- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-09-30
- Bylos Nr.
- 1A-320-64-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Klavdija Kruminienė (pirm.), Boleslovas Kalainis, Bronius Zalaga
- Advokatai
- Vida Povilaitienė
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo L. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, 85 straipsniu, L. S. paskirta per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, paskirtas elgesio apribojimas 6 mėnesiams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigojant L. S. būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22 val. iki 6 val.
Tuo pačiu nuosprendžiu T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį, tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. S. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jis 2010 m. gruodžio 17 d. apie 23 val., kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su T. B., iš anksto susitarę, iš pakabintos ant pakabos striukės, priklausančios R. J., vidinės kišenės slapta pagrobė svetimą R. J. priklausantį turtą - 500 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N95“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-05-10 nuosprendį: L. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti laisvės apribojimu 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., neatlygintinai per 6 mėnesius išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, o kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Teigia, kad nuosprendis keistinas dėl netinkamo BK bendrosios dalies normų pritaikymo L. S. atžvilgiu ir jam neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas). Nurodo, kad pirmųjų trijų BK 38 straipsnio 1 dalies punktų reikalavimai yra įvykdyti, tačiau atsižvelgiant į skundžiamame nuosprendyje aptartus bausmės skyrimo pagrindus, atsižvelgiant į tai, kad tai antras L. S. įvykdytas nusikaltimas, pagrindo manyti, kad nuteistasis naujų nusikalstamų veikų nedarys, nėra, todėl atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiems asmenims susitaikius, L. S. netaikytinas. Be to, pripažintina L. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kadangi jis pamatęs ant kėdės mobilaus ryšio telefoną, apie tai pasakė T. B., kuris pasakė, kad „imam“ ir L. S., kadangi buvo arčiau telefono, jį pavogė.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, atleistojo nuo atsakomybės gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl L. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamosios bylos nutraukimo jo atžvilgiu panaikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 3 punktas).
Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, kolegija daro išvadą, jog Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, nepagrįstai atleido B. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Skunde prokuroras tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatytos visos BK 38 straipsnyje išdėstytos būtinos sąlygos, kurioms asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaikė.
Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali teismo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu ar valstybės institucijos atstovu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms išvardytoms sąlygoms gali būti sprendžiamas klausimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 38 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą, kad yra galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą. Kaip matyti, BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyti du būtinieji kriterijai, t. y.: 1) formalusis – asmuo turi būti padaręs atitinkamą nusikalstamą veiką, jis turi prisipažinti padaręs ją, savu noru atlyginti (pašalinti) padarytą žalą arba susitarti dėl jos atlyginimo (pašalinimo) ir turi susitaikyti su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu; 2) vertinamasis – teismas turi nuspręsti, kad yra pagrindas manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Apeliaciniu skundu prokuroras neginčija BK 38 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose įtvirtinto formaliojo kriterijaus sudedamųjų dalių atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau apeliantas nesutinka, kad teismas pripažino esant ir jau minėtą vertinamąjį kriterijų. Sprendžiant, ar iš tiesų yra pagrindas pripažinti šį pagrindą, būtina įvertinti L. S. padarytos nusikalstamos veikos ir asmenybės pavojingumą visuomenei, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą ir rūšį, pasekmes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, jos metu ir po jos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad L. S. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką –bendrininkų grupėje 2010 m. sausio 16 d. prekybos centre UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrobė įvairių alkoholinių gėrimų už 346,61 Lt (168-175 b. l.). Šiuo skundžiamu nuosprendžiu pripažinta įrodyta, kad L. S. taip pat padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, kad ją taip pat padarė veikdamas bendrininkų grupėje su T. B.. Nors L. S. nėra baustas administracine tvarka, tačiau mokykloje charakterizuojamas neigiamai, charakteristikoje nurodyta, kad pasak klasės auklėtojo, L. S. motina jam įtakos neturi (119 b. l.). Atsižvelgus į tai, kad L. S., būdamas padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios dar vyko ikiteisminis tyrimas, vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką nuosavybei, neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, kad būdamas itin jauno amžiaus jis nesistengia gyventi dorai, paisyti visuomenėje priimtinų elgesio normų bei rodo, kad jis reikiamų išvadų dėl savo visuomenei pavojingo elgesio nėra padaręs. Esant šioms aplinkybėms teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, nėra nustatytos visos BK 38 straipsnyje nurodytos sąlygos L. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl L. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis – L. S. pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Kadangi L. S. atžvilgiu priimamas naujas nuosprendis – jis pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, kuri įrodyta ir aprašyta skundžiamame nuosprendyje, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl bausmės skyrimo L. S..
L. S. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia kartu su T. B., siekdamas savanaudiškų tikslų. Nusikalstama veika nenutrūko pasikėsinimo stadijoje, nes L. S. turėjo realią galimybę disponuoti pagrobtu svetimu turtu, jį realizavo išmainydamas į T. B. mobiliojo ryšio telefoną. Taip pat teismas atsižvelgia į L. S. asmenybę, t. y., kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, nebaustas administracine tvarka, nors mokosi, tačiau mokykloje charakterizuojamas neigiamai, nors nebuvo teistas, tačiau Mažeikių rajono pylinkės teismo 2011-02-25 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė ir pripažino L. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kad žala nukentėjusiajam yra atlyginta Teismas nenustatė L. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors prokuroras apeliaciniu skundu prašo pripažinti L. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką L. S. padarė bendrininkų grupėje, būtent jis pasiūlė paimti mobiliojo ryšio telefoną nuo kėdės, ir T. B. sutikus, paėmė tą telefoną, nes buvo arčiausiai jo. Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį bendrininkų grupės gali nepripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kaip matyti iš bylos medžiagos, L. S. ir T. B. nusikalstamą veiką padarė be išankstinio susitarimo įgyti svetimą turtą, kad bendras tikslas atsirado staiga, būnant įvykio vietoje, tai rodo, kad L. S. ir T. B. veiksmai buvo spontaniški, nesuderinti iš anksto, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino bendrininkų grupės jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju aplinkybė, jog minėtą veiką padarė L. S. ir T. B., nedaro veikos pavojingesnės. Taigi, įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad nėra pagrindo pripažinti L. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje, todėl prokuroro skundas šioje dalyje netenkinamas.
Įvertinus paminėtas aplinkybes bei atsižvelgus į bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus – nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (gyvena su motina ir nepilnamečiu broliu, tėvai išsituokę, motina neturi dielės įtakos L. S.), nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą (byloje nėra duomenų, kad L. S. turėtų sveikatos problemų), anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą bei nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (jo atžvilgiu nėra pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų, nėra duomenų, kad jis būtų padaręs administracinės teisės pažeidimų), daroma išvada, kad L. S. skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus, suderinamus su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-02-25 nuosprendžiu L. S. paskirtomis auklėjamojo poveikio priemonėmis.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. nuosprendį dėl L. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
L. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., neatlygintinai per 6 mėnesius išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.