Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-07-19 · Baudžiamoji byla Nr. T-1272-946/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-19
Bylos Nr.
T-1272-946/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Nuteistasis
R. G.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-1272-948/2019
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.16 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. liepos 19 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2019 m. gegužės 30 d. teikimą dėl nuteistojo R. G. (R. G.) perkėlimo iš kalėjimo rėžimo į pataisos namus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktus, 180 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 ir 2 dalis, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 ir 2 dalis, 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktus, 180 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 ir 2 dalis laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Nuosprendis įsiteisėjo 2008 m. liepos 9 d.

R. G. bausmės atlikimo pradžia – 2007 m. birželio 12 d.

Šalies argumentai

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 165 straipsnio 1 dalimi, teikimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus dėl nuteistojo R. G. perkėlimo iš kalėjimo rėžimo į pataisos namus tolimesniam bausmės atlikimui.

Teikime nurodoma, jog nuteistasis su administracijos darbuotojais stengiasi bendrauti mandagiai, vengiantis konfliktinių situacijų, tačiau nepalankiose situacijose gali būti konfliktiškas, nors stengiasi valdyti savo jausmus ir emocijas. Tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais –normalūs. Tikina, kad kriminalinės subkultūros apraiškų netoleruoja ir jų nesilaiko, bet pripažįsta, kad nusikalstamo pasaulio subkultūra egzistuoja. Socialinius ryšius su artimaisiais palaiko skambindamas telefonu, susirašydamas laiškais. Buityje nuteistasis pakankamai tvarkingas. Laisvalaikiu mėgsta skaityti knygas, žiūrėti televiziją. Stebi visuomenėje vykstančius procesus, skaito periodinę spaudą. Išsilavinimas – pagrindinis. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo renginiuose (žaidžia stalo tenisą, šaškėmis, šachmatais, domino), taip pat dalyvauja įvairiuose kūrybinių darbų konkursuose. Bausmės atlikimo laikotarpiu du kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, tačiau nuobaudos nebuvo skirtos, keturis kartus paskatintas. Turto valdymo skyriaus duomenimis pataisos įstaiga nuteistojo R. G. vardu yra gavusi vykdomuosius raštus 7182,60 Eur sumai. Nuteistasis nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti, įskaitas, taip pat nėra įtraukas į asmenų, kurių priežiūra sustiprinta, sąrašą. Nuteistasis atsisakė dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos įvertinime.

Atsiliepimas

Prokurorė atsiliepime prieštaravo nuteistojo perkėlimui į pataisos namus. Nurodė, kad nuteistojo perkėlimas šiuo metu į pataisos namus neatitinka saugumo reikalavimų bei nesudarys sąlygų siekti bausmei keliamų tikslų įgyvendinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

BVK 165 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistieji laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka kalėjimuose. Pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi gali būti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Taigi pagal šias nuostatas teismas turi teisę, bet ne pareigą pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikusį nuteistąjį nutartimi perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

Nuteistasis R. G. atitinka formalųjį perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus pagrindą, nes yra atlikęs daugiau nei dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, taip pat yra pataisos įstaigos teikimas, kuriuo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija tarpininkauja dėl nuteistojo perkėlimo iš kalėjimo rėžimo į pataisos namus. Vis dėlto, pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės sąlygų švelninimo nuteistajam, privaloma atsižvelgti ne tik į formalias sąlygas, kurios yra tik pagrindas pradėti svarstyti klausimą dėl asmens perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus, bet ir į nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, paties nuteistojo požiūrį į jo padarytas nusikalstamas veikas, jo elgesį bausmės atlikimo kalėjime metu, į tai, ar pakeitus bausmės atlikimo sąlygas, bus pasiekti nuteistajam paskirtos bausmės tikslai.

Pažymėtina ir tai, kad pataisos namuose nuteistųjų teisės ir laisvės yra mažiau ribojamos, jiems suteikiamos didesnės galimybės bendrauti tarpusavyje, palaikyti glaudesnius ryšius su išoriniu pasauliu, todėl asmenys, atliekantys bausmę pataisos namuose, privalo būti padarę išvadas dėl padarytais nusikaltimais sukeltų pasekmių, būti motyvuoti pasitaisyti, socialiai orientuoti adaptuotis visuomenėje ir, atlikus bausmę, gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Svarbu, kad bausmę atliekantys asmenys ne tik nedarytų naujų nusikalstamų veikų, bet ir savo elgesiu nedarytų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems.

Nagrinėjamu atveju susipažinus su nuteistojo asmens byla ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimu dėl nuteistojo perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus nustatyta, kad nuteistasis dalyvauja įvairiuose organizuojamuose pozityvaus užimtumo renginiuose, kūrybinių darbų konkursuose. R. G. elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo įvertintas kaip priklausantis nuo viduje kylančių impulsų, dėl ko yra sunkiai prognozuojamas, nelinkęs bendradarbiauti, bendrauti ir laikytis įprastų elgesio taisyklių, nesistengia kurti sau palankią aplinką. Per buvimo kalėjime laikotarpį Kalėjimo administracija esminių pokyčių pas nuteistąjį nepastebėjo. Padaryta išvada, kad mažiau struktūruotoje aplinkoje atsiranda daugiau dirgiklių, kurie gali išprovokuoti destruktyvų R. G. elgesį.

Pažymėtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu baustas drausmine tvarka nebuvo, bet buvo du kartus pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimus, taip pat atsisakė dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos įvertinime, kas rodo, jog jis pokyčiams nepakankamai motyvuotas.

Kaip jau minėta, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarstant klausimą dėl asmens perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus, būtina atsižvelgti ir į nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, jo paties padarytos nusikalstamos veikos vertinimą, elgesį bausmės atlikimo kalėjime metu, į tai, ar pakeitus bausmės atlikimo sąlygas, bus pasiekti nuteistajam paskirtos bausmės tikslai.

R. G. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka už ne vieną labai sunkią itin žiaurią nusikalstamą veiką, sukėlusią sunkias ir negrįžtamas pasekmes. Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis pokyčiams nepakankamai motyvuotas, nes atsisakė dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos įvertinime. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės neigiamai apibūdina R. G.. Duomenys apie pataisos įstaigos vidaus taisyklių nepaisymą leidžia spręsti apie nuteistojo polinkį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų netgi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Teismas teigiamai vertina tai, jog nuteistasis dalyvauja įvairiuose organizuojamuose pozityvaus užimtumo renginiuose, kūrybinių darbų konkursuose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nes šios aplinkybės patvirtina R. G. paskirtos griežčiausios savo rūšimi bausmės poveikį, tačiau paskirtą bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis įrodė, kad toliau bausmę gali atlikti pataisos namuose.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, elgesį bausmės atlikimo metu, spręstina, jog šiuo metu nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad nuteistasis yra tiek pasikeitęs, jog būtų tikslinga sušvelninti atliekamos bausmės režimo sąlygas, perkeliant jį iš kalėjimo rėžimo į pataisos namus, todėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 165 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu,

nutaria:

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2019 m. gegužės 30 d. teikimo dėl nuteistojo R. G. perkėlimo tolimesnei laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmei atlikti iš kalėjimo rėžimo į pataisos namus netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis