos operacija, A. V. paeme ji už striukes ir nustume nuo laiptu, sakydamas, kad daugiau jo nematytu. Išejes i lauka, jis trumpai pakalbejo su V. F. bei priejusia M. T. ir išejo. Ta diena K. S. daugiau nemate, o kita diena M. T. bute pamate K. S., kurio veidas buvo visiškai ištines ir jis vos galejo pramerkti akis, ant kuriu buvo melynes. K. S. skundesi, kad jam labai skauda galva ir nuejes i kita kambari prigule. Po kiek laiko K. S. pasidare bloga, jis nebesiorientavo aplinkoje, jam prasidejo haliucinacijos. Kas iškviete grietosios medicinos pagalba, pasakyti negali. Po kiek laiko nuejusi pasitikti greitosios, M. T. grižo ir pasake jiems neišeiti iš kambario, nes atejo „Saška“ (A. V.). Jie su V. F. užsidare kambaryje ir sedejo iki kol greitoji neišveže K. S. i ligonine (t. 1, b. 1. 104-105, 150-155).

Savo parodymus C. L. patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. 1. 107-108).

Liudytoja R. L. parode, kad 2006-10-11, apie 17.30 val., grižusi iš darbo namo, rado bute buvusi vyra C. L. ir kaimyna V. F. iš 514 buto, kuris papasakojo, kad ryte, apie 12.00 val., jo bute kaimynas „Aleksandras“ sumuše K. S.. V. F. jau buvo išgeres, todel neminejo, del ko konkreciai sumuše. Ta vakara V. F. jos papraše pernakvoti, nes bijojo to kaimyno. Kita diena grižusi vakare iš darbo, sužinojo, kad K. S. išveže i Traku ligonine. Iš vyro kalbu žino, kad jis buvo užejes pas V. F., kur jau buvo K. S. ir A. V., pastarieji pradejo aiškintis santykius, po to muštis. Taip pat jai žinoma, kad A. V. pastoviai kabinejosi prie V. F. ir šis papraše, kad K. S. pasikalbetu su A. V.. V. F. iki K. S. sumušimo apie 3 metus negere, nes buvo užsikodaves. Tik po ivykio vel pradejo gerti (t. 1, b.l. 165).

Liudytoja R. J. parode, kad 2006-10-11, apie 12 val., pas ja namo atejo buves sugyventinis K. S.. Matesi, kad jis sumuštas, negalejo pramerkti akiu, aplink jas buvo dideles melynes, kraujo ji nemate. Klause, kas jam nutiko, taciau jis pasake, kad nieko tokio, neva nugriuvo. Ji siule nuvežti K. S. i ligonine, taciau jis atsisake, tik atsigule pamiegoti. Neužilgo i jos buta atejo jai nepažistamas, nematytas ir neprisistates vyriškis (kaip paaiškejo teisiamasis A. V.), kuris teiravosi, ar pas ja yra K. S.. Iš ju pokalbio ji suprato, kad vyriškis siule K. S. susitaikyti, kartu išgerti ir siule pinigu, taciau K. S. atsisake. A. V. tiesiog atsipraše, dave telefono numeri ir išejo. Del ivykio aplinkybiu ji nieko nežino, apie tai nepažistamasis (kaip paaiškejo A. V.) su K. S. nekalbejo. Kita diena, ar po keliu dienu ji sužinojo, kad K. S. išvežtas i ligonine. Patvirtino, kad girdejo visa ju pokalbi. Taip pat paaiškino, kad su K. S. draugavo apie 3 metus, po galvos traumos (iki šio ivykio) jokiu pasekmiu K. S. nejaute, jis buvo pilnai išgydytas (t. 2, b.l. 131).

Asmens parodymo atpažinti metu liudytoja R. J. atpažino A. V., kaip asmeni, kuris 2006-10-11 buvo atejes i jos buta ir kalbejosi su K. S. (t. 2, b. 1. 119-120).

Liudytoja E. N. parode, kad 2006 metais dirbo Traku greitosios medicinos pagalbos felcere ir to ivykio, kada su sumušta galva K. S. buvo pristatytas i ligonine, ji visiškai neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu surašytas apklausos protokolas pasirašytas jos ranka, patvirtina tai, kas parašyta protokole. Ikiteisminio tyrimo metu E. N. parode (parodymai teisme perskaityti vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d.), kad 2006-10-12 ji dirbo Traku Greitosios medicinos pagalbos stotyje. Apie 16.10 val., Traku GMP stotyje buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), randasi sumuštas K. S., kuriam skauda galva ir paakiuose yra melynes. Nuvykus nurodytu adresu prie namo juos pasitiko moteris, kuri palydejo i buta. Bute ant sofos sedejo K. S., kurio paakiuose buvo kraujosruvos. Jis paaiškino, kad prieš diena buvo sumuštas, taciau i medikus nesikreipe, galvodamas, kad galvos skausmas praeis (t. 1, b. 1. 127-128).

Teismas, vertindamas byloje surinktu ir ištirtu irodymu visuma, daro išvada, kad kaltinamojo A. V. nusikalstama veika irodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 1 d. (2000 09 26 istatymo Nr. VIII-1968 red.).

Taigi byloje nustatyta, kad A. V., asmeninio konflikto su K. S. metu, sudave K. S. smugius rankomis ir kojomis i galva ir kitas kuno vietas, tokiu budu padarydamas kuno sužalojimus galvoje, nuo kuriu K. S. ligonineje mire. Tokia išvada padaryta remiantis 2007-09-25 – 2007-10-16 teismo medicinos specialisto išvada Nr. KM 81/07 (01), kuri patikslina anksciau ikiteisminio tyrimo metu atliktas specialistu išvadas, ir kurioje nurodoma, kad galvos sumušimas, pasireiškes kraujosruva dešines akies vokuose, kraujosruva kaires akies apatiniame voke, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenu dangalu kairiojo pusrutulio paviršiuje, buvo K. S. mirties priežastimi. Konstatuota, kad kraujosruvos abieju akiu vokuose galejo buti padarytos suduodant du smugius i akiu sritis kietais bukais daiktais, pvz., rankomis ar kojomis, ir yra sietinos su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenu dangalu. Kaip matyti iš kaltinamojo A. V. parodymu, jis negincija, kad du kartus kumšciu smoge K. S. i galvos sriti, pataikydamas i aki, taciau neigia toliau ji mušes, teigdamas, kad K. S. iš viso sudave tik du smugius ir du kartus pastume, gindamasis nuo agresyviu nukentejusiojo veiksmu. Teismas remiasi kaltinamojo parodymais toje dalyje, kur jis parode, kad du kartus kumšciu smoge K. S. i veida, nes jie atitinka faktines bylos aplinkybes bei sutampa su liudytojo V. F. ir iš dalies liudytojo C. L. parodymais apie K. S. sužalojimo mechanizma, taciau kaltinamojo parodymai, jog kiti teismo medicinos ekspertu nustatyti sužalojimai galejo atsirasti K. S. griuvant, vertinami kritiškai ir atmetami. Ši aplinkybe objektyviai paneigta aukšciau minetoje specialisto išvadoje Nr. KM 81/07 (01), kurioje kategoriškai nurodoma, kad sužalojimu, del savo pobudžio ir lokalizacijos budingu griuvimui ar atsitrenkimui i kietus bukus paviršius, K. S. nenustatyta. Kaip konstatuota eksperto, K. S. galejo buti suduoti septyni smugiai: du i abieju akiu sritis, vienas i krutine, vienas i dešini kluba, vienas i kairiji dilbi ir du i dešini dilbi. Todel A. V. parodymai, kur jis neigia K. S. sudaves daugiau nei du smugius, vertintini kaip jo pasirinktas gynybos budas, siekiant sušvelninti savo teisine padeti ar išvengti baudžiamosios atsakomybes.

Tuo paciu pažymetina, kad K. S. nustatyti sužalojimai, savo pobudžiu ir ju lokalizacija leidžia pagristai vadovautis liudytojo C. L. nurodyta konflikto eiga, t.y. po to, kai buvo suduoti 2 smugiai i veida, o tai pamates V. F. išsigando ir iš karto pabego iš savo buto, del ko pastarasis nemate kas vyko toliau, K. S. atsikele nuo sofos, norejo išeiti, taciau A. V. ji pastume ir K. S. nugriuvo prie stalo. Po to A. V. 2 kartus koja spyre kniubsciam sedinciam K. S. i viršutine kuno dali (krutine arba dešini kluba, kairiji ar dešini dilbius). Nors ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas parode, jog mate, kaip A. V. pastume K. S. ir pastarasis griudamas galva trenkesi i prie sienos stovinti kresla, o teisme paaiškino, kad griudamas K. S. galejo atsitrenkti i stala, teismo vertinimu, ši aplinkybe neduoda pagrindo abejoti C. L. parodymais kitoje dalyje, atkreipiant demesi i tai, kad jie atitinka objektyviai nustatytas bylos aplinkybes. Kadangi liudytojas C. L. viso konflikto nemate, nes pastarasis po K. S. suduotu smugiu koja iš buto buvo išstumtas paties A. V., darytina išvada, kad teismo eksperto nustatyti likusieji K. S. sužalojimai buvo padaryti butent tada, kai iš buto pasišalino liudytojas C. L..

Atmetami kaip deklaratyvus kaltinamojo teiginiai, kad jis tik gynesi del agresyvaus K. S. elgesio, nes priešingai nei kad nurodo A. V., tiesioginiai konflikta mate liudytojai C. L. ir V. F. nuo pirmos apklausos vienodai aiškino, jog K. S. A. V. atžvilgiu nesmurtavo, jis net nespejo apsiginti nuo staigaus A. V. užpuolimo. Abejoti tokiais liudytoju parodymais teismui nera pagrindo.

Padarydamas K. S. sužalojimus, kuriu pasekoje jis mire, kaltinamasis veike netiesiogine tycia, t.y. suduodamas kumšciu du smugius nukentejusiajam i galva, kas yra gyvybiškai svarbus žmogaus organas suvoke, jog tokiais savo veiksmais gali atimti K. S. gyvybe ir nors tokiu pasekmiu nesieke, taciau samoningai leido joms atsirasti. Tycios turini parodo šios aplinkybes: nužudytajam buvo suduotas ne vienas smugis, suduota du kartus i veida, kiti smugiai suduoti ne tik rankomis, bet galimai ir kojomis. Tarp kaltininko padarytos veikos – suduotu smugiu ir atsiradusiu padariniu (K. S. mirties) yra priežastinis ryšys.

Skiriant bausme, teismas atsižvelgia i padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybe, atsakomybe lengvinancias ir sunkinancias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nera. Pagrindžiant tokia išvada, pažymetina, kad atsakomybe lengvinanti aplinkybe, jog kaltininkas prisipažista padares nusikaltima ir nuoširdžiai gailisi, apibudina nusikalstamos veikos subjekta ir rodo jo požiuri bei dorovines nuostatas. Nuoširdus gailejimasis pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi del padarytu veiksmu ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybe negali buti nustatoma tik pagal bendrus pareiškimus del kaltes pripažinimo. Pažymetina, kad kaip nustatyta byloje, nužudytajam buvo suduotas ne vienas smugis i veida ir kitas kuno vietas, kaip nurodo kaltinamasis, o daugiau, nes tik dvieju smugiu pasekoje pas nužudytaji negalejo atsirasti tokia visuma sužalojimu kune, kokie yra konstatuoti specialistu išvadose. Tokia kaltinamojo pozicija, t.y. akivaizdus realiai suduotu smugiu nepripažinimas parodo, jog kaltinamasis nepripažista esminiu nusikalstamos veikos aplinkybiu, taigi atsakomybe lengvinancios aplinkybes, numatytos LR BK 59 str. 1 d. 2 p., nera. Kaltinamojo atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu taip pat nera.

Kaltinamasis A. V. anksciau teistas, paskutiniu nuosprendžiu už sunku nusikaltima. Nusikalstama veika, už kuria teisiamas šiuo nuosprendžiu A. V. padare teistumui neišnykus. Padarytas nusikaltimas yra labai sunkus, sukeles ypatinga žala visuomenei ir nepataisomus padarinius – atimta žmogaus gyvybe. Nusikaltimas tycinis, baigtas. Kaip jau mineta, atsakomybe lengvinanciu ar atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu byloje nera, civilinius ieškinius, t. y. savo veika padaryta žala, kaltininkas pripažista, skirtina šiek tiek žemesne nei sankcijoje numatytas laisves atemimo bausmes vidurkis bausme.

Nukentejusioji L. P. pareiške civilini ieškini 9488,33 Lt turtinei žalai atlyginti, o nukentejusioji I. S. – 7180 Lt turtinei žalai atlyginti (t. 1, b.l. 79, 83, 89, 93). Kaip matyti iš nukentejusiosios L. P. ir I. S. paaiškinimu, ju tevui K. S. buvo priteista kas menesi moketi alimentus, todel 9488,33 Lt ir 7180 Lt sumos susidare per visus tuos metus, kiek jis nemokejo alimentu. Tai patvirtina antstoliu pateiktos pažymos (t. 1, b.l. 82, 91). Šios sumos pilnai priteistinos iš kaltinamojo.

Civilinis ieškovas – Valstybine ligoniu kasa nagrinejant byla teisme pareiške patikslinta civilini ieškini 15817,92 Lt sumai turtinei žalai atlyginti: prašoma priteisti visas ligonio K. S. gydymo išlaidas (t. 2, b.l. 154-155). Kadangi šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad tyciniais A. V. veiksmais nukentejusiajam buvo padarytas galvos sumušimas, pasireiškes kraujosruva dešines akies vokuose, kraujosruva kaires akies apatiniame voke, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenu dangalu kairiojo pusrutulio paviršiuje. Šie sužalojimai buvo K. S. mirties priežastimi, kadangi mirtis ivyko nuo galvos smegenu suspaudimo, prisidejus plauciu uždegimui. Kaip matyti iš specialisto išvados Nr. KM 81/07 (01), del ivykio metu patirtu sužalojimu, 2006-10-12, apie 19.05 val., K. S. buvo pristatytas i Traku ligonine ir ta pacia diena buvo nuvežtas i Vilniaus greitosios pagalbos ligonine, kur iki 2006-11-08 buvo gydomas reanimacijos ir neurochirurgijos skyriuose, o nuo 2006-11-08 pervežtas gydymui i Traku ligonine, kur 2006-12-06 mire. Ligoniui VGPL atlikta KT – umi kairiojo galvos smegenu pusrutulio sundurine hematoma su viduriniu strukturu dislokacija i dešine, smegenu edema. 2006-10-12 atlikta kaires puses osteoplastine kraniotomija (operacija), 2006-10-16 atlikta rekraniotomija del pooperacines hematomos, kaulas negražintas, 2006-10-18 traceostomija. Tokiu budu matyti, kad del patirtu sužalojimu nukentejusiajam buvo taikytas brangus ir intensyvus gydymas. Kaip nurodoma ieškinyje, nukentejusiajam buvo suteikta stacionarine sveikatos priežiuros paslauga: kodas S06.9 (chirurgas), kodas T90.5 (vegetaciniu ligoniu slauga ir palaikomasis gydymas - 2 kartus), S06.7 (neurochirurgija IIIC (1grupes paslauga) – 2 kartus; reanimacija III (1 grupes paslauga)) ir prašoma priteisti šias gydymo išlaidas (t. 2, b.l. 156-157). Konstatuotina, kad šios gydymo išlaidos susidare del nukentejusiajam 2006-10-11 padarytu sužalojimu, todel civilinio ieškovo – Valstybines ligoniu kasos ieškinys tenkinamas pilnai, priteisiant iš A. V. visas K. S. gydymo išlaidas, susidariusias del jo kaltes, t.y. viso iš kaltininko priteisiant Valstybinei ligoniu kasai 15817,92 Lt.

Daiktu, reikšmingu bylos tyrimui ir nagrinejimui klausimas, sprendžiamas, sutinkamai su LR BPK 93 str. reikalavimais.

Rezoliucinė dalis

nusprende:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta LR Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 dalyje (2000 09 26 istatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir nuteisti ji 9 (devyneriems) metams laisves atemimo, bausme atliekant pataisos namuose.

I bausmes laika vadovaujantis LR BK 66 str., iskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suemimo) laika nuo 2010-07-03 iki 2010-12-17.

Bausmes pradžia skaiciuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2010-12 17.

Kardomaja priemone suemima iki nuosprendžio isiteisejimo palikti nepakeista.

Priteisti iš A. V. L. P. naudai 9488,33 Lt turtines žalos atlyginimo, nukentejusiosios I. S. naudai – 7180 Lt turtines žalos atlyginimo.

Priteisti iš A. V. 15817,92 Lt Valstybines ligoniu kasos naudai.

Daiktus, turincius reikšmes bylai – K. S. drabužius ir laikrodi, laikomus Traku rajono PK, nesant prašymu šiuos daiktus gražinti, nuosprendžiui isiteisejus, - sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienu nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo iteikimo dienos, gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teisma.