- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-22
- Bylos Nr.
- 2A-71-265/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00388-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Jolanta Gailevičienė, Bronius Valius
- Atsakovas
- L. J.
- Ieškovas
- KLI LT
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, teisėjų Jolantos Gailevičienės, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės L. J. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės KLI LT, UAB ieškinį atsakovei L. J. dėl įsiskolinimo už paslaugas, delspinigių, palūkanų priteisimo ir atsakovės L. J. priešieškinį ieškovei KLI LT, UAB dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 48,91 Lt įsiskolinimo už interneto paslaugas, 17,09 Lt delspinigių, 4,31 Lt palūkanų, 300 Lt baudą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad už laikotarpį nuo 2007-05-11 iki 2013-02-01 atsakovei už suteiktas interneto paslaugas buvo priskaičiuota mokėtina suma 1 983,83 Lt, atsakovė su ieškove atsiskaitė iš dalies – sumokėjo abonentinį mokestį 1 934,92 Lt ir liko skolinga ieškovei 48,91 Lt už suteiktas paslaugas. Bauda už negrąžintą tiekėjo įrangą 300 Lt. Ieškovės paskaičiuoti 0,2 procento dydžio delspinigiai, remiantis sutarties 2.4 p., sudaro 17,09 Lt. Atsakovė, pažeidusi atsiskaitymo terminą, taip pat privalo mokėti ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas 4,31 Lt už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Viso atsakovė ieškovei yra skolinga 370,31 Lt.
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 531,60 Lt turtinės žalos, 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl ieškovės neteisingai skaičiuojamų mokesčių kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą, kuri 2012-06-15 jos skundą iš dalies tenkino ir įpareigojo ieškovę išskaičiuoti neteisėtai pritaikytą 1 Lt pašto išlaidų mokestį. Be to, norėdama apginti savo teises, kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją su skundu dėl ieškovės veiksmų. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2013-01-10 priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo ieškovę užtikrinti, jog asmens duomenų apie atsakovės įsiskolinimą tvarkymas UAB „Creditinfo Lietuva“ sistemoje būtų nutrauktas, kol nebus įvykdytos ADTAĮ 21 str. 3 d. sąlygos ir kol nebus išspręstas ginčas dėl įsiskolinimo teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovė, bandydama išspręsti problemą ne ginčo tvarka, patyrė 531,60 Lt išlaidų, kurias sudaro 31,60 Lt už skelbiamų duomenų tikrinimą ir pašto išlaidos, bei 500 Lt teisinei pagalbai apmokėti. Kaip nurodė atsakovė, dėl ieškovės paskleistos neteisingos informacijos apie atsakovės kreditingumą jai nebuvo išduota kreditinė kortelė AB „Šiaulių bankas“, negalėjo įsigyti mobilaus telefono aparato išsimokėtinai UAB „Tele 2“ salone. Be to, ieškovė sąskaitas apie tariamus įsiskolinimus siuntė vokuose, antspauduotais raudonu įrašu „skola“, taip pažemindama atsakovę. Nurodo, kad šeima dėl individualios ir visuomeninės veiklos yra žinoma mieste, todėl toks ieškovės elgesys suformavo neigiamą nuomonę apie atsakovę ir jos šeimą.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš L. J. 28,91 Lt įsiskolinimo už paslaugas, 10,40 Lt delspinigių ir 122 Lt bylinėjimosi išlaidų KLI LT, UAB. Priteisė iš KLI LT, UAB 531,60 Lt turtinės žalos atlyginimo, 560 Lt bylinėjimosi išlaidų L. J.. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė tinkamai vykdė savo pareigą – teikė atsakovei interneto paslaugas iki sutarties nutraukimo, tačiau atsakovė pažeidė savo prievolę – nepagrįstai vengė atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir liko skolinga ieškovei 28,91 Lt. Atsakovė įrodymų, kad visiškai būtų atsiskaičiusi su ieškove, nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės priešieškinio reikalavimų dalį dėl turtinės žalos priteisimo nurodė, kad atsakovė turėjo išlaidų dėl ieškovės neteisėtų veiksmų. Teismas nurodė, kad atsakovė pagrįstai pasinaudojo įstatymo jai suteikta teise reikalauti pašalinti skelbiamus duomenis. Tuo tarpu atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip neįrodžius šios žalos patyrimo fakto.
Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, nesutiko. Taip pat atsakovė nesutiko ir su ta teismo sprendimo dalimi, kuria jai nebuvo priteista 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Šias teismo sprendimo dalis prašė panaikinti ir jose priimti priešingą sprendimą, – ieškovės ieškinį atmesti, o jos priešieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti visiškai. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl skolos ieškovei ir nepagrįstai ją priteisė. Pasak apeliantės, ji po sutarties nutraukimo būtų buvusi skolinga ieškovei 30,57 Lt, tačiau, kaip pripažino Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyba, ieškovė nepagrįstai mokėjo 1 Lt pašto mokestį 27 mėnesius. Esant šiai aplinkybei skolos likutis ieškovei sudaro 3,57 Lt, kuriuos atsakovė ieškovei sumokėjo. Dėl to jai nebėra skolinga. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nėra skolinga ieškovei, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės išvestinius reikalavimus ir priteisė delspinigius. Tuo tarpu atsakovė, skųsdama teismo sprendimo dalį, kuria jai nebuvo priteista neturtinė žala, nurodė, kad dėl ieškovės neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ji buvo šokiruota. Pasak atsakovės, jai buvo atsisakyta parduoti telefono aparatą, kadangi ji yra nepatikimų klientų sąrašuose. Dėl to ji patyrė gėdą, buvo pažeminta UAB „TELE2“ salono darbuotojos ir kitų klientų akivaizdoje. Taip pat patyrė nepatogumus, kadangi AB „Šiaulių bankas“ jai neišdavė kredito kortelės. Be to, pati ieškovė siuntinėdavo laiškus su raudonu logotipu „skola“. Tai ją, kaip žinomą miestelio gyventoją, labai pažemino. Šiais neteisėtais veiksmais ieškovė iš jos tyčiojosi. Ji nuolat jautė nepatogumus, dėl jų išgyveno. Kaip nurodo apeliantė, šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino. Dėl to nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos. Taip pat apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų sumažinimu už suteiktą teisinę pagalbą. Nurodo, jog byla yra sudėtinga, joje sprendžiamas ginčas dėl skolos, dėl to būtini atidūs skaičiavimai. Byloje yra ne vienas skundas ir kompetentingų institucijų išvados. Taip pat rengiant priešieškinį buvo būtina išanalizuoti teismų praktiką, susipažinti su specialiomis teisės normomis, reglamentuojančiomis ryšių teikimą, asmenų duomenų teisinę apsaugą. Dėl to bylinėjimosi išlaidų mažinti nebuvo teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju sutinka su apeliantės nurodoma aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kurie susiję su jos skola ieškovei. Kaip matyti iš byloje esančios abonemento kortelės už laikotarpį nuo 2007-05-31 iki 2010-09-30, atsakovei už paslaugas priskaičiuota 1 993,83 Lt. Tuo tarpu pagal šią kortelę atsakovė sumokėjo 1 963,26 Lt. Dėl to atsakovės skola ieškovei pagal abonemento kortelę sudarė 30,57 Lt, tačiau pažymėtina, jog atsakovė pateikė skundą Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybai. Šiame skunde atsakovė nurodė, jog permokėjo ieškovei 27 Lt už paslaugas, ieškovei nepagrįstai taikant 1 Lt mokestį už sąskaitos išsiuntimą. Tarnyba tenkino atsakovės skundą ir įpareigojo ieškovę perskaičiuoti mokestį už ieškovei teiktas paslaugas, išskaičiuojant laikotarpyje 2008-04-30 – 2010-09-30 neteisėtai pritaikytą 1 Lt pašto išlaidų mokestį. Ši institucija nurodė, jog ieškovė per šį laikotarpį išrašė iš viso 29 sąskaitas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė buvo įpareigota išskaičiuoti 29 Lt, atsakovės skola ieškovei sudarė 1,57 Lt. Tuo tarpu ieškovė, pirmosios instancijos teismui teikdama naują paskaičiavimą, atsakovei priskaičiuotą sumą sumažino tik 10 Lt, t. y. nuo 1 993,83 Lt iki 1 983,83 Lt. Taip pat pažymėtina, jog atsakovė iki priešieškinio pateikimo sumokėjo ieškovei 3,57 Lt. Dėl to atsakovė ieškovei skolinga neliko. Vis dėlto iki to laiko, kol atsakovė sumokėjo ieškovei 3,57 Lt, pastaroji turėjo teisę skaičiuoti delspinigius, kurie sudaro 0,57 Lt (1,57 Lt x 0,002x180). Tačiau ieškovės sumokėti 3,57 Lt padengia tiek skolą, tiek ir delspinigius. Esant šių aplinkybių visetui teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino, dėl to nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog su ieškove atsiskaitė. Priešingai, pagal CPK 178 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Tokiu atveju teismui kyla pareiga tinkamai įvertinti pateiktus šalių įrodymus. Dėl to šiuo nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė liko skolinga jai 28,91 Lt, tuo tarpu atsakovė pateikė įrodymus, jos ieškovė nepagrįstai iš jos reikalauja priteisti skolą. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 185 straipsnį, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės buvo priteista 28,91 Lt įsiskolinimo už paslaugas, 10,40 Lt delspinigių ir 122 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės KLI LT, UAB naudai, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnis 1 dalies 2 punktas). CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi ieškinys skundžiamoje dalyje atmestinas, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Kaip matyti iš byloje esančio pinigų priėmimo kvito, atsakovė sumokėjo advokatei už atsiliepimo į ieškinį parengimą 400 Lt. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės.
Taip pat pažymėtina, jog atsakovė prašė panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jos reikalavimas priteisti 5 000 Lt neturtinę žalą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo, jog ji neturtinės žalos nepatyrė. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Pažymėtina, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės patirti išgyvenimai neleidžia konstatuoti neturtinės žalos buvimo fakto. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys, ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (atsakovė, pareiškusi priešieškinį). Iš bylos medžiagos matyti, kad žalos padarymo faktą atsakovė įrodinėjo tik teiginiais apie patirtus išgyvenimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodomos aplinkybės nėra pakankamos neturtinės žalos padarymo faktui konstatuoti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Nenustačius šios civilinės atsakomybės sąlygos nėra pagrindo konstatuoti kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, o nenustačius šių sąlygų visumos – priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės nurodomais argumentais, jog byla buvo sudėtinga, reikėjo atlikti daug skaičiavimų. Pažymėtina, jog priešieškiniu prašoma priteisti turtinė žala buvo aiški, jokių papildomų skaičiavimų atlikti nereikėjo. Be to, atsakovė juos atliko savo teisių nenaudai, neįvertino aplinkybės, jog jai turėtų būti perskaičiuotos sąskaitos sumažinant mokėtiną sumą 29 Lt, o ne 27 Lt. Atsižvelgiant į priešieškinio turinį nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog buvo panaudotos ypatingos žinios jį rengiant. Apsiribota faktinių aplinkybių dėstymu ir teismų praktikos citavimu analogiško pobūdžio bylose. Pažymėtina, jog šios bylos pobūdis nesuponavo poreikio įvertinti užsienio šalių ir nacionalinės doktrinos. Šioje byloje nebuvo taikomi tarptautiniai teisės aktai, kas iš esmės reikalautų aukštesnio teisinio žinių lygio ir pastangų įvertinant užsienio šalių teismų praktiką. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidas atsižvelgdamas į LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
Esant šioms aplinkybėms teismo sprendimo dalis dėl atsakovės priešieškinio paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė sumokėjo 300 Lt už apeliacinio skundo parengimą. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovės apeliacinės instancijos teisme ginčijamų reikalavimų materialinė išraiška sudaro 5 039,31 Lt. Iš jų patenkinta 39,31 Lt. Dėl to atsakovės patenkintų reikalavimų dalis apeliacinės instancijos teisme sudaro 0,78 proc. Atsižvelgiant į tai iš ieškovės priteistina atsakovei 2,34 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės KLI LT, UAB ieškinys ir priteistos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės L. J., panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės KLI LT, UAB ieškinį atsakovei L. J. atmesti.
Iš ieškovės KLI LT, UAB atsakovės L. J. naudai priteisti 400 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės KLI LT, UAB atsakovės L. J. naudai 2,34 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.